Atos 18
Isthmus Mixe NT (MIR_TBL) vs NTLH
1 Mänitä Pablo jim̱ chohṉ̃ Atenas. Mänit wiingtuum ñøcxy maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Corinto.
1 Depois disso, Paulo saiu de Atenas e foi para a cidade de Corinto.
2 Jim̱ä Pablo jaꞌa judío tuꞌug miøødnibiaatä. Jueꞌe jaꞌa judío hänajty xiøhaty Aquila. Jim̱ hänajty chooñ maa jaꞌa naax̱ hänajty xiøhatiän Ponto. Jueꞌe tioꞌoxiøjc hänajty xiøhaty Priscila. Naam̱ mech hajxy hänajty jim̱ Corinto. Jim̱ hajxy hänajty tøø chohṉdaꞌagy maa jaꞌa naax̱ hänajty xiøhatiän Italia. Paady hajxy jim̱ chohṉ̃ Italia, jeꞌeguiøxpä coo jaꞌa gobiernä Claudio hänajty tøø yhaneꞌemy coo jaꞌa judíoshajxy jim̱ quiøx̱y tsóonät Roma. Mänitä Pablo jim̱ ñøcxy cuhijxpä maa jaꞌa Aquilahajxy hänajty yhahäñaꞌayän.
2 Encontrou ali um judeu chamado Áquila, que era da província do Ponto. Fazia pouco tempo que ele tinha chegado da Itália com Priscila, a sua esposa. Eles tinham saído de lá porque o imperador Cláudio havia mandado que todos os judeus fossem embora de Roma. Paulo foi visitá-los
3 Jueꞌe Aquilahajxy hänajty tiuuṉghajpy, loondøy hajxy hänajty yhädiuum̱by. Y jaꞌa Pablo, jaanä jaduhṉ hänajty tiuuṉgmǿødäbä. Paadiä Aquila jaꞌa Pablo ñämaayy coo jaꞌa Pablo jim̱ miøødtúnät. Mänitä Pablo jim̱ miähmøøñä.
3 e acabou ficando ali para trabalhar com eles, porque a profissão de Paulo e a deles era a mesma, isto é, fazer barracas.
4 Wiinduꞌugäsábado jaꞌa Pablo hänajty jim̱ ñøcxy maa jaꞌa judíos chajtøjc‑hajxiän. Jiibiä Pablo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hänajty yajwiingapxøꞌøy jaꞌa Jesucristocøxpä, weenä jäyaꞌayhajxy jaduhṉ miäbøcy, møødä judíoshajxy, møødä caꞌa judíoshajxypä.
4 E todos os sábados ele falava na sinagoga e procurava convencer os judeus e os não judeus.
5 Mänitä Silashajxy jim̱ miejch Corinto møødä Timoteo. Macedonia hajxy hänajty tøø chohṉdaꞌagy. Mänitä Pablo jaduhṉ wyiinmaayy coo tuꞌtuꞌuyyä hänajty tiunaaṉnä, coo jaꞌa Diosmädiaꞌagyhajtiä hänajty miäwäditaaṉnä. Mänitä Pablo jaꞌa judíos tiägøøyy yajmøødmädiaacpä coogä Jesús hänajty jaꞌa Mesías, jaꞌa Dios hänajty jecy tøø yajnähdíjjiäbä coo hänajty quiexaꞌañ yajnähwaatspä.
5 Depois que Silas e Timóteo chegaram da província da Macedônia, Paulo começou a dar todo o seu tempo para anunciar a mensagem. Ele afirmava aos judeus que Jesus é o Messias .
