Mateus 14
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs MNT
1 Hea iŋgaŋi ämaqä ämiqä Heroti iqu, qu Jisasi Iqu wäuŋuä imäkqaŋgqeŋqä tqaŋgä qätä äwikqe.
1 Nati ana veya’amaim Herod tafaram Galilee ana kaifayan orot Jesu bowabow ana tur nowar.
2 Iwä, iqueqä wäuŋuä-wiyqä iquauŋi, tiiŋä ätukqe. “Ämaqä Tqu, Jonä asŋä-qäyqä iqueqä. Iqu qua äptekuwä iuta aŋgumä ävaukqä iqueqä. Iiŋiŋqe Iqu yäŋänäqŋqä-täŋu eä, wäuŋuä ämaqä mimäkqänäŋi, imäkqiyä” ätukqe.
2 Naatu ana orot ukwarih hai tur eowen eo, “Ni’i orot i John Baptist, morobone yawas maiye, imih fair bai nati ina’inan isisinaf.”
3 — ausente —
3 Herod i John Baptist bai fatum in dibur yari’iy aawan Herodias baiyasisirin isan.
4 — ausente —
4 John tur fokarin maiyow Herod Herodias i tain Philip aawan bai bi’aawan isan gam iu, “O i ofafar iastu’ub tai aawan ibai i’awan.” Tur fokarin iti eo isan Herod yan bai dibur yari’iy.
5 Iqu iqueŋi pizqä päsqäŋqä kŋuä wiyqaŋgqä-qe, qokä-apäkä iqua, “Jonä iqu hiŋuä-tqä-queqä” kŋuä indqänätaŋguwiŋqä, iqu iquauŋqä zä äwiŋgqe.
5 Herod kok i John ta’asabun, baise Jew sabuw isah bir, anayabin John hi’i’itin i dinab orot ta na’atube.
6 Hiunji hŋqueŋi ämaqä hŋqua, Heroti iqueqä känai ique ämikqeŋqä kŋuä indqänäpu, iqutä buayä anä äŋguwi. Iŋgaŋi Herotiyasiyqä meqi ätimäuqe, iquauqä awä iqisa yeewä imiŋqe.
6 Naatu Herod ana tufuw isan hibiyasisir ana veya’amaim, Herodias natun babitai run sabuw rou’ay gagamin nahimaim benaben, Herod itin iyasisir gagamin maiyow.
7 Itaŋga Heroti iqu iiyqä yeewä iqaŋgqeŋqä kiiŋä wiŋgaŋgi, kukŋuä guä tiiŋä ämäsäukqe. “Si nätmatqä äkitaŋä äkiŋqä kiŋgaŋgi, yatŋqä nyisqe, nyi äktapmqänä” ätukqe.
7 Naatu taiyuwin isan eo baifaro babitai eomatan eo, “Abisa kukokok boro anit?”
8 Iiŋä etaŋgi apäkä hitqiyqä kanai, meqiu kŋuä yändqäŋqä vqaŋgi, ii Heroti iqueŋi tiiŋä ätukqe. “Jonä asŋä-qäyqä iqueqä nyuäŋi, ätäväpu hevqä iu eqaŋgpi, si äma äpätnä, nyi dapiyä” ätukqe.
8 Naatu babitai hinah ana turamaim na eo, “Ayu akokok boun John Baptist ukwarin tew yan iniwan inab inan initu.”
9 Heroti iqu qätä iiŋä äwiyäqe, iqueqä äwqe haŋä qäyä vqaŋgi, iqu kukŋuä guä ae ämäsäukqeŋqä kŋuä indqänätä, ämaqä iqutä buayä anä änmiŋuwä iquauqä hiŋuä iqi womba metŋqe mäwiŋgaŋgi, iqu “Apäkä hitqä ii ätqä-pa, ii imäkpiyä” ätukqe.
