Mateus 22
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs NTLH
1 Asä qäŋgaŋi, Jisasi Iqu kukŋuä ktqä huiziqu, ämaqä naqä iquauŋi tiiŋä qe ätukqe.
1 De novo Jesus usou parábolas para falar ao povo. Ele disse:
2 “Goti Qäukuä Yätutaŋä Iqunä miqe, ämiqä naqä hŋqu imäktqä eŋqä-paŋiqä. Iqueqä ymeqä qokä iqu apäkä metŋqäŋgaŋi, ämaqä ämiqä iqu, ymisaŋä naqänäŋä imäkäŋqiyä.
2 — O
3 Kiŋganäŋi iqu ämaqä hŋquauŋi, ‘Nyi ymisaŋä naqänäŋä imäkmqäŋgaŋi, he nyitä ymisaŋä anä natuŋquä ppnuwäŋqeqä’ tuäŋqiyä. Itaŋga hiunji ymisaŋä-ŋqä iqueŋi, iqu iqueqä wäuŋuä-wiyqä iquauŋi, tääqä tuätumapŋqä dowatqaŋga, qu äpqeŋqe, enyqä winyäŋqiyä.
3 Depois mandou os empregados chamarem os convidados, mas eles não quiseram vir.
4 Itaŋi iqu wäuŋuä imäkqä huiziquau-mända ändowatätä tii tuäŋqiyä. ‘He ämaqä nyi tääqä ätukqä iquauŋqä äwäpu, nyaqä kukŋui, tii jipiyä. “Qätä nyipiyä. Nyi ymisaŋi näwe ae imäkeqeqä. Bulumäka qokä iquautä, naŋuä äŋguänäŋitä äpäsätanä, nätmatqä eeqänäŋi näwenyä ae imäkequä äwinä. He ämaŋqä ymisaŋä täuŋqe, ppiyä” tupŋqä äupiyä’ tuäŋqiyä.
4 Então mandou outros empregados com o seguinte recado: “Digam aos convidados que tudo está preparado para a festa. Já matei os bezerros e os bois gordos, e tudo está pronto. Que venham à festa!”
5 Ämaqä wäuŋuä imäkqä iqua äupiyi, kukŋuä tä iquau tquaŋguwäŋga, ämaqä iqua qätä mäwiyqä ipu, hiŋginäwa wepŋqäuä. Hŋqu iqueqä wäuŋguwä-aŋguwiuŋqä wäŋqiyä. Hŋqu iqueqä mbqä wäuŋuä yätŋqä wäŋqiyä.
5 — Mas os convidados não se importaram com o convite e foram tratar dos seus negócios: um foi para a sua fazenda, e outro, para o seu armazém.
6 Ga huiziqua, wäuŋuä imäkqä iquau a äkiqätäpu, ämuamuapqä ämipu, pizqä päkpŋqäuä.
6 Outros agarraram os empregados, bateram neles e os mataram.
7 Iutaŋi, ämaqä ämiqä iqu, äwqä tnäŋä wiŋgaŋguti, iqueqä ämaqä mäkä-iqä iquau, ämaqä pizqä päsqä iquauŋqä dowatäŋqiyä. Qu äwäpu, iquau pizqä äpäsäpu, iquauqä aŋä-himqe tä qäyäväpŋqäuä.
7 O rei ficou com tanta raiva, que mandou matar aqueles assassinos e queimar a cidade deles.
8 Iŋgaŋi ämiqä iqu, iqueqä wäuŋuä-wiyqä iquauŋi tuäŋqiyä. ‘Ämaŋqä ymisaŋi näwenyä witaŋgqä-qe, ämaqä nyi tääqä kiŋganä ätquäqä iqua, buayä täŋqä ppŋqe, äŋguä-qua manä.
8 Depois chamou os seus empregados e disse: “A minha festa de casamento está pronta, mas os convidados não a mereciam.
9 Iiŋä etaŋgi, he hänaqä maŋä eeqänäŋä iuŋqä äwäpu, ämaqä iqi pmetaŋgä äqunäŋuwä iquau, ämaŋqä ymisaŋä tä bŋqä tääqä tuätumapiyä’ tuäŋqiyä.
9 Agora vão pelas ruas e convidem todas as pessoas que vocês encontrarem.”
10 Ga iqua hänaqä eeqänäŋä im-imä äwäpu, qokä-apäkä quvqä iquautä, äŋguä iquautä äwindäpqä iquauŋi, aquvä maqäpŋqäuä. Itaŋi qu äpäpu, ämaŋqä ymisaŋä täu äpmepiyäŋgaŋi, aŋä iuŋi täptembŋqäuä.
