Mateus 15

Isthmus Mixe NT (MIR_TBL) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Mänitä Jesús ñämejtsä jaꞌa fariseoshajxy näjeꞌe møødä ley‑yajnähixøøbiähajxy näjeꞌe. Jerusalén hajxy hänajty chooñ. Mänitä Jesús hajxy miäyajtøøyy:
1 Então alguns fariseus e alguns mestres da Lei vieram de Jerusalém para falar com Jesus e lhe perguntaram:
2 ―Yøꞌø mmäguꞌughajpähajxy, tii jaꞌa cuhdujt hajxy coo quiaꞌa cudiuṉ̃ nebiä jecyjiäyaꞌayhajxy xyajmämähmǿøyyäm. Jaꞌa jecyjiäyaꞌayhajxy, cøꞌøbujp hajxy hijty coo hajxy hänajty quiayaꞌañ. Jaduhṉ hajxy hijty quiuhdujthaty. Pero yøꞌø mmäguꞌughajpähajxy, cab hajxy jaduhṉ quiuhdujthaty.
2 — Por que é que os seus discípulos comem sem lavar as mãos, desobedecendo assim aos ensinamentos que recebemos dos antigos?
3 Mänitä Jesús yhadsooyy: ―Pero mijts, cabä Dios miädiaꞌagy hajxy myajtuuṉä. Jaꞌa mhamdsoo cuhdujt hajxy myajtuum̱by.
3 Jesus respondeu:
4 Jaꞌa Dios jaduhṉ mänaaṉ coo jaꞌa ndaj ndeedy hajxy nwiingudsähgǿøyyämät. Jaduhṉ miänaam̱bä, coo pøṉ jaꞌa tiaj jaꞌa tieedy haxøøg ñänǿmät, tsipcøxp jaduhṉ yhoꞌogaꞌañ.
4 Pois Deus disse: “Respeite o seu pai e a sua mãe!” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
5 Pero wiing mijts mmänaam̱bä. Mijts jaduhṉ mänaam̱b coo jaduhṉ yhoyyä coo jaꞌa mdaj jaꞌa mdeedy jaduhṉ mnämáꞌawät: “Cábøc̈hä xädøꞌøñ nmøødä cooc̈h mijts nbuhbédät. Tøøc̈hä Dios ngøx̱y moꞌoy mäduhṉ̃tiä mijts hijty nmoꞌowaꞌañ.” Coo hajxy jaduhṉ mmänaꞌañ, cabä Diosmädiaꞌagy hajxy hänajty myajtuṉ̃. Jaꞌa mhamdsoo cuhdujt hajxy hänajty myajtuum̱by.
5 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, em sinal de respeito, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
6 — ausente —
6 então não precisa ajudar os seus pais. Assim vocês desprezam a mensagem de Deus para seguir os seus próprios ensinamentos.
7 Jaduhṉ mäwíinäts mijts mnibiädaꞌagyii nebiä hoyhänaꞌcän. Pero cab hajxy mhoyhänaꞌcä. Mijtscøxpä jaꞌa Isaías Diosquex̱ypä jecy miänaaṉ̃:
7 Hipócritas! Isaías estava certo quando disse a respeito de vocês o seguinte:
8 — ausente —
8 “Deus disse:
9 nøm̱ä Dios miänaꞌañ.
9 A adoração deste povo é inútil,
10 Mänitä Jesús jäyaꞌay may miøjyaax̱y. Mänit miänaaṉ̃: ―Huuc mädow̱ hajxy, huuc wiinjuøꞌøw hajxy.
10 Jesus chamou a multidão e disse:
11 Mädyiijaty tägøøby mhaawjooty, cab jaduhṉ xyajtägóyyät. Jeꞌeduhṉ xyajtägóyyäp mädyiijaty pädsøøm̱b mhaawjooty.
11 Não é o que entra pela boca que faz com que alguém fique
12 Mänitä Jesús ñämaayyä jaꞌa miäguꞌughajpähajxy: ―Cabä fariseoshajxy yhojiäwøꞌøy coo jaduhṉ tøø mmänaꞌañ.
12 Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Sabe que os
13 Mänitä Jesús yhadsooyy: ―Mädyiijátyhøch nDeedy tsajpootypä tøø quiaꞌa pädaꞌagy, cab jaduhṉ yhoyøꞌøwaꞌañ.
13 Jesus respondeu:
14 Weends yøꞌø fariseoshajxy yhity. Jaduhṉds hajxy wiädity nebiä haagä wiindspän coo hajxy ñibiawoyii. Nämetsc hajxy nøcxy wioccaꞌay.
