Lucas 2
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI
1 Iŋgaŋi ämaqä naqä Romätaŋä iqu, ämaqä iqueqä ämimiŋqä eeqänäŋä iuqä yoqä ämepu a täupŋqä, kukŋuä yäŋänäqŋqä änyä-häŋä hui imäkkqe. Iqueqä yoqe, Sisa Okastusi ique.
1 Nati ana veya, sabuw iyab Roman gawan babanamaim hima’am wabih bukamaim kirum isan Caesar Augustus iuwih.
2 — ausente —
2 Sabuw baiyab isan marasika i men hiyab, baise Quirinius tafaram Syria isan bigawan ana veya imaibo hibusuruf sabuw hiyab wabih bukamaim hikirum.
3 — ausente —
3 Nati baiyab ana veya’amaim sabuw etei hin hai bar merar gagamihimaim hitit wabih bukamaim hikirum.
4 Josepä iqu hueqä-himqä Dewiti iquesaŋä eä etaŋgi, iqu Nasäretqä iu ävämaŋi, Betlähemäŋqä ekqe. Ämiqä naqä Dewiti iqu hiŋuiqänäŋi, Betlähemä iu äpmamiŋqe. Nasäretqäŋi, qua Galilisäŋä iŋgisayi. Betlähemäŋi, qua Jutiya-täŋä iŋgisayi.
4 Joseph auman tafaram Galilee wanawanan bar merar ta wabin Nazareth imaim ma’am yen na Judea wanawanan bar merar ta wabin Bethlehem imaim tit, aiwob orot David ana tutufuw efan. Joseph na nati’imaim tit, anayabin i David uwan ta.
5 Mäliyaŋi, iquenyqä ätmiŋuwi, ii äwqä-täŋi etaŋgi, qu iyaquvqä yoqä mapŋqä, Josepä iqu iisä anä äukiyi.
5 Naatu Joseph nati’imaim in titit ana’an ta i Mary hairi tabin isan hi’omatanih hima’am, imih hairi wabih bukamaim kirumin isan hiyen hin. Nati ana veya Mary i yan auman,
6 Iyaqu Betlähemä iu äpmayi, Mäliya ymeqä nyuätŋqä hiŋuä äwqäŋgqe.
6 hiyen hina Bethlehem hima’am, Mary ana toub ana veya na tit.
7 Ga ii Ymeqä Qokä Hitmqä Ique änyuäqe, ämaqä iquauqä aŋä hiqaqä wiqe hma etaŋgi, yuä huäqä ätuätä, bulumäka iquauqä buayäŋqä hevqä iu äwätekqe.
7 Naatu toub ana kek orot ain yai, faifuw ta bai e’armetan for hai bay te’aau ana efanamaim i’inuw in, anayabin nanawan bar etei sabuw hirun hibai karam.
8 Sipsipqä-miqä hŋqua iquauqä sipsipqä ämipu, qamqä iqi äpmamiŋuwi.|alt="shepherds at night" src="LB00013C.tif" size="col" loc="Lk 2:8-14" copy="Illustrations by Louise Bass © The British & Foreign Bible Society, 1994." ref="2:8" Heatqä iqueŋi, Betlähemä-täŋä qäqiqiŋi, sipsipqä-miqä hŋqua iquauqä sipsipqä ämipu, qamqä iqi äpmamiŋuwi.
8 Nati gugumin bobaituw kaifenayah afa Bethlehem sisibinamaim hima hai bobaituw hikakaifen,
9 Iŋgaŋi Naqä Iqueqä eŋätqä hŋqu, iquauqä hiŋuä iqi maqänä tqäuqaŋga, Goti Hanjuwä Iqueqä we-huŋqe, iquau we äwuŋgqe.
9 basit Regah ana tounamatar isah irerereb, naatu Regah ana marakaw tafahimaim kusisiar re biyah etei marakaw hi’itin hai bir ra’at.