10 — Então os empregados saíram pelas ruas e reuniram todos os que puderam encontrar, tanto bons como maus. E o salão de festas ficou cheio de gente.
11 Iŋäqe ämiqä iqu, yäpä iŋgisa iquau hiŋuä qunätŋqä äpäyäqe, ämaqä hŋqu ämaŋqä gque mipnätaŋgi qunäŋqiyä.
11 Quando o rei entrou para ver os convidados, notou um homem que não estava usando roupas de festa
12 Iiŋä äqunäqe, iqueŋi, ‘Näueqä iqukiyä’ tuäŋqiyä. ‘Si ämaŋqä gque, mipŋga mäyapqä iŋi, äänä etaŋgikä?’ Iqu kimaŋi matqä yäŋqiyä.
12 e perguntou: “Amigo, como é que você entrou aqui sem roupas de festa?”
13 Itaŋi ämiqä iqu iqueqä wäuŋuä imäkqä iquauŋi, tiiŋä tuäŋqiyä. ‘He iqueqä yukä hipa iuŋi hatŋä äququätäupu, hiawiqä imä pmetŋqä yäpaqä mäŋgisa tnämäupiyä. Aŋä hiawiqe, ii kŋuä äqiyäpu hiquaŋä maŋgtäsqukuä ämäutqäŋuwä ivqä’ tuäŋqiyä.
13 Então o rei disse aos empregados: “Amarrem os pés e as mãos deste homem e o joguem fora, na escuridão. Ali ele vai chorar e ranger os dentes de desespero.”
14 Ii tiiŋä etaŋgiyqä. Goti Hanjuwä Iqu ämaqä kuapänäŋä iquauŋi, tääqä ätuätŋqeqä. Itaŋgi yäpä iŋgisa upŋqä iiŋqe, Iqu hŋqunä-hŋqunäŋi atäuŋuä itŋqeqä” ätukqe.
14 E Jesus terminou, dizendo:
15 Iŋgaŋi Parisi iqua äupiyi, “Jisasi Iqueŋi, kukŋuä äänä mitaniquäwä?” ätnäpu, kŋuä yaŋä änyäpu, iqueä kukŋuä quvqä hui tqaŋgutqe, äkäpŋqä kukŋuä guä ämäsäukuwi.
15 Os fariseus saíram e fizeram um plano para conseguir alguma prova contra Jesus.
16 Qu iquauqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋuwä hŋquautä, ämiqä naqä Heroti iqueŋqä äwinyämiŋqä hŋquautä Jisasi Ique tii tupŋqä ändowatkuwi. “Ämotqueqä Iquki, ne näqŋqä eäŋunä. Si kukŋuä naqä-qakuä Tqukiyqä. Itaŋga Goti Hanjuwä Iqueqä suqeŋqe, Si qokä-apäkä iquau naqä-qakuä ämotquetqäŋä qäyuŋä-qe, Si ämaqä hŋquenyqä zä miqä itnä, yoqä-täŋä iquautä, yoqä maeqä iquautäŋi, kukŋuä asänäŋi ätuätqäŋiqä.
16 Então mandaram que alguns dos seus seguidores e alguns membros do partido de Herodes fossem dizer a Jesus: — Mestre, sabemos que o senhor é honesto, ensina a verdade sobre a maneira de viver que Deus exige e não se importa com a opinião dos outros, nem julga pela aparência.
17 Iŋi ne Romätaŋä ämiqä naqä Sisa ique mbqä takisi ävätuŋque, ii äŋguätiyä, quvqätiyä? Si kŋuä äänä äkiyäŋqe, ne natiyä” ätukuwi.
17 Então o que o senhor acha: é ou não é contra a nossa Lei pagar impostos ao Imperador romano?
18 Itaŋgi Iqu iquauqä kŋuä indqäŋqä quvqä iuŋqe näqŋqä ae eätä, tiiŋä ätukqe. “He wopqä ipu, kukŋuinä tqä iquenä, suŋqä yamwiqä nyiyqäuä?