9 Aiwob orot iti tur nonowar i uwan yi, baise sabuw rou’ay gagamin matahimaim eomatan, imih ana baiyowayah orot iuwih babitai ana kokok hisinaf.
10 — ausente —
10 John dibur bar wanawananamaim ma’am hin sikan hi’afuw,
11 — ausente —
11 ukwarin tew yan hiwan hibai hina babitai hitin, bai in hinah itin (so’ob John i morob).
12 Iiŋä imäkqaŋguwäŋga, iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä iqua äppiyi, iqueqä huiwi äma äwäpu, qua äptekuwi. Iqua qua ae äptepiyi, äwäpu Jisasi Ique qe ätukuwi.
12 John ana bai’ufununayah hina biyan hibai hin hiyai, imaibo hin Jesu ana tur hiowen.
13 Jisasi Iqu Jonä ique pizqä äpäkkuwiŋqä qätä äwiyäqe, Iqu aŋä iuŋi äväma, yimba ikuapmäutä aŋä avqŋqä imqä äukqe. Iqutä Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä iquatänä äukuwi. Itaŋgi qokä-apäki, “Jisasi Iqu äwqiyä” tqaŋgä qätä äwipiyi, qu quwqä aŋä-himqä äväma, Iqutä ämimbŋqä eqä maŋä iu qaŋä äukuwi.
13 Jesu John ana tur nonowar ufunamaim, wa bai akisinamo efan nautanubinamaim in. Baise sabuw menamaim inan i ana tur hinowar, ababawat bar merar ta ta hirun hitit hi’ufunun hin.
14 Iiŋä etaŋgi, Jisasi Iqu iuäqämetäqäŋgaŋi, qokä-apäkä kuapänäŋä pmetaŋgä äquŋgqe. Iqu iquauŋqä huäqä wuŋgaŋgi, iquautaŋä ämaqä täŋä-yaqä iquauŋi äŋguä imäkkqe.
14 Jesu wa biyut ana veya nuwanuw sabuw rou’ay gagamin maiyow i’itih iyababan, naatu hai sabuw sawusawuwih hibow hinan etei iyayawasih.
15 Mäptqä äwitŋqä iqaŋgaŋi, Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä iqua äpäupiyi, Jisasi Iqueŋi tiiŋä ätukuwi. “Mäptqe ae äquveqetŋqä iqiyä. Täqiŋi qua avqŋqäqiyä-qae, Si ämaqeuŋi aŋä-himqä ämätŋgäwäŋqä iuŋqä ymisaŋä mbqä ipu bŋqä dowatiyä.”
15 Veya re birabirab auman Jesu ana bai’ufununayah hin hiu, “Veya i re sawar. Igewasin sabuw iniyafarih hinan bar merar yubinamaim bay hinatobon hinaa hinayawas.” (Anayabin iti efan i arar yan sabuw en).”
16 Iqu kimaŋi, “Qu täqiŋi suŋqä äväma upŋqäwä? He hiqä-hiuä ymisaŋä wipiyä” ätukqe.
16 Jesu iyafutih eo, “Men karam asir ana’uwih hinan. Gewasin, kwa a efanamaim bay kwana’itin kwanitih hina hinayawas.”
17 Iwä, qu Iqueŋi, “Ne ymisaŋi kuapänä hmanjqä. Bretqä hipa hŋgiŋitä, hämapäkä hŋquaqutänä ämeŋunä” ätukuwi.
17 Baise hiya’afut hio, “Aki ai efanamaim rafiy fafar etei umat roun naatu siy rou’ab na’atumo ti’inu’in, men karam boro iti sabuw rou’ay gagamin anituwih.”