14 Não se preocupem com os fariseus. São guias cegos. E, quando um cego guia outro, os dois acabam caindo num buraco.
15 Mänitä Pedro jaꞌa Jesús ñämaayy: ―Cab højts nduꞌjootwiinjuøꞌøy. Højts capxwíjjäc.
15 Então Pedro pediu: — Explique para nós aquilo que o senhor disse antes.
16 Mänitä Jesús miänaaṉ̃: ―Nej, ni mijts tii mgaꞌa wiinjuøꞌøyñä.
16 Jesus disse:
17 Jaduhṉds jeꞌe, mädyiijaty tägøøby mhaawjooty, jiiby jaduhṉ yhädaꞌagy mjoodooty. Mänitä jaduhṉ piädsøøm̱dägach.
17 O que entra pela boca vai para o estômago e depois sai do corpo.
18 Pero mädyiijaty jaduhṉ pädsøøm̱b mhaawjooty, jiiby jaduhṉ chohṉdaꞌagy mgopcooty. Jeꞌeduhṉ xyajtägóyyäp.
18 Mas o que sai da boca vem do coração. É isso que faz com que a pessoa fique impura.
19 Haagä jiibiä haxøøgwiinmahñdy chohṉdaꞌagy mgopcooty hoñäꞌä mädyiibä. Jeꞌeduhṉ xøhajp jaꞌa haxøøgwiinmahñdy, jaꞌa jäyaꞌay‑yaghoꞌogyiibä, møødä meec̈hiibä, møød coo wiingjäyaꞌay tioꞌoxiøjc mmøødtsänáayyät, møød coo mhøhṉdáꞌagät, møød coo hänaꞌc haxøøg mnänǿmät.
19 Porque é do coração que vêm os maus pensamentos, os crimes de morte, os adultérios, as imoralidades sexuais, os roubos, as mentiras e as calúnias.
20 Jeꞌeds jaduhṉ xyajtägóyyäp. Pero coo mgáyät jaguiøꞌøbujy, cab jaduhṉ ñejpiä; cab jaduhṉ xyajtägóyyät.
20 São essas coisas que fazem com que alguém fique impuro. Mas comer sem lavar as mãos não torna ninguém impuro.
21 Mänitä Jesús jim̱ chohṉnä. Mänit ñøcxnä Canaán maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Tiro møødä Sidón.
21 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto das cidades de Tiro e de Sidom .
22 Mänitä Jesús tajjäyaꞌay tuꞌug ñämejtsä. Jim̱ hänajty chänaꞌay Canaán. Mänitä Jesús ñämaayyä: ―Wiindsǿṉ, miic̈h jaꞌa David hijty mhaphajpy mdeedyhajpy. Høøc̈h näxúuꞌtsäc. Tøøc̈h ndoꞌoxyhuung miac̈hii jaꞌa møjcuꞌu. Hanax̱iä jaduhṉ chaac̈htiuñii ―nøm̱ jeꞌe yaax̱y.
22 Certa mulher cananeia, que morava naquela terra, chegou perto dele e gritou: — Senhor,
23 Cabä Jesús yhadsooyy. Mänitä ñämaayyä jaꞌa miäguꞌughajpähajxy: ―Huuc quejxwiimbit yøꞌø tajjäyaꞌay. Tsaac̈hyáax̱äp jaduhṉ xpiawädíjtäm.
23 Mas Jesus não respondeu nada. Então os discípulos chegaram perto dele e disseram: — Mande essa mulher embora, pois ela está vindo atrás de nós, fazendo muito barulho!
24 Mänitä Jesús yhadsooyy: ―Yáayyøc̈hä Dios tøø xquiex̱y maa hädaa judíoshajxiän. Cábøch wiingtuum tøø xquiex̱y.
24 Jesus respondeu:
25 Mänitä tajjäyaꞌay jaꞌa Jesús wyiinjijcädaacy. Mänit ñämaayy: ―Wiindsǿṉ, tuṉä mayhajt. Høøc̈h puhbéjtäc.
25 Então ela veio, ajoelhou-se aos pés dele e disse: — Senhor, me ajude!
26 Mänitä Jesús yhadsooyy: ―Cab jaduhṉ yhoyyä cooc̈hä huc tsajcaagy nmóꞌowät mädyii jaꞌa pigänaꞌc‑hajxy quiayaam̱by. Jaꞌa judíos Jesús yajmäbaat nebiä pigänaꞌcän. Jaꞌa caꞌa judíoshajxy, jeꞌeduhṉ yajmäbaat nebiä hucän.
26 Jesus disse:
27 Mänitä tajjäyaꞌay miänaaṉ̃: ―Tøyhajt jaduhṉ. Pero quiaaby jaꞌa huc jaꞌa tsajcaagyhawaagy coo jim̱ quiaꞌay maa jaꞌa wyiindsǿṉ jaꞌa mieexän.
27 — Sim, senhor, — respondeu a mulher — mas até mesmo os cachorrinhos comem as migalhas que caem debaixo da mesa dos seus donos.
28 Mänitä Jesús miänaaṉ̃: ―Tøyhájthøch miic̈h nmädiaꞌagy xmiäbøjcä. Weenä mhuung miøcpøcy. Mänitiä jaꞌa yhuung jiaanc̈h møcpøjcy.