18 Mas Jesus percebeu a malícia deles e respondeu:
19 He mbqä takisi iunä ävätqäŋuwitaŋä hŋqu, Nyi mändquapiyä.” Iŋgaŋi qu mbqä hŋqu Iquenyqä äma äpkuwi.
19 Tragam a moeda com que se paga o imposto! Trouxeram a moeda,
20 Itaŋi Jisasi Iqu iquauŋi, “Ktqä itä, yoqä itä, ii tqueqäwä?” ätukqe.
20 e ele perguntou:
21 Qu “Sisa iqueqeqä” tquaŋguwäŋga, Iqu iquau tii ätukqe. “Iŋi, nätmatqä Sisa iqueqä etaŋgutqe, ii kaqäque wipŋqeqä. Ä nätmatqä Goti Hanjuwä Iqueqä etaŋgutqe, ii Goti Ique wipŋqeqä.”
21 Eles responderam: — São do Imperador. Então Jesus disse:
22 Qu kukŋuä tä qätä äwipiyi, eämepu, Iqueŋi äväma äukuwi.
22 Eles ficaram admirados quando ouviram isso. Então deixaram Jesus e foram embora.
23 Hiunji iqueŋi Satyusi hŋqua, Jisasi Iquenyqä qe äpkuwi. Satyusi iqua, tii tqä-quae. “Ämaqä ae äpäkombqä iqua, aŋgumä mävauqä ipŋqäuä.” Itaŋi qu Jisasi Iqueŋi, yatŋqä tiiŋä äwikuwi.
23 Naquele mesmo dia chegaram perto de Jesus alguns saduceus , afirmando que ninguém ressuscita.
24 “Ämotqueqä Iquki, Mosisi iqu bukä iuŋi tiiŋä ätätä äqäkqe.
24 Eles disseram a Jesus: — Mestre, Moisés ensinou assim: “Se um homem morrer e deixar a esposa sem filhos, o irmão dele deve casar com a viúva, para terem filhos, que serão considerados filhos do irmão que morreu.”
25 Hiŋuiqänäŋi, ämaqä 7 hŋguiqua, neyaqä awä iqi äpmamiŋuwiqä. Itaŋga iŋguiquautaŋi, kätequ apäkä ämeqetaŋi, äpäkoŋgqeqä. Iqu ymeqä meämeqäŋga äpäkoŋgaŋgi, apäqŋqä iiŋi, käŋguequ ämakqeqä.
25 Acontece que havia entre nós sete irmãos. O mais velho casou e morreu sem deixar filhos. Assim, ele deixou a viúva para o segundo irmão.
26 Itaŋi käŋguequ-pqe, asä inä ikqeqä. Itaŋi käŋgua huiziqu-pqe, asä inyänä ikqeqä. Itaŋga inyänä-inyänä iqaŋi, käŋgua yäpakä iquenyqäuä.
26 A mesma coisa aconteceu com este, e também com o terceiro, e, finalmente, com todos os sete.
27 Eeqäŋguiqua äpäkoŋgaŋguwäŋga, yäpaki, apäqŋqä ii inä äpäkoŋgqeqä.
27 Depois de todos eles, a mulher também morreu.
28 Iŋi qänakndaŋi, ämaqä äpäkombqä iqua aŋgumä ävauqaŋguwäŋgaŋi, apäkä eeqäŋguiqua ämamiŋuwä ii, tqueqä heäniqäwä?” ätukuwi.
28 Portanto, no dia da ressurreição, de qual dos sete a mulher vai ser esposa? Pois todos eles casaram com ela!
29 Kimaŋi Iqu tii ätukqe. “He Goti Iqueä bukä iu äqänäŋqeŋqätä, itaŋga Iqueä yäŋänäqŋqeŋqätä maqŋqä epu, kukŋuä iuŋqe qämä-qämä ipu ätqäuä.
29 Jesus respondeu:
30 Hea iŋgaŋi, ämaqä ae äpäkombqä iqua aŋgumä ävaupiyäŋgaŋi, qokä-apäkä mämaŋqä ipnuwiqä. Oeyä. Qu eŋätqä qäukuä yätuŋä iqua äpmeŋuwä-pa, iiŋä pmapnuwiqä.
30 Pois, quando os mortos ressuscitarem, serão como os anjos do céu, e ninguém casará.
31 Itaŋgi ämaqä äpäkombqä aŋgumä ävaupnuwäŋqe, Nyi yatŋqä hemqeqä. Kukŋuä Goti Hanjuwä Iqu etkqä bukä iu äqänäŋqe, he a matäuqä itqäŋuwätanä?
31 E, quanto à ressurreição dos mortos, será que vocês nunca leram o que Deus disse? Ele afirmou:
32 Nyi Aprähamä, Aisakä, ä Jekopä iquauqä, Goti Iqunjqä.
32 “Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.” E Deus não é Deus dos mortos e sim dos vivos.
