2 Coríntios 12
Menya NT (MCR_WBT) vs VC
1 Suqä yoqä haqeqä matnämäŋqe, ii yätamäkqä miqä etaŋgqä-qe, he kukŋuä iunä äwiyätqäŋuwitaŋi, nyi ŋqä yoqe haqeqäŋi, äpakä ämatnämäŋgmä. Täŋgaŋi nyi kukŋui, wätqä eŋqä-maŋä äqunätmiŋqätä, nätmatqä zä äwiŋqä iiŋqä, Goti Iquesa näqŋqä ämakqä iiŋqätä tmqe.
1 Importa que me glorie? Na verdade, não convém! Passarei, entretanto, às visões e revelações do Senhor.
2 Nyi ämaqä Jisasi Iqutä ämuäŋnäŋqä hŋquenyqä näqŋqä eŋä.Quväukuä 14 ae äpäwqaŋga, Goti Iqu ique, qua täuta qäukuä hŋquaquŋä iquaquvqä tuwä yäŋgisaŋä iquenyqä ämäkäqiyäma ekqe. Iqu huiwä qäsä ekqätiyä, ä quuvqenä ekqätiyä-qe, nyi maqŋqä eŋä. Näqŋqe, Goti Hanjuwä Iqunä eä.
2 Conheço um homem em Cristo que há catorze anos foi arrebatado até o terceiro céu. Se foi no corpo, não sei. Se fora do corpo, também não sei; Deus o sabe.
3 Nyi aŋgumä tiiŋä ätqä. “Iqu huiwä qäsä ekqätiyä, ä quuvqe-qunä ekqätiyä? Nyi maqŋqe, Goti Iqunä näqŋqä eä.” Iqu yäŋi äpmeqe, kukŋui ämaqä änä matqä ipu, pmua äwiŋqä ii, tqaŋgä äwikqe.
3 E sei que esse homem - se no corpo ou se fora do corpo, não sei; Deus o sabe -
4 — ausente —
4 foi arrebatado ao paraíso e lá ouviu palavras inefáveis, que não é permitido a um homem repetir.
5 Nyi ämaqä iqueqä yoqe haqeqä momuämä. Iŋäqe ŋqä yoqe, haqeqäŋi mämatnämäŋqä ymä. Nätmatqä nyi yäŋänäqŋqä maequnä eämä, ämotqueqä diŋqänä imäkmä.
5 Desse homem eu me gloriarei, mas de mim mesmo não me gloriarei, a não ser das minhas fraquezas.
6 Iŋi nyi ŋqä yoqeŋqä iiŋä iqä-qunä etaŋgundqe, nyi qämä-qämäŋi miqä, kukŋui naqä-qakuänä tqä-qunä emä. Iŋi ämaqe, ŋqä yoqe haqeu hiŋgi mandnämäuqä diŋqe manyiŋqä itŋqe. Qu nyaqä suqä imäkätŋqeutä, itaŋga kukŋuä nyi awä ätätŋqä iutäŋi, kiqä quatä-täŋä äyä etaŋgi hiŋuä äqumbiyi, itaŋi nyaqä yoqeŋqe, iŋi iŋga imäkqä eä. Iiŋqe nyi ŋqä yoqe, haqeu mämamäŋqä imä.
6 Pois, ainda que me quisesse gloriar, não seria insensato, porque diria a verdade. Mas abstenho-me, para que ninguém me tenha em conta de mais do que vê em mim ou ouve dizer de mim.
7 Ŋqä-näuäŋi, Goti Hanjuwä Iqu nätmatqä aaŋä äŋguänäŋä zä wiqe, kuapänä ämändqueqaŋgqeta imäŋqä diŋqe, Iqu mäwiŋqä itqäuä. Iqu nyi iiŋi miqä imŋqe, ŋqä huiwä täuŋi, täŋä qäyä änunätŋqä hiŋuinä äŋqäŋgqe. Haŋä-iqä i ämetŋqe, ii Setänä iqueqä wäuŋuä-wiyqä hŋqu, nyi quvqä nyimäkätŋqä iŋqeyi.
7 Demais, para que a grandeza das revelações não me levasse ao orgulho, foi-me dado um espinho na carne, um anjo de Satanás para me esbofetear e me livrar do perigo da vaidade.
8 Naqä Iqu nätmatqä nyaqä huiwä tämä änunäŋqe, huätä nyiyamäutŋqe, nyi yatŋqä hŋquaqui-hŋque äwikqe.
8 Três vezes roguei ao Senhor que o apartasse de mim.
9 Iqueqä kimaŋi, tii ändkqe. “Nyaqä yäŋänäqŋqe, ämaqä yäŋä-maqŋqä, haŋuä iiŋä wiqaŋguwä iquau äwimetäqäŋgaŋi, wäuŋui ätnäŋä iqi imäkänä. Iutaŋi, Nyaqä qeqä imäŋqeta hiŋgi vqe, aaŋä qäyunäŋä-täŋä enä.” Iŋi ŋqä woyqä miqä, haŋuä ii äwitŋqä diŋqe, nyi yeeqä itmä, awä tqämä. Ii Kraisi Iqueqä yäŋänäqŋqe, nyitä pmetätŋqä diŋqeyi.
