Marcos 13
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs MNT
1 I ätäqe, Jisasi Iqu hiqäva-imäkqä aŋiutaŋi yäpaqäŋgisa ätimäwa pqaŋgaŋi, Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä hŋqu, “Näqŋqä-vqä Iquki, Si hiqäva-imäkqä aŋi hiŋuä qunyä. Kiqä hikä naqetä, aŋä qeqätqetäŋi, äänä ämätukuwätiyä-qe, ne iiŋqä maŋä matqä yaŋqunä” ätukqe.
1 Jesu Tafaror Bar bihamiy ana veya, ana bai’ufununayah orot ta eo, “Bai’obaiyenayan kwi’itin! Kabay gewagewasin maiyow naatu bar hiwowowab ana’itin gewasin maiyow.”
2 I tquaŋga Jisasi Iqu iqueŋi, “Si aŋä naqä tä mätnätaŋgqä tquauŋi hiŋuä äqunäŋnä? Hikä iqua yäŋqä-mäŋqeu yqänä tii makŋqä, qäpu heniqeqä. Eeqäpnä qäpu äsisäupu, bi tnämäupnuwiqä” ätukqe.
2 Jesu iya’afut eo, “Iti bar gagamin kwi’i’itin boro men kafa’imo kabay ta ana efanamaim kwana’itinimih, etei boro nihururuw nara’iy nasawar.”
3 — ausente —
3 Jesu yen in Olive Oyaw tafan Tafaror Bar batabat rounane imaim mare ma’am basit Peter, James, John naatu Andrew wa’iwa’iramaim hina biyan hitit,
4 — ausente —
4 hibatiy, “Kuo anowar mar boro biy iti sawar hinamatar? Naatu ina’inanen boro abisa ni’obaiyi ana so’ob veya ina ebiyubin.”
5 — ausente —
5 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Mata toniwa’an men yait ta nan nikubibiruwimih.
6 — ausente —
6 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinao, ‘Ayu’uban iti!’ Naatu moumurih maiyow boro hinanawiyih hai ef hinasair.
7 Itaŋga he ämaqe mäkä naqänäŋä päuŋgeyqaŋguwi qätä äwiyäpu, ‘Ämaqä kiŋä daŋä hui mäkä äunätqäŋäuä’ tqaŋgä qätä äwiyäpiyäŋgaŋi, he zä ipu, yäuŋuä-yäuŋuä miqä pa iqäpŋqä. Nätmatqä iiŋi ätimäutäqä-qe, hiunji yäpaki änänjqä.
7 Baiyow nidun iti yubinamaim o ef yokamaim kwananonowar men kwanabir, sawar iti na’atube boro hinamatar, baise men kwananot mar yomanin i natit.
8 Ämaqä huitaŋä iqua, hueqä-himqä huitaŋä iquatäŋi, mäkä vauqumuatpnuwiqä. Ämaqä miqä hŋqueqä mäkä-iqä iqua, huiziqueqä iquatäŋi, mäkä humbnuwiqä. Hŋqäqiŋi, qua ekä yäniqeqä. Itaŋga hŋqäqiŋi, buayä dä naqänäŋä timäuniqeqä. Apäkä iua, ymeqä änä ämipŋqä täŋä-huŋqä ämetqäŋuwä-paŋi, nätmatqä iiŋä iqua-ganä timäuniqeqä.
8 Tafaram ta boro namisir tafaram ta hairi hiniyow, aiwob ta boro aiwob ta hairi hiniyow. Nati’imaim iriyoy tafaram etei boro nab, naatu baimar kakafin boro namatar. Iti sawar hinamamatar i babin taubumih kek ebobotukwar na’atube.
9 Iiŋä etaŋgi, he yasämä mimbiyä. Ämaqä naqä kukŋuä mitqä iquauŋqä etma upnuwi. Itaŋga aŋä aquväqŋqä iu ptqä hepäkpnuwi. Itaŋga qu Nyi mändi äŋgittqiyäpu, he aŋä-himqeutaŋä ämaqä naqä iquauä hiŋuä iqi ekitqätepnuwi. Ii he iquau kukŋuä äŋguä we-huŋqä-täŋi, awä eeqä tupŋqeŋqä.