6 Mänitä judíoshajxy jiootmaꞌty. Mänit hajxy miänaaṉ̃ cooc tyijy jaꞌa Pablo hänajty yhøhṉdaꞌagy. Mänitä Pablo jaꞌa wyit wyiinxijty. Jaduhṉä hijxtahṉd yejcy coo jaꞌa judíos wyiinmahñdyhajxy hänajty quiaꞌa hoyyä. Mänitä Pablo miänaaṉ̃: ―Hamdsooyyä pojpä hajxy jaduhṉ mmøødä coo hajxy jaduhṉ mgaꞌa nähwaꞌadsaꞌañ. Paady hajxy jaduhṉ mgaꞌa nähwaꞌadsaꞌañ coo haxøøgwiinmahñdy hajxy mmøødä. Caꞌa yhøøc̈hä pojpä jaduhṉ nmøød coo hajxy mgaꞌa nähwaꞌadsaꞌañ. Cábøch mijtsä Diosmädiaꞌagy nyajwiingapxøꞌøwaaṉnä. Jaꞌa jäyaꞌayhajxy caꞌa judíospä, jeꞌec̈h hajxy jaduhṉ nyajwiingapxøꞌøwáaṉnäp ―nøm̱ä Pablo jaꞌa judíos ñämaayy.
6 Mas alguns deles ficaram contra Paulo e o xingaram. Então, em sinal de protesto, ele sacudiu o pó das suas roupas e disse: — Se vocês se perderem, os culpados serão vocês mesmos. A responsabilidade não será minha. De agora em diante vou anunciar a mensagem aos não judeus.
7 Mänitä Pablo chajtøjpädsøøm̱y. Mänit jim̱ ñøcxy maa jaꞌa craa Ticio Justo tiøjcän, jim̱ tsajtøjnähmøjc. Wyiingudsähgøøbiä Ticio Justo jaꞌa Dios hänajty, hoy hänajty jeꞌe quiaꞌa jagä judíosä.
7 Então ele saiu de lá e foi morar na casa de um homem chamado Tício Justo, um não judeu que adorava a Deus. A casa dele ficava ao lado da sinagoga.
8 Jim̱ä jäyaꞌay hänajty tuꞌug xiøhaty Crispo. Jueꞌe hänajty tiuum̱by tsajtøjwiindsǿṉ. Mänitä Crispo jaꞌa Diosmädiaꞌagy hajxy miäbøjcy nägøx̱iä, møødä yhuung møødä tioꞌoxy. Nämayyä jäyaꞌayä Diosmädiaꞌagy hajxy miäbøjpä, jaꞌa hajxy hänajty jim̱ tsänaabiä Corinto. Mänit hajxy hoy ñäbety.
8 Crispo, que era o chefe da sinagoga, também creu no Senhor Jesus, e todas as pessoas da sua casa também creram. Muitas pessoas da cidade de Corinto ouviram a mensagem, creram e foram batizadas.
9 Mänitä Pablo jaꞌa Jesucristo wyiinhijxy coods. Mänitä Jesucristo miänaaṉ̃: ―Caꞌa pøṉ mdsähgøꞌøy. Høøc̈h nmädiaꞌagy tehṉgajnä yajwáꞌxäc. Caj mhamónät.
9 Certa noite Paulo teve uma visão, e nela o Senhor disse:
10 Høøc̈h miic̈h ngüeendähajpy. Caj miic̈h pøṉ nej xtiunaꞌañ. Hix̱, nämáyhøc̈hä jäyaꞌay jaꞌa ngapxy jaꞌa nmädiaꞌagy hajxy yaa xmiäbøjcä maa hädaa cajptän ―nøm̱ä Pablo ñämaayyä.
10 porque eu estou com você. Ninguém poderá lhe fazer nenhum mal, pois muitas pessoas desta cidade são minhas.
11 Tuꞌjomøjtä cupcä Pablo jim̱ yhijty Corinto. Jueꞌe jaꞌa Pablo hänajty jaduhṉ ñäꞌägädä tuuṉghajpy, jaꞌa Diosmädiaꞌagy‑yajwaꞌxyiibä.