9 Mas ele me disse: Basta-te minha graça, porque é na fraqueza que se revela totalmente a minha força. Portanto, prefiro gloriar-me das minhas fraquezas, para que habite em mim a força de Cristo.
10 Iiŋä etaŋgi, nyi Kraisi Iqueä wäuŋuitaŋi, nyaqä yäŋänäqŋqe aaŋqä etäqä-qe, ämaqä hui quvqä indqueqaŋguwä-qe, haŋä-iqä huitaŋä-huitaŋä ämetmä-qe, itaŋga ämaqä hui yuuwä gitäuqaŋguwä-qe, nyi yeeqänä itmä äpmeŋä. Ii nyi näqŋqä tiiŋä emä iutanji. “Nyi haŋuä äwitmŋgaŋi, Goti Iquesa yäŋänäqŋqä naqänäŋä-täŋunä pmetmqänä.”
10 Eis por que sinto alegria nas fraquezas, nas afrontas, nas necessidades, nas perseguições, no profundo desgosto sofrido por amor de Cristo. Porque quando me sinto fraco, então é que sou forte.
11 Iŋi nyi qämä-qämä iŋqä kukŋuä ii ätqe, ii he inyimäkqaŋguwä iuta ätqä. He nyinyqe, ämaqeu awä äŋguä tquä etaŋgqä qäyuŋä-qe, iŋi mimäkqaŋguwä iuta ŋqä-näuä awä ätqä. Ŋqä-näuäŋi, nyi naqä-qakuä tiiŋä etqä. “Nyi ämaqä hiŋgiŋqä iqunjqä. Iŋäqe ämaqe, he iquauŋqä ‘Ämaqä kukŋuä awä tuäkiqäpŋqä dowatqä naqä-qakuä iquaiqä’ kŋuä indqänäŋuwä iqua, nyi mämaŋqutäuqä iŋäuä.”
11 Tenho-me tornado insensato! Vós a isso me obrigastes. Vós é que deveríeis fazer o meu elogio, visto que em nada fui inferior a esses eminentes apóstolos, se bem que nada sou.
12 Iŋi nyi, Jisasi Iqu kukŋuä awä tuäkiqämqä änändowatkqeŋqä, he ämetquamqe, heyaqä awä iqiŋi, nyi nätmatqä ämaqä änä mimäkqetä, ktqä yäuŋuä iqetä, ktqä wäuŋuä yäŋänäqŋqä imäkätmitaŋi, enyqä miqä äyä imäkmiŋqe.
12 Os sinais distintivos do verdadeiro apóstolo se realizaram em vosso meio através de uma paciência a toda prova, de sinais, prodígios e milagres.
13 Iŋgaŋi nyi suqe, ämaqä Jisasi Iqueŋqä aquvä äqäŋgäwätqäŋuwä huizi iquau ämotquamiŋqä-pa, he asä iiŋä äyä ämetquamiŋqe. Iŋäqe, nyi haŋä-iqä metapqä imqä diŋqe, “He nyaqä huiwi äminyipiyä” ätätmi, yatŋqä maeyqä imiŋqe. Itaŋgi he, “Iqu suqä iiŋi, quvqä inetquamiŋqeqä” kŋuä eyquti, äwqä-haŋä, ŋqä suqä quvqeta ämetqäŋuwi, huätä manmäupu!
13 Em que fostes inferiores às outras igrejas, senão no fato de que a vós não vos fui pesado? Relevai-me esta injúria!...
14 Täŋgaŋi nyi tquaqui ae emakqä iuŋi, tqueŋi emamqä näwinyä äpmeŋä. Nyi äpmqäŋgaŋi, aŋgumäŋi, haŋä-iqä metapqä imniqe. Nyaqä änyiŋqe, heyaqä nätmatqä ämetaumqä ma, he Kraisi Iquenyqätä, nyinyqätä, quuvqä eqäpŋqä iŋqeyi. Suqä tiiŋiŋqe he näqŋqe. Ymeqe, kunaqä-kunuŋuau yätamäkqä wipŋqe, ymisaŋä nätmatqä isuaŋqä qävqä ikipu, aquvä mämaqiyqä ipnä. Suqä iiŋi, kunaqä-kunuŋuanä, ymeqä-quau yätamäkqä wipŋqä, imäkqäpnä.
14 Eis que estou pronto a ir ter convosco pela terceira vez. Não vos serei oneroso, porque não busco os vossos bens, mas sim a vós mesmos. Com efeito, não são os filhos que devem entesourar para os pais, mas os pais para os filhos.
15 Nyi he äŋguä äpmaka wätpŋqe, yeeqänä itmä, nätmatqä eeqäpnäŋi etapätmä, itaŋga ŋqä-näuäŋi etapnmä. Nyi henyqe kiiŋä änyiŋqe, yändi päyätqätaŋgqetaŋi, ga he nyinyqä eŋqe, mäŋgi suŋqä päwiqi?