9 Kwa i kwanakaifi gewas mata toniwa’an, kwa boro hinafatumi naatu hinabuwi kwanan baibabatiyi isan, Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi, bonawiyenayah hai ukwarih naatu aiwob nahimaim kwanabat ayu wabu’umaim tur Gewasin hai tur kwana’owen.
10 Itaŋga Ämaqä eeqänäŋä, qua äwitqutäŋqä-pa, qu kukŋuä äŋguä we-huŋqä-täŋiŋqe, qätä-ganä wipnuwäŋqeqä.
10 Baise wan tur gewasin tafaram wanawanan sabuw etei isah kwanabinan.
11 Itaŋga qu etmepu, kukŋuäŋqä etma uwqaŋgpqe, ‘Ne kukŋuä äänä tatuŋquäwä?’ kŋuä maeyqä itä, zä miqä iqäpnä. Iŋgaŋi kukŋui, he matqä, Goti Iqueqä Dŋä Äŋguä Iqu täniqeqä. Iŋi, he kŋuä Goti Iqu etapqaŋgqenä tqäpnä.
11 Naatu hinafatumi baibabatiy isan kwananan men tur isan kwaniyababan kwanabirumih, tur o ana veya abisa a notamaim etitit i kwanao, anayabin men kwa kwao’omih, baise Anun Kakafiyin.
12 Ämaqä hui quwqä käta-käŋgueque, huiziqua ique pizqä päkpŋqä iiŋqe, quwqä hipa iu wipnuwiqä. Itaŋi kaniqukua, quwqä ymeqä iquau-pqe, suqä asitaŋinä itquapnuwiqä. Itaŋga ymeqä iqua, kunaqä-kunuŋuautä-pqe, mäkä äunäpu asä ii ipnuwiqä.
12 “Oro’orot boro taiyuwih taituwah babah hinao hinamorob, regaregah boro natunatuh babah hinao hinamorob, kek boro hinitafasar hinah tamah babah hinao hinamorob.
13 He Nyaqä yoqä-täŋuenä etaŋgi, ämaqä eeqänäŋi himä-wiuŋqä emäkqäpnuwiqä. Iŋäqe qokä-apäkä haŋä-iqä qäpu etqäŋgaŋqä yäŋä äqämbu äpmamitpqä iqua, Goti Hanjuwä Iqu häŋä iqumuatäniqeqä” ätukqe.
13 Sabuw etei boro hinifa’ifa’i anayabin ayu isou, baise orot yait nabatabatkikin yomaninamaim boro yawas nab.
14 (Ämaqä kukŋuä tä a ätäutäqä iqu, näqŋqä äŋguänä mequätŋqe.) “He nätmatqä qui imäkqä quvqänäŋä iqu aŋä pmua imäknäŋqä iqi tqäutaŋgi qumbnuwiqä. Iŋgaŋi qokä-apäkä qua Jutiya iu äpmeŋuwä iqua, ze, qoqoŋä yätuŋqä yqäpŋqä.
14 “Gurugurusen ana sawar itinin birubir kakafin marasika nati’imaim men batabat boro nabatabat kwana’i’itin ana veya, sabuw iyab Judea tema’am boro hinabihir hin oyawamaim hinatit, o yait kubiyab iti tur anayabin i naso’ob.
15 Ä ämaqä aŋä atääqä hevqä iu äpmamitätqä iqu, qua mäŋi ikuapmäutäqäŋgaŋi, iqu aŋä yäpä yäŋgisa mäpeyqä itä, iqueqä nätmatqä aŋä yäpä iŋgisa witaŋgutqeŋqä kŋuä mindqäŋqä itä, hämänänä zä uwquäŋqä.
15 Orot yait ana bar afe’en ema’am men narubir o nare ana bar wanawanan narun ana sawar nabow.
16 Ŋŋ ämaqä, iqueqä wäuŋuä iu äpmamitätqä iqu, iqueqä gquä quäuqä metŋqä aŋgumä mäwqä iquäŋqä.
