Marcos 9
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs NTLH
1 Iŋgaŋi Jisasi Iqu quŋi, “Nyi naqä-qakuä etqä. Ämaqä täqi tä ätqäuŋuwä hŋqua, mäpäkoŋqä, häŋä yqänä äpmapiyäŋgaŋi, Goti Iqunä miqe, Iqueqä yäŋänäqŋqetä äpqaŋgutqe, hiŋuä qumbnuwiqä” ätukqe.
1 E Jesus terminou, dizendo:
2 Hiunji 6 ae äpäwqaŋgaŋi, Jisasi Iqu, Pitä ique, Jemisi ique, itaŋga Jonä ique itmeqe, qoqoŋä quäuqä hŋqueŋqä ätuma ekqe. Iqiŋi iquauqä-quwänä äpmamiŋuwi. Iquauä hiŋuä iqisaŋi, Jisasi Iqu huiwä huitaŋä iŋgqäqe.
2 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro, Tiago e João. Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar.
3 Iqueqä qäki, we-huŋqä aaŋä qäpaiqänäŋä äyämiŋqe. Ämaqä qua täutaŋä hŋqu, ämuasmäŋqä qäpaiqä iiŋä eŋqä-pa timäutŋqe, änä mimäkqä yänä.
3 A sua roupa ficou muito branca e brilhante, mais do que qualquer lavadeira seria capaz de deixar.
4 Laisa iqutä, Mosisi iqutä, iquaqu, Jisasi Iqutä, kukŋuä tätqätaŋgä äquŋguwi.|alt="transfiguration" src="LB00317B.tif" size="col" loc="Mk 9:2-8" copy="Illustrations by Louise Bass © The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="9:3-4" Iŋgaŋi iqua, Laisa iqutä, Mosisi iqutä, iquaqu, Jisasi Iqutä anä ätqäunyä, kukŋuä tätqätaŋgä äquŋguwi.
4 E os três discípulos viram Elias e Moisés conversando com Jesus.
5 Ii äqunäpiyiŋqä, Pitä iqu Jisasi Iqueŋi, “Ämotqueqä Naqä Iquki, ne täqi äpmeŋque, ii äŋguänäŋiqä. Ne ittäŋä aŋä hŋquaqu-hŋque mätatuŋqueqä. Hŋqu Tqäŋqä, ŋŋ hŋqu Mosisi iqueqäŋqä, itaŋga hŋqu Laisa iqueqäŋqänänyä” ätukqe.
5 Então Pedro disse a Jesus: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
6 Pitä iqu kukŋuä ii ätukqe, iqua zä kiiŋä ipu, ga iqu kukŋuä äänä täniŋqe, kŋuä yasämä mäwimeqä iqaŋgi, ii ätkqe.
6 Pedro não sabia o que deveria dizer, pois ele e os outros dois discípulos estavam apavorados.
7 Iŋgaŋi qaquvqä hŋqu äpäqe, iquauŋi äpatqäkqe. Iwä qaquvqä iqueuä yäpä imdaŋi kukŋuä hŋqu tii ätkqe. “Tä Ŋqä Ymeqä aaŋä kiiŋa änyinätŋqä Iqueyqä. Iqueqä kukŋui qätä wipiyä.”
7 Logo depois, uma nuvem os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido. Escutem o que ele diz!
8 I tqaŋgi äwipiyi, qu hiŋuä qävqä ikuwi, ämaqä aaŋqä eä, Jisasi Iqunä qutä tqäutaŋgi äquŋguwi.
8 Aí os discípulos olharam em volta e viram somente Jesus com eles.
9 Qu qoqoŋä yätuta äpäpiyäŋgaŋi, Jisasi Iqu iquauŋi, “Ämaqeuqä Ymeqä Ekqä Iqu häŋä vauniqäŋgaŋqe, hiqä hiŋuitä äqunäŋuwiŋqe, ämaqeuŋi, awä mätquä pambiyä” ätukqe.
9 Quando estavam descendo do monte, Jesus mandou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do Homem ressuscitasse.
10 Qu, Iqu tquaŋgqä-pa, awä matqä ipu, yatŋqä tii iŋguwi. “Häŋä vauqe, ii squäwä?”
10 Eles obedeceram à ordem, mas discutiram entre si sobre o que queria dizer essa ressurreição.
11 Itaŋga qu Iqueŋi, yatŋqä tii äwikuwi. “Kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä iqua, ‘Laisa iqu-ganä päŋqiyä-qe’ suŋqä tätqäŋäuä?”