10 Iqua iiŋä äqumbiyi, zä kiiŋä iqaŋguwäŋga, eŋätqä iqu, “He zä miqä pambiyä!” ätukqe. “Nyi henyqä kukŋuä äŋguänäŋi, ämaqä eeqänäŋi yeeqä naqä-qakuänäŋä ipŋqä äma äpqänä.
10 Baise tounamatar iuwih eo, “Men kwanabir! Ayu tur gewasin abai a tur owenamih ana, iti tur gewasin sabuw hinanonowar boro etei hiniyasisir.
11 Täŋgaŋi Dewiti iqueqä aŋä-himqä täutaŋi, Ymeqä Hŋqu eqiyä. Ymeqä Iqu, ämaqä eeqänäŋä hiqä haŋä-iqetaŋi, häŋä equmuatäniŋqä Iqueqä. Iqu Naqä-qu eä, Kraisi, he ämeyätŋqä Goti Hanjuwä Iqu ätekqä Iquvqä.
11 Anayabin iti boun gugumin David ana bar meraramaim, kwa a baiyawasenayan Regah Keriso i tufuw.
12 He Iqueŋi, hiŋuä tiiŋä äqumbiyitaŋi, näqŋqä mapŋqäuä. Iqu yuä huäqä äutnä, bulumäka iquauqä buayäŋqä hevqä iu witaŋguti qumbŋqäuä” ätukqe.
12 Naatu ana i’inan, i boro iti na’atube kwana’itin, kwananan kek boro faifuw boubunamaim hisum bobaituw hai bay te’aa ana efanamaim hi’inuw inu’in kwana’itin.”
13 Eŋätqä iqu e tquaŋga, eŋätqä kuapänäŋä iqua, qäukuä yätuta maqänä äquveppiyi, iqutä anä äpmamiŋuwi. Iqua Goti Hanjuwä Iqueqä yoqä haqeqä ämamäupu, tiiŋä ätkuwi.
13 Iti na’at eo marta’imon, maramaim tounamatar hai kou’ay gagamin na’in hitit, ana merar hiyi hibora’ara’ah hio,
14 “Qäukuä haqä yätuŋi, Goti Hanjuwä Iqu yoqä naqä-täŋiyi. Iŋi qua buŋi, ämaqä, Goti Hanjuwä Iqu äŋguä wimäkätŋqä äwinyätŋqä iquauŋi, äwqä haŋuä di ävqiyä.”
14 “Marakaw bonamanamarin etei God auyomtoro’ot
15 Iŋgaŋi eŋätqä iqua äväma, qäukuä haqä yätuŋqä aŋgumä äyqaŋguwäŋga, sipsipqä-miqä iqua kukŋuä tii ätŋguwi. “Naqä Iqu nätmatqä ae ämänätqueqä-qae, ga e ätimäuqä-qinyqä hiŋuä qunatuŋquä Betlähemä duŋqä jänänä äwanä.”
15 Tounamatar himatabir maiye hin mar wanawanan hirur ufunamaim, bobaituw kaifenayah himisir hio, “It boro tanan Bethlehem tanatit, sawar abisa himatar Regah eo tanonowar i tana’itah.”
16 E ätmbiyi, maqänä äupiyi, iqua Mäliyautä, Josepä iquesä, Ymeqä Hayuqä-täŋä bulumäka buayäŋqä hevqä iu witaŋgi ämäqumuakuwi.
16 Basit matah kabiy himisir hin Mary Joseph hairi hinuwihih hinan hitita’urih, naatu kek bobaituw hai bay te’aa hai efanamaim hi’inuw inu’in hi’itin.