16 Orot yait ma masaw ebob men namatabir bar ana faifuw nabaimih,
17 Itaŋga, apäkä äwqä-täŋä iuauŋqätä, ymeqä aŋuäŋqä-täŋä iuauŋqätäŋi, zä maqänä mäwqä iqaŋgpqeŋqe, huäqä kiiŋä huŋqeqä.
17 Nati ana veya’amaim baibin iyab yah auman naatu kek tibitotomanen boro yababan gagamin maiyow hinab!
18 Nätmatqä quvqä iiŋi, yuŋuä quŋqäŋga matimäuqä yätŋqä diŋqe, he Goti Hanjuwä Iqueŋqä tääqä tqäpŋqeqä.
18 Kwanayoyoban saise iti sawar men yakukur ana veya namatar.
19 Itaŋga haŋä-iqä iŋga timäuniqe, naqänäŋä ämäwqätäuniqe. Goti Iqu qua imäkkqäŋgata täŋga tiŋqe, haŋä-iqä tqutä asänäŋi matimäuqä imiŋqeqä. Qänakndaŋä-pqe, iiŋi matimäuqä yäniqeqä.
19 Anayabin iti bai’akir kakafin boun emamatar i aneika God tafaram bimatar iti na’atube men matar naatu boro men namatar maiye.
20 Haŋä-iqeŋqe, Naqä Iqu, ‘Wäŋqäpu wäniqeqä’ ae ätkqeqä. Iqu iiŋä mimäkqä-säpi, ämaqä eeqänä qui imäkŋgäpniŋgä. Iŋäqe Iqu qokä-apäkä Iqueqäŋqä atäuŋuä ikqä iquauŋqä kŋuä indqänätä, wäŋqäpu hiätŋqä imäkäniqeqä” ätukqe.
20 Baise Regah nati veya men tayayakabum na’at, sabuw boro men yawas hitab, baise i ana sabuw rurubiniyih isah iti veya yakabum.
21 “Iŋgaŋi ämaqä hui, ‘He hiŋuä qumbiyä! Kraisi ne ämineyätŋqä Goti Iqu ique atäuŋuä ikqä iqu täqi äpmenä,’ ä ‘Näŋi äpmenä’ etqaŋgpqe, he qätä mäwiyqä pa iqäpŋqä.
21 Naatu nati ana veya orot yait isa nao, ‘Kwanuw Keriso enan kwa’itin’, o iban ‘Iti ema’am!’ Men kwanitumitum.
22 Ii tiiŋä etaŋgi. Ämaqä quaŋgä-tqä hui ätimäupu, ‘Nyi Kraisi he ämeyqäŋqä Goti Hanjuwä Iqu atäuŋuä änyikqä iqunjqä’ etäpu, ämaqe kŋuä iqä mapŋqeŋqä, nätmatqä ämaqä mimäkqänäŋä huitaŋä-huitaŋi imäkpnuwiqä. Quaŋgä-tqä iiŋä iqua, ämaqä Goti Hanjuwä Iqu, Iqueqäŋqä atäuŋuä ikqä iquauŋi, qäyasäqi ätuma wanä-tpu ipnuwiqä. Itaŋga ämaqä huizi, ‘Nyi hiŋuä-tqä iqunjqä’ ätäpu, asänäŋä imäkpnuwiqä.
22 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab orot na’atube boro hinatit ina’inan ta ta, naatu baifofofor fairih hinasinaf sabuw hinabonawiyih hai ef hinasair, naatu hai ef nama’am na’at God ana roubinen sabuw auman boro hai ef hinawasa’ir.
23 Iiŋä etaŋgi nätmatqä eeqä timäuniqeŋqä Nyi ganä awä näwi etqä. Iŋi he yasämä mimbiyä.
23 Sawar iti etei isah ao kwanonowarabo namatar, imih kwanakaifi gewas!
24 — ausente —
24 Baise nati bai’akir hinamamatar ana veya,
26 Iŋgaŋi qu, Ämaqeuqä Ymeqä Ekqä Iqu qaquvqä iu äpme, Iqueqä yäŋänäqŋqetä, Iqueqä we-huŋqä naqänäŋä itä pqaŋgi qumbnuwi.
26 “Nati ana veya’amaim Orot Natun boro kasakasaw wanawananamaim nanan kwana’itin ana fair bonamanamarin auman.
27 Iŋgaŋi Iqu eŋätqä iquau ändowatätä, ämaqä ‘Ŋqeqä’ ätätä atäuŋuä ikqä iquauŋi, qäukuä-qua hituŋuä äwitqutäŋqä-pa, aquvä eeqänä maqiyäniqe.