11 Então perguntaram a Jesus: — Por que os
12 I tquaŋguwäŋga, Jisasi Iqu, “Ii naqä-qakuänäyi. Laisa iqu-ganä äpätä, nätmatqä eeqänäŋi, aŋgumä äŋguä imäkäŋqiyä. Iŋä-qe, Goti Iqueqä bukä iuŋi, ‘Ämaqeuqä Ymeqä Ekqä Iqueŋi, qu himä-wiuŋqä kiiŋä äväpu, täŋä-huŋqä kuapänä meniqeqe,’ tuwaŋuä iiŋi, suŋqä ätä äqänänä?” ätukqe.
12 Ele respondeu:
13 “I etaŋgi Nyi he tiiŋä etmqe. Laisa iqu ae äpkqe. Ga Goti Iqueqä bukiu äqänäŋqä-pa, qu quwqä äwiŋqeunä ipu, suqä quvqä huitaŋä-huitaŋä itquakuwiqä” ätukqe.
13 Eu afirmo a vocês que Elias já veio, e o maltrataram como quiseram, conforme as Escrituras dizem a respeito dele.
14 Iqua äppiyi, Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä huizi iquau wimapŋqä ipiyäŋgaŋi, ämaqä kuapänäŋi, iquau äpputmäupu, ga kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä hŋqua, iquauqä kukŋui mändi kittqäpŋqä itqätaŋgä äquŋguwi.
14 Quando eles chegaram perto dos outros discípulos, viram uma grande multidão em volta deles e alguns mestres da Lei discutindo com eles.
15 Ämaqä eeqänäŋi, Jisasi Iqu äpqaŋgi äqumbiyäŋgaŋi, yäuŋuä ipu, Iquenyqä maqänä äupiyi, yeeqä äwikuwi.
15 Quando o povo viu Jesus, todos ficaram admirados e correram logo para o cumprimentarem.
16 Iŋgaŋi Iqu quŋi, yatŋqä tii äwikqe. “He iquatäŋi, maŋä-mäkä suŋqä äunätqäŋäuä?”
16 Jesus perguntou aos discípulos:
17 I tquaŋga, ämaqä hŋqu ämävauqe, “Näqŋqä-vqä Iquki, ŋqä ymeqä dŋä quvqä ätqäuä kukŋuä matqä itqätaŋgi, Sinyŋqä ätuma äpqänä.
17 Um homem que estava na multidão respondeu: — Mestre, eu trouxe o meu filho para o senhor, porque ele está dominado por um espírito mau e não pode falar.
18 Dŋä quvqä iqu iqueŋi, ppqä yätŋqä imäkätä, qua iqi ämatnmäutŋqe. Ga, iqu makusewä kuä äsätä, hiquaŋi maŋgtäsqukuä ämäuqe, yukä hipa woä äwimäutŋqe. Iiŋä etaŋgi nyi, Tqä wäuŋuäŋqä ämotquetqäŋä iquauŋi, huätä mamäupŋqä yatŋqä vqaŋga, iqua iiŋi änä mimäkqä iqäuä” ätukqe.
18 Sempre que o espírito ataca o meu filho, joga-o no chão, e ele começa a espumar e a ranger os dentes; e ele está ficando cada vez mais fraco. Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito, mas eles não conseguiram.
19 I äwiyäqe, Jisasi Iqu iquauŋi, “He ämaqä quuvqä maeqiyqä tquenä! Nyi hesä anäŋi, squäŋgaŋqä pmamqäwä? Ä, hesaŋi haŋä-iqe, squäŋgaŋqä meqämqäwä?” ätuätä, tii ätukqe. “Ymeqä iqueŋi, ätuma bpiyä.”
19 Jesus disse:
20 I tquaŋga, qu ymeqä iqueŋi, Iquenyqä itmeqaŋguwäŋga, dŋä quvqä iqu, Ique hiŋuä äqunäqäŋgaŋi, ymeqä iqueŋi ppqä yätŋqä imäkqaŋga, ymeqä iqu qua iqi äpäknäqe, iqueqä maŋi makusewä kuä äsätä, qua iqi huaqä-huaqä ikqe.
20 Quando o levaram, o espírito viu Jesus e sacudiu com força o menino. Ele caiu e começou a rolar no chão, espumando pela boca.
21 I iqaŋga, Jisasi Iqu kanique, yatŋqä tii äwikqe. “Ymeqä tqueŋi, äkŋgata ti äwimakqäwä?”
21 Aí Jesus perguntou ao pai: O pai respondeu: — Ele está assim desde pequeno.
22 “Dŋä quvqä iqu, ymeqä ique pizqä päsätŋqe, tä iu ämävetä, ä eqä du ämäyetä, ii iqa äwätŋqe. Itaŋgi Si nätmatqä hui yätamäkqä iqä-täŋä eŋi, yenyqä huäqä kuŋgaŋguti, yätamäkqä yeyä” ätukqe.