18 Iŋgaŋi Iqu “Ymisaŋä iiŋi, Nyinyqä ämappiyä” ätukqe.
18 Jesu eo, “Kwabow kwana kwaitu.”
19 Itaŋi Iqu ämaqeu, qätaqä iqi quamä pmapŋqä ätukqe. Quamä pmeqaŋguwäŋga, Iqu bretqä hipa hŋgiŋitä, hämapäkä iquaqutä ämeqe, hiŋuä haqä yätu äqänä, Goti Hanjuwä Iquenyqä “äŋguiqä” ätäqe, buayitä hämapäkitä äkutätä, Kiqä ämaqä iquau äwikqe. Iqua ämepu, ämaqä iu äwikuwi.
19 Naatu sabuw iuwih fotan yan himare, imaibo Jesu rafiy fafar umat roun, siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at, God ana merar yi sawar, basit rafiy imseseb ana bai’ufununayah itih, naatu ana bai’ufununayah hibow sabuw hifaramih hi’aa.
20 Qu buayä änäpu, äwqä puäsqaŋga, iqi änätqutekuwi, iqua qa naqä 12 ämamikuwi.
20 Sabuw etei hi’aa yah iw, naatu ana bai’ufununayah bay rebareb hi’aa hi’inu’in hibow hibiwan sakasak etei 12 hiwan foten.
21 Qokä iqua buayä äŋguwi, kuapänäŋi 5,000. Apäkiutä ymeqeutäŋi, a matäuqä ikuwi.
21 Orot iti bay hi’aa hibiyab etei 5,000 kek babin men auman hiyabamih.
22 Qu iiŋi qäpu iqaŋguwäŋga, Jisasi Iqu wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä iquauŋi, “He yimba iu ätkamäupu, eqä yätäqä näŋgisaŋqä hiŋuiqä upuiyä. Nyi ämaqä täu dowatmqänä” ätukqe.
22 Jesu matan kabiy ana bai’ufununayah iuwih wa hibai wan hirabon hin harew kukuf rewan rounane na’at. Naatu Jesu ma sabuw iyafarih hai au bar hin.
23 Iqu ämaqeu ae ändowatäqetaŋi, Iqueqä-kiuänä qoqoŋä yätuŋqä Kaniquenyqä tääqä tätŋqä ekqe.
23 Sabuw iyafarih hinan ufut akisinamo yen in oyawamaim yoyoban isan. Naatu nati’imaim, akisinamo ma’am mar bu’u’um.
24 Iŋäqe yimbae kiiŋä näŋi ae äwqaŋga, yuŋui himäŋgisa yäŋänäqŋqä äqunätä, eqä änyämäwa äpeyätä, yimba iqueŋi ämäquvasämäuqänä itä, näŋgi-täŋgi ämimiŋqe.
24 Iti ana veya’amaim ana bai’ufununayah i hire hin hikukuyowen ana veya yabat misir wa rab naatu kotar nahine na kufutih.
25 Zä vätŋqä qäqiqiŋi, Jisasi Iqu eqä-huäŋä haqeqä iquau wimetŋqä äukqe.
25 Mar sibisib auman Jesu riy tafanamaim bat ana bai’ufununayah isah remor na.
26 Iqua Iqu eqä-huäŋä haqeqi qaŋä quvepqaŋgi äqumbiyi, “Hiwiyqeqä” kŋuä indqänäpu, zä kiiŋä ipu, zä-zääqä, ätkuwi.
26 Riy tafan bat remor nan ana bai’ufununayah hi’i’itin ana maramaim, hai bir ra’at hio, “Iti i wagabur mowan.” Hikirir hirerey.
27 He zä miqä pambiyä! Yäŋänäqŋqä pmapiyä! Ii Nyinjqä.|alt="Jesus walks on water" src="IB-027gr.jpg" size="col" loc="Mat 14:22-33" copy="Illustrations by Dr. Farid Faadil. Used by permission." ref="14:27" Itaŋgi maqänäŋi, Iqu iquauŋi ätukqe. “He zä miqä pambiyä! Yäŋänäqŋqä pmapiyä! Ii Nyinjqä.”