27 I boro ana tounamatar niyafarih hinatit tafaram tutufin wanawanan ana huhun etei kwafe’en imaim hinarun hinatit God ana roubiniyen sabuw hinabow hinan yomanin hinatit.
28 Itaŋga zä-eaqä iqu ämetquetŋqeŋqä näqŋqä mapiyä. Kiqä äpa iuŋi, eqä yqänä änyä, quwqä mŋi änyä-häŋä iŋgqäqe, näqŋqä tiiŋä iqäpŋqä. Yuŋuä äqunätŋqe qäpu eätä, mäptqä dŋä hinätŋqe, qäqi etaŋgiyqä.
28 “Ai fofou rourinamaim ebi’obaiyi kwana’itin, ai famefamenamaim rourin narusasar kwana’i’itin kwa boro kwanao ai abeb ana veya tit,
29 Asä iiŋi, he nätmatqä Nyi etqäqä iiŋä ii timäwäwqaŋgi äqumbiyäŋgaŋi, he näqŋqä tiiŋä hipnuwiqä. Ämaqeuqä Ymeqä Ekqä Iqu äpätŋqä aŋä hänaqä iu näwe tqäutaŋgiyqä.
29 ef i nati ta’imon sawar iti hinamatar kwana’i’itin, kwa i kwanaso’ob veya i nakabom, iyubin etawan awan ebatabat.
30 Nyi he naqä-qakuä etqä. Ämaqä hea iŋga pmapnuwä iqua, qu mapäkoŋqä yqänä pmetaŋguwäŋga, nätmatqä eeqänäŋi timäuniqeqä.
30 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti tema’am boro hinama’am sawar namatar hina’itinibo hinamorob.
31 Qäukuitä, quaetä qäpu heniqe. Mä Nyaqä kukŋui qäpu maeqä yäniqe.
31 Mar tafaram boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.”
32 Iŋäqe nätmatqä iiŋi äkŋga timäuniqä iiŋqe, ämaqä hŋqu änyä maqŋqä eänä. Ynaunjqä qäukuä yätutaŋä iquatä, Nyi Ymeqä Iqundäŋi, ne änyä maqŋqä eäŋunä. Apiqu Iqueqä-kiuänänjqä.
32 “Men yait ta veya o fur so’obamih, tounamatar no maramaim na’atube i Natun, baise Tamah akisinamo so’ob.
33 Nätmatqä iiŋi äkŋga timäuniŋqeŋqä änyä maqŋqä eäŋuwä-qae, yasämä ätuäqämepu, hiŋuä äqumbu pmetpŋqe.
33 Mata toniwa’ankwanabat yewayew, anayabin veya men kwaso’ob mar biy boro namatar.
34 Ii tiiŋä eŋqä-paŋi. Ämaqä hŋqu kiŋä hmqä wätŋqä, ga iqu, iqueqä wäuŋuä-wiyqä iqua, iqueqä aŋä mipŋqä ävqä-paŋä iiŋiyi. Ga wäuŋui, ique-iqueqä äpatätä, kikiŋä väniqe. Iŋi, hänaqä qŋqaŋä miqä iqueŋi, ‘Yasämä ätuäqämanä pmettŋqeqä’ tuäniqe.
34 Ana itinin i nanawan orot na’atube, orot bainanawanamih ana’akir wairafih boro ta’ita’imon bowabow nitih. Naatu orot etawan kaifin isan ya’iyai boro nau, matan toniwa’an etawan nakaif nama.
35 — ausente —
35 Imih mata toniwa’an, anayabin kwa men kwaso’ob orot bar matuwan i boro biy namatabir, rabirab nan, o fai inusabobor, kwasiy hinao ana veya, o yasi’uw,
36 — ausente —
36 naniyan meyemeye natitit na’at men kwana’inu’in natitamih.
37 Nyi kukŋuä etqe, qokä-apäkä eeqänäŋä iu ätquä. ‘Ga yasämä ätuäqämapu pmäpŋqä iiŋqä’ etqänä” ätukqe.
37 Abisa au’uwi, i sabuw etei isah ao’o, ‘Mata toniwa’an!’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.