17 Iqua e äqumbiyi, nätmatqä eeqänäŋi, eŋätqä iqu Ymeqä Iquenyqä ätukqeŋqä awä ätukuwi.
17 Bobaituw kaifenayah kek hi’i’itin ufunamaim, kek isan tounamatar mi’itube hio hinonowar hai tur hi’owen.
18 Iqua awä e tquaŋgä qätä äwikuwä iqua, kŋuä kuapänä indqäŋguwi.
18 Sabuw iyabowat nati’imaim hima’am bobaituw kaifenayah iti kek isan hio hinonowar hifofofor men kafaita.
19 Mäliya nätmatqä eeqänäŋiŋqä kŋuä huätä mävquatämäuqä da, kŋuä yqänä indqänä äpmamiŋqe.
19 Baise Mary iti tur nonowar i dogoronamaim ya hima inotanot.
20 Iŋgaŋi sipsipqä-miqä iqua aŋgi äwäpiyäŋgaŋi, nätmatqä qätä äwiyäpu hiŋuä äquŋguwiŋqe, Goti Hanjuwä Ique yeeqä äväpu, Iqueqä yoqä haqeqä ämamäukuwi. Nätmatqä eeqänäŋä eŋätqä iqu ätukqä-pa, qäyunä qe ätimäukqe.
20 Bobaituw kaifenayah himatabir hinan efamaim, abisa tounamatar hio hinonowar na’atube hi’i’itin isan, God ana merar hiyi hibora’ara’ah auman hin.
21 Ii Ymeqä ämikqä hiunji 8 ae äpäwqaŋga, Iqueqä huiwi häuä äktäupu, yoqä änyuätkuwi. Känai äwqä änyä etaŋga eŋätqä iqu ätukqä-pa “Jisasiuä” änyuätkuwi.
21 Fur ta’imon sasawar ufunamaim, Kek hibai hina ana ar kanabin hi’afuw, wabin Jesu hiwab. Wabin marasika Mary yan matara’e ma’am ana veya, tounamatar na eo na’atube.
22 Iyaqu Mosisi iqu ätkqeuŋi qänaknä isinyä, hea 40 qanyä ae äpmayi, akiyä änyäsinyä Ymeqä Iqueŋi Naqä Ique wiyŋqä, Jerusälemäŋqä ätuma ekiyi.
22 Kousouwih isan Moses ana ofafaramaim bi’obaiyih na’atube, ana veya na tit hibisawar ufunamaim, Mary Joseph hairi Jesu hibai hina Jerusalem hitit, Tafaror Bar hirun Regah ana siwaramih hitin.
23 Ii tiiŋiŋqe. Goti Hanjuwä Iqueqä kukŋuä-suqä iuŋi, ymeqä vqeŋqe, tiiŋä äqänätaŋgiyi. “Hiveqä-yaqueqä, ämaqä, ymeqä qokä hitmqä eeqänäŋä iquauŋi, Naqä Ique wipŋqä.”
23 Anayabin Regah ana ofafaramaim eo na’atube, “Kek orot ain i kwanaya’asair Regah kwanitin.”
24 Iyaqu yäŋiŋi, akiyä nyämänäsinyä, Goti Hanjuwä Iqueqä suqe qänaknä isinyä, hiqäva imäkiyŋqä ekiyi. Bukä iuŋi, tiiŋä qänätaŋgi, “Yŋŋä-heeqä hŋquaqu mapŋqti, ä yŋŋä-quaunyqä meqä hŋquaqu mapŋqti.”
24 Naatu Regah ana ofafaramaim eo na’atube sibor ya’inamih auman hin, mamu imak rou’ab naatu ma’ufor rou’ab hibow auman hina hitit.
25 Iŋgaŋi ämaqä hŋqu Jerusälemä iu äpmamiŋqe. Iqueqä yoqe, Simiyonä ique. Iqu suqä äŋguänäŋinä imäkätä, Goti Hanjuwä Iquenyqä qänaknä imiŋqe. Iqu Israitqä iquauqä yätamäkqä väniqä iqueŋqä hiŋuä äqänä pmetaŋgi, Dŋä Äŋguä Iqu, iqutä anä äpmamiŋqe.
25 nati ana veya’amaim, regah ta wabin Simeon i Jerusalem ma’am, iti regah ana yawas i mutufurin naatu yoyoban wairafin. God Anunin tar gabuw ana ofafar eo na’atube ma bow God ana sabuw Israel baiyawasih isan eomatanih i ma kakaif.