11 E Paulo ficou ali um ano e meio, ensinando a palavra de Deus àquela gente.
12 Pero coo jaꞌa craa Galión jim̱ tiägøøyy tuum̱bä gobernador maa jaꞌa naax̱ hänajty xiøhatiän Acaya, mänitä judíos jaꞌa Pablo hajxy tiägøøyy mädsibøøbiä. Mänit hajxy jim̱ yajnøcxy hagujc maa jaꞌa Galión hänajty tiuṉ̃än.
12 Quando Gálio se tornou o governador da província da Acaia, os judeus se juntaram contra Paulo. Eles o agarraram, o levaram ao tribunal
13 Mänitä judíos jaꞌa Galión hajxy ñämaayy: ―Jueꞌe hädaa craa jiatcøꞌøy, jiøjcapxøøby hädaa craa jaꞌa cuꞌug coo højts nguhdujt hajxy xquiaꞌa yajtúuṉät neby højtsä Dios nwiingudsähgøꞌøyän. Wiingwiinmahñdy jaduhṉ yajnähixøøby coo højtsä Dios wiing nwiingudsähgǿꞌøwät ―nøm̱ä Pablo ñähwaam̱bejtä.
13 e disseram ao Governador: — Este homem está querendo convencer o povo a adorar a Deus de um modo que é contra a nossa
14 Coo jaꞌa Pablo hänajty yhadsowaꞌañ, mänitä Galión yaghadsowøøyy: ―Coo hädaa craa häxøpy tøø quiädieey, mänítøch mijtsä mmädiaꞌagy häxøpy nmädow̱aaṉä.
14 Quando Paulo ia falar, Gálio disse aos judeus: — Judeus, se isso fosse alguma falta grave ou um grande crime, seria justo que eu tivesse paciência para escutá-los.
15 Pero jaꞌa mhamdsoo cuhdujt hajxy jaduhṉ myajtsibøøby. Jaꞌa mhamdsoo mädiaꞌagy hajxy jaduhṉ myajcapxiøøby pøṉ jaduhṉ xøhajp jaꞌa Mesías. Hamdsoo mijts myajtødiägǿꞌøwät. Cábøch jaduhm̱bä nmädow̱aꞌañ ―nøm̱ä judíoshajxy yhojjä.
15 Mas, como é só uma questão de palavras, de nomes e da própria lei de vocês, resolvam vocês mesmos. Eu não vou ser juiz nesses assuntos.
16 Mänitä Galión jaꞌa judíos yhøxquejxy maa jaꞌa hagujtøjcän.
16 Em seguida os expulsou do tribunal.
17 Jim̱ä jäyaꞌay hänajty tuꞌug xiøhaty Sóstenes. Copc‑hajp hänajty jeꞌe maa jaꞌa judíos chajtøjc‑hajxiän. Mänitä cuꞌugä Sóstenes hajxy miajch. Mänit hajxy jim̱ yajnøcxy hagujc. Mänit hajxy jim̱ quioxhoꞌcy. Pero cabä Galión jaduhṉ miøjpädaacy.
17 Então eles agarraram Sóstenes, o chefe da sinagoga, e o surraram diante do tribunal. Porém Gálio não se importou com isso.
18 Y jaꞌa Pablo, maxiøø jeꞌe jim̱ jiaag hijty Corinto. Mänitä Pablo jaꞌa mäbøjpädøjc ñämaayy coo hänajty jim̱ choonaaṉnä. Jim̱ hänajty ñøcxaꞌañ Siria barcojooty näguipxy møødä Priscila møødä Aquila. Cahnä hajxy hänajty jim̱ biarcotägøꞌøy Cencrea, mänitä Pablo cuhdøøꞌx yajcuhmeꞌxy. Paady jaduhṉ yajcuhmeꞌxy coo jaꞌa Dios hänajty cøx̱iä wiinä tøø miäyujwaꞌañ. Mänitä Pablohajxy tiuꞌubøjnä barcojooty.