33 Qokä-apäkä iqua i tqaŋgi äwipiyi, näqŋqä Iqu vqaŋgqeŋqä yäuŋuä kiiŋä ikuwi.
33 Quando a multidão ouviu isso, ficou admirada com o ensinamento dele.
34 Parisi iqua, Jisasi Iqu Satyusi iquauŋi, qu kukŋuä matqä ipŋqä imäkqaŋgqeŋqä, qätä äwipiyi, iqua aquvä äqänäpu Iquenyqä äpkuwi.
34 Os fariseus se reuniram quando souberam que Jesus tinha feito os saduceus calarem a boca.
35 Iquautaŋä kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä hŋqu, Jisasi Ique yamwiqä ävätä, yatŋqä tii äwikqe.
35 E um deles, que era mestre da Lei , querendo conseguir alguma prova contra Jesus, perguntou:
36 “Ämotqueqä Iquki, kukŋuä-suqä naqänäŋä, huizi iquau ämäwqätäuŋqä iqu, äsqukuä?”
36 — Mestre, qual é o mais importante de todos os mandamentos da Lei ?
37 Itaŋi Iqu kimaŋi tii ätukqe. “‘Goti Hanjuwä tqä Naqä Iqueŋi, si tqä äwqetä, qeqä-quuvqetä, kŋuä indqäŋqetä Ique äwinyätnä, Iquenyqänä kuapänä kiŋguätŋqeqä.’
37 Jesus respondeu:
38 Kukŋuä-suqä tqu, naqä kiŋganäŋä-qu eä, huizi iquau ämäwqätäunä.
38 Este é o maior mandamento e o mais importante.
39 Itaŋga kukŋuä-suqä tqueqä tuwä iqiŋä iqu, asä tiiŋiqä. ‘Si tqä-täuŋqä äkinyätŋqä-paŋi, ämaqä si-täŋä iqi äpmeŋuwä iquauŋqä-pqe, inä kinyätŋqeqä.’
39 E o segundo mais importante é parecido com o primeiro: “Ame os outros como você ama a você mesmo.”
40 Mosisi iqu ätätä äqäkqetä, hiŋuä-tqä iqua äqäkuwitäŋi, kukŋuä-suqä tquaqu, kiqä quatiyqä” ätukqe.
40 Toda a Lei de Moisés e os ensinamentos dos
41 Parisi iqua aquvä yqänä äqämbu pmetaŋguwäŋga, Jisasi Iqu iquau yatŋqä äwikqe.
41 Quando os fariseus estavam reunidos, Jesus perguntou a eles:
42 “Kraisi, Goti Hanjuwä Iqu Iqueqä ämaqä iquau ämitŋqä atauŋä ikqä Iquenyqe, he kŋui äänä hiyqiyä? Iqu tqueqä ymeqäwä?”
42 — O que vocês pensam sobre o — De Davi! — responderam eles.
43 Iiŋä tquaŋguwäŋga, Iqu iquauŋi tii ätukqe. “Iŋi änääŋäŋqäwä? Dŋä Äŋguä Iqu Dewiti ique kŋuä indqäŋqä vqaŋgi, ga iqu Kraisi Iqueŋi, ‘Ŋqä Naqä Iqueqä’ ätuätäqe, iŋi änääŋäŋqä äqäkqäwä?
43 Jesus tornou a perguntar:
44 ‘Naqä Hanjuwä Iqu, ŋqä Naqä Ique tii ätukqeqä, “Nyi Tqä himä-wiuŋqä iquauŋi, Saqä yäpä iqi pmuatekimniqäŋgaŋqe, Si Nyaqä hipa ämuaŋgisa pmatŋqinyä” ätkqeqä,’ ätätä äqäkqeqä.
44 “O Senhor Deus disse ao meu Senhor:
45 Iŋi änääŋgä? Kraisi Iqueŋi, Dewiti iqu, ‘Ŋqä naqueä’ ätukqä-qe, ämaqe, iquenyqe, ‘Dewiti iqueqä ymeqeqä’ änääŋqä tätqäŋäuä?” ätukqe.
45 Portanto, se Davi chama o Messias de Senhor, como é que o Messias pode ser descendente de Davi?
46 Iqu e tquaŋga, qu kimaŋi änä mätquä ikuwi. Hiunji iquesaŋi, qu zä ipu, yatŋqä hui inä mävqä imiŋuwi.
46 Ninguém podia responder mais nada, e daquele dia em diante não tiveram coragem de lhe fazer mais perguntas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.