28 — Mulher, você tem muita fé! — disse Jesus. — Que seja feito o que você quer! E naquele momento a filha dela ficou curada.
29 Mänitä Jesús jim̱ chohṉnä. Mänit ñøcxnä maa jaꞌa mejypiaꞌajän, jaꞌa xøhajpä Galilea. Mänit hoy piety tuṉnähgøxp. Mänit yhøxtaacy.
29 Jesus saiu dali e foi até o lago da Galileia. Depois subiu um monte e sentou-se ali.
30 Mänitä jäyaꞌay may miejch maa jaꞌa Jesúsän, møødä paꞌamjäyaꞌay, møødä cøꞌømucypiä tecymiucypiä, møødä wiindspä, møødä huumbä. Mänitä Jesús yajmäbaadøøyy.
30 E foram até Jesus grandes multidões levando coxos, aleijados, cegos, mudos e muitos outros doentes, que eram colocados aos seus pés. E ele curou todos.
31 Mänitä jäyaꞌayhajxy yagjuøøyy coo hajxy jaduhṉ yhijxy coo jaꞌa huumbähajxy tøø quiapxøꞌøgy, coo jaꞌa cøꞌømucypiähajxy tøø yhoyøꞌøy, coo jaꞌa tecymiucypiähajxy tøø yoꞌoyøꞌøgy, coo jaꞌa wiindspähajxy tøø yhijxøꞌøgy. Mänit hajxy miänaaṉ̃ coogä Dios miøjjä jiaanc̈hä.
31 O povo ficou admirado quando viu que os mudos falavam, os aleijados estavam curados, os coxos andavam e os cegos enxergavam. E todo o povo louvou ao Deus de Israel.
32 Mänitä Jesús miøjyaax̱y jaꞌa miäguꞌughajpä. Mänit miänaaṉ̃: ―Nnäxúuꞌchpøch yøꞌøyaꞌayhajxy. Tägøøgxǿøjøch hajxy tøø xpiawädity, y cabä caayyøøc hajxy miøødä. Cábøch hajxy nguejxwiimbidaꞌañ jaguiay maa tiøjcän coo hajxy maa tiuꞌugädáw̱ät.
32 Jesus chamou os seus discípulos e disse:
33 Mänitä Jesús jaꞌa miäguꞌughajpähajxy miänaaṉ̃: ―Pero maadsä cay hajxy jaduhṉ nnäꞌä páatämät maa yøꞌøyaꞌaguiøxphajxiän. Pactuumädaꞌa yaa.
33 Os discípulos perguntaram: — Como vamos encontrar, neste lugar deserto, comida que dê para toda essa gente?
34 Mänitä Jesús miäyajtøøyy jaꞌa miäguꞌughajpähajxy: ―Naag tsajcaagy hajxy jii mmøødä. Mänit hajxy yhadsooyy: ―Juxtujc, chaadsä hacxhuung mejtstägøøg.
34 — Quantos pães vocês têm? — perguntou Jesus. — Sete pães e alguns peixinhos! — responderam eles.
35 Mänitä Jesús miänaaṉ̃ coo jaꞌa jäyaꞌayhajxy yhøxtáꞌagät naax̱wiin.
35 Aí Jesus mandou o povo sentar-se no chão.
36 Mänitä tsajcaagy quiooṉdsooyy møødä hacxhuung. Mänitä Dios ñämaayy: ―Dioscujúꞌuyäp. Mänitä Jesús jaꞌa miäguꞌughajpä jaꞌa tsajcaagy hajxy yajnäguidøøyy møødä hacxhuung. Mänit hajxy yajwaꞌxtägajch maa jaꞌa jäyaꞌayhajxiän.
36 Depois pegou os sete pães e os peixes e deu graças a Deus. Então os partiu e os entregou aos discípulos, e eles os distribuíram ao povo.
37 Mänit hajxy quiaayy cuꞌuxiä nägøx̱iä. Mänitä Jesús miäguꞌughajpä jaꞌa tsajcaagyhaguijc hajxy yajpädøꞌcy juxtujcach.
37 Todos comeram e ficaram satisfeitos; e os discípulos ainda encheram sete cestos com os pedaços que sobraram.
38 Nämädaax̱mil jaꞌa yaꞌadiøjc‑hajxy quiaayy. Pagaayy jaꞌa toꞌoxiøjc‑hajxypä møødä pigänaꞌc‑hajxy. Pero cab jaduhṉ yajnajuøꞌøy nänaagä hajxy hänajty jeꞌebä.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar as mulheres e as crianças.
39 Mänitä Jesús jaꞌa jäyaꞌayhajxy quiejxwiimbijty. Mänit tiägøøyy barcojooty. Mänit ñøcxy Magadánnaaxooty.
39 Então Jesus mandou o povo embora, subiu no barco e foi para a região de Magadã .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.