18 Paulo ficou muitos dias com os cristãos em Corinto. Depois se despediu deles e embarcou num navio para a província da Síria, junto com Priscila e o seu marido Áquila. Antes de embarcar em Cencreia, ele rapou a cabeça como sinal de que havia cumprido uma promessa que tinha feito a Deus.
19 Mänit hajxy mejyhawiimb ñajxy. Mänit hajxy jim̱ miejch maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Efeso. Jim̱ä Pablohajxy ñibiuhyohdiúutänä møødä Priscila møødä Aquila. Mänitä Pablo jim̱ ñøcxy nidiuhm̱ maa jaꞌa judíos chajtøjc‑hajxiän. Mänitä Pablo jaꞌa judíos tiägøøyy møødmädiaacpä.
19 Eles chegaram à cidade de Éfeso, e Priscila e Áquila ficaram ali. Paulo entrou na sinagoga e falou com os judeus.
20 Mänitä judíoshajxy jia mänaaṉ̃ coo jaꞌa Pablo jim̱ jejcy yhídät. Pero cabä Pablo jaduhṉ miänaaṉ̃.
20 Então lhe pediram que ficasse com eles mais tempo, porém ele não quis.
21 Mänit miänaaṉ̃: “Nøcxáam̱bøch cham̱ Jerusalén xøøhajpä. Pero coo jaꞌa Dios jaduhṉ miänáꞌanät, mänítøch yaa nmiiṉdägátsät maa mijtsän.” Coo jaꞌa Pablo jaduhṉ quiapxpädøøyy, mänit jadähooc biarcotägǿøguiumbä. Mänit jim̱ chohṉ̃ Efeso.
21 E, quando foi embora, disse: — Eu voltarei, se Deus quiser. Então Paulo embarcou e partiu de Éfeso.
22 Mänit jim̱ ñøcxy barcojooty maa jaꞌa cajpt hänajty xiøhatiän Cesarea. Coo jim̱ miejch, mänit biarcopädsøøm̱y. Mänit ñøcxy Jerusalén. Coo jim̱ quiooꞌty, mänitä mäbøjpädøjc‑hajxy hoy quiuhixyii. Mänitä Pablo jim̱ ñøcxy Antioquía.
22 Quando desembarcou em Cesareia, foi logo para Jerusalém. Ali ele fez uma curta visita à igreja e depois seguiu para Antioquia da Síria. A terceira viagem missionária de Paulo
23 Maxiøø jim̱ yhijty. Mänit jim̱ tiuꞌubǿjcumbä. Mänit jim̱ ñøcxy maa jaꞌa naax̱ hänajty xiøhatiän Galacia møød jim̱ Frigia. Majatiä Pablo hänajty wiädity, jim̱ä mäbøjpädøjc‑hajxy hänajty quiapxmøcpøgyii nebiä Diosmädiaꞌagy hajxy jaduhṉ hoy yajnǿcxät.
23 Depois de ficar algum tempo em Antioquia, ele foi embora. Atravessou a província da Galácia e o distrito da Frígia, indo de um lugar para outro e animando todos os cristãos.
24 Mänitä judíos jim̱ tuꞌug miejch Efeso. Apolos hänajty xiøhaty. Jueꞌe hänajty chooñ Alejandría maa jaꞌa naax̱ hänajty xiøhatiän Egipto. Jøjwidsøꞌø hänajty quiapxy miädiaꞌagy. Caꞌxiä Diosmädiaꞌagy hänajty jiaanc̈h tehm̱ jiaty.
24 Um judeu chamado Apolo, nascido na cidade de Alexandria, havia chegado a Éfeso. Ele falava muito bem e tinha um conhecimento profundo das Escrituras Sagradas .