22 Muitas vezes o espírito o joga no fogo e na água para matá-lo. Mas, se o senhor pode, então nos ajude. Tenha pena de nós!
23 I tquaŋga, Jisasi Iqu iqueŋi, “Si ‘Yätamäkqä iqä-täŋä eŋiuä’ ändŋi, suŋqä ändnyä? Quuvqä eqiyätquŋuwä iqua, nätmatqä eeqä timäutŋqä imäkpŋqäuä” ätukqe.
23 Jesus respondeu:
24 I tquaŋganä, kaniqu maŋä yäŋänäqŋqe, “Nyi quuvqä eqiyäŋqä-qe, Si nyi äwa iqeuŋi, yätamäkqä nyisŋqä äktqänä” ätukqe.
24 Então o pai gritou: — Eu tenho fé! Ajude-me a ter mais fé ainda!
25 Iŋgaŋi, Jisasi Iqu ämaqä kuapänäŋi tnäŋä pqaŋgä äqunäqe, Iqu dŋä quvqä iqueŋi, “Dŋä quvqä kukŋuä matqä, qätä mäwiyqä imäkqä iquki, nyi si, ymeqä iquesa täŋgi huätä ätimäutnä, ga aŋgi mäpaquvqä isŋqä äktqänä” ätukqe.
25 Quando Jesus viu que muita gente estava se juntando ao redor dele, ordenou ao espírito mau:
26 I tquaŋga, dŋä quvqä iqu zääqä ganä ätäqe, ymeqä iqueŋi ppqä yäŋänäqŋqä yätŋqä iwimäkäqe, huätä ätimäukqe. Itaŋga ymeqä iqu pizqänäŋä-qu witaŋga, ämaqä kuapänäŋi, “Ymeqä iqu näwi äpäkonä äwinä” ätukuwi.
26 O espírito gritou, sacudiu o menino e saiu dele, deixando-o como morto. Por isso todos diziam que ele havia morrido.
27 I witaŋga, Jisasi Iqu iqueqä hipaeu a ämaqätätä, pämä vauqumuatqaŋga, iqu pämä ätqäukqe.
27 Mas Jesus pegou o menino pela mão e o ajudou a ficar de pé.
28 Qänakŋi, Jisasi Iqu aŋä iu pmetaŋgaŋi, Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä iqua, quwqä-quwänä anä äpmapu, “Ne dŋä quvqä iqueŋi, huätä mandowatqe, suŋqä iququwä?” ätuäpu, yatŋqä äwikuwi.
28 Quando Jesus entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram em particular: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele espírito?
29 Iwä, Iqu iquauŋi, “Dŋä quvqä tiiŋi, nätmatqä huisä mändowatqä, kiqä Goti Iquenyqä tääqä ätäpiyä iutanänjqä” ätukqe.
29 Jesus respondeu:
30 — ausente —
30 Jesus e os discípulos saíram daquele lugar e continuaram atravessando a Galileia. Jesus não queria que ninguém soubesse onde ele estava
31 — ausente —
31 porque estava ensinando os discípulos. Ele lhes dizia:
32 Iqu kukŋuä ii tquaŋgqeŋqe, iqua näqŋqä mämeqä qäyä ipu, ga zä wiŋgaŋgqeutaŋi, Iqueŋi yatŋqä mävqä ikuwi.
32 Eles não entendiam o que Jesus dizia, mas tinham medo de perguntar.
33 Iqua Kapänamä ätimäupiyi, aŋiu äpmapiyäŋgaŋi, Jisasi Iqu iquauŋi, “He hänaqä dutaŋi suŋqä ätŋgapätqäŋuwäwä?” ätuätä, yatŋqä äwikqe.
33 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum. Quando já estavam em casa, Jesus perguntou aos doze discípulos:
34 I tquaŋga, iqua hänaqä dutaŋi, “Nyi naqeqä, nyi naqeqä” ätŋgapkuwä etaŋgqeŋqä, kukŋuä hui kima mätquä äpmamiŋuwi.
34 Mas eles ficaram calados porque no caminho tinham discutido sobre qual deles era o mais importante.
35 Iqu quamä ae äpmeqetaŋi, 12 iquau, “Eä-embiyä!” ätuäqe, tii ätukqe. “Ämaqä hŋqu naqä-pmeqäŋqä wiŋgaŋgutqe, iiŋä iqu eeqänäŋä iquauqä yäpakä, itaŋga iquauqä wäuŋuä-wiyqä hetŋqeqä” ätukqe.