27 Baise Jesu mar ta’imon eaf eo, “Men kwanabir, ayu anan.”
28 I tquaŋga, Pitä iqu kimaŋi, “Naqä Iquki, Si Qäquki etaŋgutqe, ‘Eqä haqeqi qaŋä biyä’ diyä” ätukqe.
28 Naatu Peter iya’afut eo, “Anababatun o na’at, basit ku’uwu riy tafan abat ana biya atit.”
29 Itaŋi Jisasi Iqu, “Si yqä biyä!” ätukqe. I tquaŋga Pitä iqu yimba iu ävämaŋi, eqä-huäŋä haqeqi Jisasi Ique wimetŋqä äukqe.
29 Jesu eo, “Kuna.” Peter wa afe’en isure riy tafan bat in Jesu biyan tit.
30 Itaŋi yuŋui yäŋänäqŋqä yqänä qunätqätaŋgi äqunäqe, iqu zä äwiŋgqe. Ga eqä-huäŋä yäpä iŋgisa quveqetŋqänä tii itäqäŋgaŋi, zääqä ätätä tiiŋä ätukqe. “Naqä Iquki, nyi yätamäkqä nyiyä!”
30 Baise kotar gagamin bababin naniyan bai, ana bir ra’at, basit busuruf unun re, re’ere auman Regah isan ererey eaf eo, “Regah kwiyawasu.”
31 Maqänäŋi Jisasi Iqu iqueŋi a äkiqätätä ätukqe. “Si ämaqä quuvqä wäŋqäpu heqiyä iqukiyqä. Kŋuä hŋquaquŋi, suŋqä indqänätqäŋinyä?”
31 Jesu mar ta’imon eof nunuw uman bai iu eo, “A baitumatum men nikikimin, aisim kukakasiy.”
32 E ätuäqetaŋi, iquaqu yimba iu ikuapmäuqaŋgiyäŋga, yuŋui qäpu qe ämŋäŋgqe.
32 Naatu hairi wa tafan hiyey ana veya kotar bababin nutanub.
33 Iŋgaŋi ämaqä yimba iu äpmamiŋuwä iqua, qu Ique qoŋä äwoktäupu, Iqueqä yoqe, haqeqä ämamäupu tii ätkuwi. “Naqä-qakuiqä. Si Goti Hanjuwä Iqueqä Ymeqä Qäqukiyqä.”
33 Imaibo bai’ufununayah wa tafan hima’am Jesu hibora’ah hio, “O i anababatun God Natun!”
34 Itaŋga iqua eqä-huäŋä iuŋi qäyakämä ipiyi, qua Genesäretqä iu iuäqämakuwi.
34 Hirabon hina rewan rounane hitit naatu hin Genesaret, imaim hai wa hitain yen.
35 Ämaqä aŋä iutaŋä iqua Ique hiŋuä äqunäpu, Jisasi Iqu iqi timäuqaŋgi näqŋqä epiyi, qu kukŋuä aŋä qäqiqiŋiuŋqä ändowatkuwi. Itaŋi qu ämaqä täŋä-yaqä-täŋä eeqänäŋä iquauŋi, Iquenyqä qe ätuma äpkuwi.
35 Naatu nati’imaim sabuw Jesu hi’i’inan ana veya, tur hiyafar nati tafaram wanawanan bar merar gidigidihimaim, sabuw sawusawuwih etei hibow hina Jesu biyan hitit.
36 Äwimapiyi, qu Iqueŋi yatŋqä änäänä äväpu, tiiŋä ätukuwi. “Ämaqä yaqä-täŋä iqua hipae tqä gquä hämänäŋä iu qäyä itmaqämbŋqä hiŋuinä qunyä.” Itaŋi qokä-apäkä inyänä ipiyitaŋi, qu eeqänäŋi äŋguä imäŋguwi.
36 Naatu ana faifuw taininawat butubunin isan hifefeyan, naatu sabuw iyab ana faifuwawat hibubutubun i etei hiyawas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.