26 Qäŋganäŋi Dŋä Äŋguä Iqu, “Si Kraisi Ämaqä he ämeyätŋqä Goti Hanjuwä Iqu atäuŋuä ikqä Ique hiŋuä ganä äqunŋi, iŋga päkondŋäŋqeqä” ätukqe.
26 Anun Kakafiyin God ana buriburih isan irerereb eo, “O boro yawas inama’am Regah God ana Roubininenayan natufuw ina’itin imaibo inamorob.”
27 — ausente —
27 Nati ana veya’amaim Jesu hinah tamah hibai hina hirun, hai binanakwaramaim ofafar eo na’atube sinaf isan. Naatu God Anun Kakafiyin auman Simeon bonawiy na Tafaror Bar run.
28 — ausente —
28 Simeon kek bai irurubun hiyaf God ana merar yi eo,
29 “Naqä Iquki, nyi Tqä wäuŋuä-kiyqunjqä. Si ändkŋä-ma, nyi äwqä haŋuä iiŋqetä umqä, hiŋuinä ŋqänäwqatiyä.
29 “Regah i’o na’atube a’omatanen ikaif,
30 Nätmatqä Si imäkŋi, ämaqä iqune häŋä inemäkqä di etaŋgi, nyi hiŋuä ae äqunäŋänä.
30 Taiyuwu matau’umaim a baiyawasenayan tafaramamaim ibiyafar aitin.
31 Si nätmatqä iiŋi, ämaqä huitaŋä-huitaŋä eeqänäŋä iquauqä hiŋuä iqisaŋi näwinyä ae imäkŋiqä.
31 Iti baiyawasenayan i ibogaigiwas sabuw etei matahimaim kubitih boro hina’itin.
32 Iqu Israitqä, Tqä sämaqä iquau, yoqä naqä ävätä, ämaqä huiziquau we-huŋqä vätŋqeqä” ätukqe.
32 Naatu yawas ana marakaw boro nab natit Ufun Sabuw isah nirerereb hina’itin, naatu Israel sabuw nahimaim o ayawas ana marakaw boro nama.”
33 Simiyonä iqu Ymeqä Iquenyqä e tquaŋgqeŋqä, kandä-känatä, kŋuä kuapänä indqäŋgiyi.
33 Kek hinah tamah Simeon kek isan abisa eo hinonowar i hifofofor men kafaita.
34 Iŋgaŋi iqu, Goti Iqu imbquau äŋguä iwimäkätŋqä tääqä ätäqetaŋi, känäu Mäliyauŋi tii ätukqe. “Ymeqä Tqueŋi, Goti Hanjuwä Iqu ae ätekqeqä. Iŋi Iquesaŋi, Israitqä hŋqua qui imäkŋgaŋguwäŋga, itaŋga huiziqua äŋguänä pmapnuwiqä. Iqu, nätmatqä Goti Iqu imäkäniqeŋqä hiqŋqä eŋqä-paŋä eqaŋgqeŋqä, ämaqä kuapänä kukŋuä quvqä tupnuwiqä.
34 Simeon baigegewasin itih sawar, basit kek hinah Mary isan eo “Iti kek i God rubin sabuw moumurih na’in Israel wanawanan boro nagurusih naatu moumurih na’in boro niyawasih. Hai kirikirifot etei boro niwa’an hinirerereb, ina’i’inan nati isan sabuw boro ana tur hinakwahir.
35 Itaŋga si ipäqäyuŋi tqä qeqä iu kiunjätäuqaŋgi, täŋä-huŋqä i matqä-paŋä iiŋä matŋiqä. Iiŋiŋqe, ämaqä kuapänäŋä iquauqä kŋuä zä indqänmipqe, ätnäŋäqi timäuniqeqä” ätukqe.
35 Naatu yababan o dogor wanawanan boro ahay na’atube nay.”
36 Apäkä hui Goti Hanjuwä Iqueqä hiŋuä-tqä äpmamiŋqe. Iiyqä yoqe, Ana. Ii Panuelä iqueqä meqiyi. Panuelä iqu, Aseli iquesaŋäquvi. Ii äpäyaŋä ae ekqe. Ii hiŋuiqänäŋi quväukuä 7 kiqä qokä iqutä äpmamiŋiyi.