25 Tøø jaꞌa Diostuꞌu hänajty jaduhṉ hoy yhabøcy. Hamuumduꞌjoot hänajty yajnähixøꞌøy jaꞌa Jesúscøxpä, neby hänajty tøø jiaty tøø yhabetiän. Ñajuøøbiä Apolos hänajty jaduhṉ coo jaꞌa Juan hänajty tøø miäyajnäbety. Pero cahnä Apolos hänajty miädoyhatyñä coo jaꞌa mäbøjpädøjc‑hajxy hänajty ñäbejnä jaꞌa Jesucristocøxpä.
25 Era também instruído no Caminho do Senhor , falava com grande entusiasmo, e o seu ensinamento a respeito de Jesus era correto; porém conhecia somente o batismo de João.
26 Mänitä Apolos jim̱ ñøcxy maa jaꞌa judíos chajtøjc‑hajxiän. Mänitä Apolos jaꞌa Diosmädiaꞌagy tiägøøyy yajwiingapx yajwiinmädiaagøøbiä. Møcjoot hänajty miøød. Jim̱ä Priscilahajxy hänajty yhamädoow̱hity tsajtøgooty møødä Aquila. Coo jaꞌa Apolos jaduhṉ miädiaacpädøøyy, mänitä Priscila jaꞌa Apolos hajxy hawiing wioonøcxy. Mänitä Apolos hajxy caꞌxy yajmøødmädiaacy nebiä Apolos jaꞌa Diosmädiaꞌagy jaduhṉ maas hoy yajnǿcxät.
26 Ele começou a falar com coragem na sinagoga . Priscila e o seu marido Áquila o ouviram falar; então o levaram para a casa deles e lhe explicaram melhor o Caminho de Deus.
27 Mänitä Apolos miänaaṉ̃ coo hänajty jim̱ ñøcxaꞌañ Acaya. Mänitä mäbøjpädøjc‑hajxy jaduhṉ piamänaaṉ̃ coo jaꞌa Apolos jim̱ ñǿcxät. Mänitä mäbøjpädøjc nocy hajxy yhädiuuṉ̃ coo jaꞌa Apolos jim̱ piuhbedǿøjät Acaya. Jaꞌa mäbøjpädøjc‑hajxy hänajty jim̱ hijpä Acaya, jeꞌedsä Apolos hajxy puhbédäp. Mänitä Apolos jim̱ chohṉ̃ Efeso. Mänit jim̱ ñøcxy Acaya. Coo jim̱ miejch, mänitä mäbøjpädøjcä Apolos hajxy piuhbejty nägøꞌø nädecypiä. Paady hajxy hänajty tøø miäbøcy jaꞌa Jesucristocøxpä, jeꞌeguiøxpä coo jaꞌa Dios hojioot jiaanc̈h tehm̱ miøødä.
27 Quando Apolo resolveu ir para a província da Acaia, os cristãos de Éfeso o animaram e escreveram cartas para os irmãos de lá, pedindo que o recebessem bem. Chegando lá, ele ajudou muito aqueles que, pela graça de Deus, haviam crido.
28 Majatiä Apolos jaꞌa judíos jaꞌa Diosmädiaꞌagy hänajty miøødyajcapxiøꞌøy cuꞌughagujc, cabä judíoshajxy hänajty yajmäjädaꞌagyii. Jaduhṉä Apolos yajnähixøꞌøy coogä Jesús hänajty jeꞌe Miesíasä, jaꞌa Dios hänajty jecy tøø yajnähdíjjiäbä coo hänajty yaa quiexaꞌañ hädaa yaabä naax̱wiin. Jaduhṉä Apolos hänajty yajnähixøøbiä coo jaduhṉ jim̱ myiṉ̃ cujaay maa jaꞌa Diosmädiaꞌaguiän coo jaꞌa Dios jaduhṉ jecy tøø miänaꞌañ coogä Mesías hänajty yaa quiexaꞌañ.
28 Pois Apolo, com argumentos fortes, derrotava os judeus nas discussões públicas, provando pelas Escrituras Sagradas que Jesus é o Messias .
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.