35 Jesus sentou-se, chamou os doze e lhes disse:
36 I ätuäqetaŋi, Iqu ymeqä wäŋqä hmbi itumeqe, iquauä awä iqi ätquteäqe, ymeqä iqueŋi atukuä ämaitä, iquau tii ätukqe.
36 Aí segurou uma criança e a pôs no meio deles. E, abraçando-a, disse aos discípulos:
37 “Ämaqä hŋqu ymeqä wäŋqä hmbiŋi, Nyiŋqä kŋuä äme, yeeqä itumeqäqe, iqu Nyi indmeqiyä. Itaŋga Nyi indmeqäqe, ii iqu Nyinä mindmeqä iqiyä. Iqu Nyi änändowatkqä Ique, inä itumeqiyä” ätukqe.
37 — Aquele que, por ser meu seguidor, receber uma criança como esta estará também me recebendo. E quem me receber não recebe somente a mim, mas também aquele que me enviou.
38 I tquaŋga, Jonä iqu Jisasi Iqueŋi, “Näqŋqä-vqä Iquki, ämaqä nesä anä mikiqä itŋqä hŋqu, saqä yoqeta dŋä quvqä huätä dowatqaŋgi äqunätanä, ne iqueŋi, ‘Iiŋi mimäkqä panä!’ ätukqueqä” ätukqe.
38 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
39 Jonä iqu i tqaŋga, Jisasi Iqu, “He ique pmua mimäkqä pambiyä” ätukqe. “Ämaqä hŋqu, nätmatqä ämaqä mimäkqänäŋä di, Nyaqä yoqeta imäkqä iqu, Nyiŋqä kukŋuä quvqä di maqänä matqä yäŋqiyä.
39 Jesus respondeu:
40 Ämaqä ne hŋgisa minetqueqä iquwä iqua, neyaqä-quayqä.
40 Porque quem não é contra nós é por nós.
41 Nyi naqä-qakuä etqä. He Kraisi Ique qänaki vändqä-quenä etaŋguwiŋqä, ämaqe, he eqä-häki, ämbŋqä etapquwi, qu hiŋgi metapqä iqä. Qu Goti Iquesaŋi, äŋgui ämapnuwiqä” ätukqe.
41 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem der um copo de água a vocês, porque vocês são de Cristo, com toda a certeza receberá a sua recompensa.
42 “Ymeqä Nyinyqä quuvqä eqiyätŋqä täutaŋä hmbu, ämaqä hŋqueuä suqä imäkqaŋgqä iu hiŋuä äqunätä, asä iiŋä imäkätä quanŋä päkŋgaŋgutqe, ämaqä suqä ipäqiyqä iqueŋi, haŋä-iqä naqänäŋi wimenä. Ämaqä hŋqua hikä naqänäŋä hŋqu ämepu, iqueqä hiiŋuä-qo iu guä äkiqiyepu, eqä-huäŋä bu tnämäueqaŋgpqe, ii haŋä-iqä naqä-qe, huizique mämäwqätäuqä yäŋqiyä” ätukqe.
42 Jesus continuou:
43 — ausente —
43 Se uma das suas mãos faz com que você peque, corte-a fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna com uma só mão do que ter as duas e ir para o inferno, onde o fogo nunca se apaga.
44 — ausente —
44 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
45 — ausente —
45 Se um dos seus pés faz com que você peque, corte-o fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna aleijado do que ter os dois pés e ser jogado no inferno.
46 — ausente —
46 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
47 Ä tqä hiŋuä hŋqu suqä quvqeuŋqä äkiyqiyäma uwqaŋgutqe, huätä tquätŋqe. Si iiŋä iŋi, häŋä hea ique-ique pmeqä ämatŋi. Iiŋä miqä isqe, hiŋuä qäquaqu yqänä qŋqä-quki, tä maisquä äsäŋqeu äktnämäupnuwi. Ä hiŋuä hŋqunä äqänäŋi, Goti Iqunä miqeuŋi äpaqutŋi.
47 Se um dos seus olhos faz com que você peque, arranque-o! Pois é melhor você entrar no
48 Tä iiŋä äsäŋqä iqueŋi, Piweqe mapäkoŋqä ipu, itaŋga te maisquä yäniqeqä.
48 Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.
49 Haki, nätmatqä äpakänä witpŋqä imäkätŋqä-pa, ämaqä eeqänäŋä iuŋi, te äpakänä e imäkäniqeqä.
49 — Pois todas as pessoas serão
50 Haki äŋguänä etaŋgqä-qe, kiqä ätquäŋqä di qäpu eqäqe, ga aŋgi ätquänätŋqeŋqe, äänä imäkpni? Hakä eŋqä-paŋuenä ätimäupu, itaŋga äwqä haŋuä iŋquenä pmapŋqeqä” ätukqe.
50 O sal é uma coisa útil; mas, se perder o gosto, como é que vocês poderão lhe dar gosto de novo? Tenham sal em vocês mesmos e vivam em paz uns com os outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.