15 De mui boa vontade darei o que é meu, e me darei a mim mesmo pelas vossas almas, ainda que, amando-vos mais, seja menos amado por vós.
16 Iŋäqe hŋquenä, nyaqä suqeŋqä tiiŋä ätätqäŋuwenji. “Ii qäyunjqä. Iqu neyaqä nätmatqä isua, ätnäŋäqiŋi mämeqä itŋqeqä. Iqu quaŋgä änatätä, yamwiqä äneyätä, qämä-qämä inemäkätä, neyaqä nätmatqe, ämänätautŋqeqä.”
16 Mas seja! Não vos fui pesado. Como, porém, sou esperto, apanhei-vos pela astúcia...
17 Änääŋqäwä? Nyi ämaqä henyqä ändowatkqä iquautaŋi, hŋque, “Si iquauŋi quaŋgä yamwiqä ävätnä, nätmatqä ämändauwa biyä” ätukqätanä? Oee. Nyi iiŋi mimäkqä iqunji.
17 Acaso tirei proveito de vós por meio de algum daqueles que vos enviei?
18 Ämaqä iutaŋi, nyi kukŋui Talusi iquenyä vqaŋgä, iqu i emakqe. Iqutä qaŋä anä ikäyiŋqe, nyi neqä neyämaqä hŋqutä äyä ändowatkqe. Iŋgaŋi Talusi iqu quaŋgä yamwiqä eyätä, heyaqä nätmatqä hui, quwä ämetaukqäta? Ä iqutä, nyitä, ye kŋuitä, suqetäŋi, naqä-hŋqunä mindqäŋqä iqueätanä? Oee, ye asänä etqueque.
18 Roguei a Tito, e com ele enviei um irmão que conheceis. Por acaso tirou Tito de vós alguma coisa? Não andamos nós com o mesmo espírito, sobre as mesmas pegadas?
19 Ne hiqä-hiuä yätamäkqä heyatuŋquä diŋqe, Kraisi Iqutä naqä-qakuä ämuäŋnanä, nätmatqä eeqänäŋi, Goti Iqueä hiŋuä iqisa imäkätqäŋu. Iŋäqe, he neyaqä kukŋuä tuwaŋuä täu äqänäŋqe, a ätäupiyi, “Iqua quvqe qäyä imäkäpu, neyaqä hiŋuä iqiŋi, quwqä-quwä yätamäkqä iiŋqä kukŋuä isua änatätqäŋäuä” kŋuä indqänätqäŋuwäti? Ŋqä nyämaqä kiiŋä änyinätŋqä iquenä, iiŋi hmanji. Ne kukŋuä eeqänäŋä ii etätuŋque, ii he yätamäkqä eyätanä, yäŋänäqŋqä emäkatuŋquä iuŋqe.
19 Já há muito pensais que nos justificamos diante de vós. Perante Deus, em Cristo, é que nós falamos; mas tudo isto, meus caríssimos, para vossa edificação.
20 Ii tiiŋä etaŋgiyi. “Nyi quŋqä äumqe, qu suqä nyi manyiŋqä eäŋqä iu itqätaŋgä qunmniqätiyä?” ä, “He, nyi suqä, he maeŋqä eäŋqä iu itqätaŋgä ŋqämbnuwätiyä?” kŋuä indqänätmä, äwäwa itqäŋä. Heyaqä awä iqiŋi, suqä kukŋuä mäkä äqäyäunäpu, hŋqueqä äpmeqä iuŋqä äwqä quvqä änyäpu, äwqä tnäŋä maqänä imäknäpu, huiziu mändi äkittqiyäpu, yänä-yänä ipu, ämaqä huiziuŋqä tuwäŋgi kukŋuä ätäpu, itaŋga wäuŋui, kŋuä huitaŋä-huitaŋä iuta qui imäkqäŋqe, äwäwa itqäŋä.
20 Temo que, quando for, não vos ache quais eu quisera, e que vós me acheis qual não quereríeis. Receio encontrar entre vós contendas, invejas, rixas, dissensões, calúnias, murmurações, arrogâncias e desordens.
21 Nyi henyqä aŋgi äquvepmqäŋgaŋi, ŋqä Goti Iqu, hiyaqä hiŋuä iqiŋi womba iqäŋqä inyimäkqäŋqä-pqä diŋqe, äwäwa itqäŋä. Ämaqä hesaŋä hŋqua, suqä kiyä mätqä itä, suqä qokä-apäkä hiaqäqä hiŋgi wäyäkiqetä, itaŋga suqä yŋŋä-hiveqä iqua imäkqä-pa qäŋganä imiŋuwä iuŋqä, kŋuä makunmäkŋqä yqänä itqätaŋgä qunmqe, iuta womba ämetmä, kŋuä qämniqeŋqä etqä.
21 Receio que à minha chegada entre vós Deus me humilhe ainda a vosso respeito; e tenha de chorar por muitos daqueles que pecaram e não fizeram penitência da impureza, fornicação e dissolução que cometeram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Coríntios 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.