36 Nati’imaim dinab babine ta Asher ana bigane ma’am, wabin Anna Fanuel natun, Anna tabin kwamur etei seven ma naatu aawan morob.
37 Qänakndaŋi kiqä qokiqu äpäkoŋgaŋga, apäqŋqä quväukuä kuapänä äpmamiŋqe. Iiyqä quväukuä eeqänäŋi, 84 äpäukqe. Ii hiqäva-imäkqä aŋä iuŋi mävquatämäuqä itä, buayä maŋqä äpme, Goti Hanjuwä Iquenyqä tääqä ätqämanätä, Iqueqä wäuŋui heatqäŋgatä hinjuiŋgatä itä, äpmamiŋqe.
37 Kwamur etei 84 i kwafur ma naatu Tafaror Bar men kafa’imo ihamiy. Fai mar i yohar, ma yoyoban God bobora’ara’ah.
38 Hiunji iqueŋi, Simiyonä iqu qäpu tqaŋga, Anai imbquau äwimeqe, Goti Hanjuwä Iquenyqä “äŋguiqä” ätkqe. Iiŋä ätätä, ämaqä Goti Hanjuwä Iqu Jerusälemä iuŋi aŋgi itmetŋqä diŋqä hiŋuä äqämbu pmetaŋguwä iquauŋi, ii Ymeqä Iquenyqä awi, iqisa ätipäqäkqe.
38 Nati ana veya’amaim babine na run God ana merar yi. Jerusalem wanawanan sabuw iyab baiyawasenayan isan hima hikakaif hai tur eowen eo, “Roubininenayan natit.”
39 Iŋgaŋi iyaqu Naqä Iqueqä bukä iu äqänäŋqä-pa eeqänä ae imäkiyi, iyaquvqä aŋä-himqä Nasäretqäŋqä, qua Galilisäŋä iŋginyqä äwäkiyi.
39 Joseph, Mary hairi Regah ana ofafaramaim abisa eo na’atube hisisinaf ufunamaim, himatabir maiye hin hai bar merar wabin Nazareth imaim hitit, tafaram Galilee wanawananamaim.
40 Ymeqä Iqu naqä eätä, näqŋqä kuapänä ämetä, yäŋänäqŋqä ekqe. Iŋgaŋi Goti Hanjuwä Iqu, Iquenyqä aquvänä itä, äŋguä iwimäkmiŋqe.
40 Naatu God ana bosiyasiyar wanawananamaim Kek ra’at yen ana fair bai fudirin rerekab naatu ana not ra’at taseseb.
41 Quväukuä ique-iqueŋi, hiunji naqänäŋä Pasopaŋgaŋi, Jisasi Iqueqä känatä-kandä hiunji hiŋuä qunyiyŋqä, Jerusälemäŋqä iqäsmiŋiyi.
41 Kwamur ta ta wanawanahimaim Jesu hinah tamah mar etei Tar Nowaten Hiyuw isan au Jerusalem tenan.
42 Jisasi Iqueqä quväukui hipa eeqäpnä eäqe hŋquaqu päwqaŋga, suqä iuŋi qänaknä ipu, Jerusälemäŋqä ekuwi.
42 Ana veya ta Jesu ana kwamur 12 na’atube basit hiyen hin hiyuw ta isan hai binanakwar eo na’atube.
43 Qu hiunji yäpakä ique qäpu ae äqämbiyi, quwqä aŋämqä wiqäŋgaŋi, Hikŋä Jisasi Iqu Jerusälemä yätu yqänä äpmamiŋqe. Iiŋqe kaniqutä känaisä, “Iqu Jerusälemä yätu yqänä äpmenä-qe” kŋuä mindqäŋqä ikiyi.
43 Hiyuw ufunamaim hai ubar himatabir maiye, baise kek Jesu i Jerusalem ma. Hinah tamah men kafa’imo hiso’ob.
44 Iyaqu, “Iqu ämaqä huizitä anä äpätqäŋäuä” kŋuä vqaŋgi, qu hiunji hŋque qaŋä äwämiŋuwi. E äwipiyäŋgaŋi, iyaqu Ique moqumuayŋqä, quvämaqä awä iu qävqä iyŋqä ipäqäkiyi.
44 Hinotanot kek i nati sabuw wanawanamaim bairi hinan hirouw, imih nati veya ta’imon i nuhih fot hiremor hin, baise veya re birabirab, hibusuruf kek hinuwih, hai ofonah naatu taituwah hibabatiyih hinunuwet,
45 Ique mämoqumueqä iyi, qävqä iyŋqänä Jerusälemäŋqä aŋgi ekiyi.
45 men hitita’ur, basit himatabir maiye hin Jerusalem hitit hinuwih.
46 Hiunji hŋquaqui-hŋqueŋä iuŋi, iyaqu hiqäva-imäkqä aŋä iuŋi, Iqu näqŋqä-vqä iquauä awä iqi pmetaŋgi ämoqumuakiyi. Iqiŋi Iqu iquauqä kukŋui qätä äwiyätä, iquau yatŋqä inä äwimiŋqe.
46 Veya baitounin Tafaror Bar wanawanan Ofafar Bai’obaiyenayah wanawanah mare tur hi’o nowar ma bibabatiyih hitita’ur.
47 Iŋgaŋi ämaqä iqueqä kukŋui qätä äwipu äpmapiyä iqua, Iqueqä näqŋqeŋqätä, Iqueqä kima tquaŋgqeŋqätä, qu eeqänä yäuŋuä ikuwi.
47 Sabuw etei Jesu tur buriburih eo, naatu iyafutih hinonowar isan, hifofofor men kafaita.
48 Iyaqu hiŋuä äqunyiyi, tä äktäuwänäsinyä, känai tii ätukqe. “Ŋqä Ymeqä Iquki, suqä iiŋi suŋqä yetquenyä? Tniqutä tnandäŋi, äwqä haŋä yeyqaŋgi, ye Sinyqä qävqä itqäŋueä.”
48 Hinah tamah kek hitita’ur ana veya hiororsa’irih Mary Natun iu, “Aro aisim iti na’atube isinaf? Tamat airi ai yababan ra’at, o anuwihi men kikimin ta.”
49 I tquaŋga, Iqu kimaŋi, “Qe Nyinyqä suŋqä qävqä itqäŋinyqä? Änääŋgä? Nyi Ŋqä Apiqueä aŋä täu pmetmqä diŋqe, qe maqŋqä eäŋinyqä?” ätukqe.
49 Iyafutih eo, “Aisim ayu kwanunuwuhu? Kwa men kwaso’ob ayu i Tamai ana baremaim ama’am?”
50 Kukŋuä kima iiŋqe, iyaqu kiqä quatiŋqe, maqŋqä emiŋiyi.
50 Baise Kek abisa eo hinah tamah ana tur naniyan men hibai.
51 Iŋgaŋi Iqu iyaqutä Nasäretqäŋqä anä qe äwäkuwi. Ga Iqu iyaquiuä kukŋui, qänaknä äwimiŋqe. E äpmapiyäŋgaŋi, känai kukŋuä eeqänäŋi ämetä, iiyqä kŋuä indqäŋqä imä yäŋänäqŋqä ämaemiŋqe.
51 Basit Jesu misir bairi himatabir maiye hire hin Nazareth hitit, imaim hinah tamah fanah bosiyasiyar bairi hima naatu hinah iti sawar etei ana notamaim ya ma inotanot.
52 Jisasi Iqu naqä eätä, Iqueqä näqŋqe äŋguänäŋä-täŋu ekqe. Goti Hanjuwä Iqu Iquenyqä kuapänä winyätaŋgi, ämaqä iqua-pqe inä äwinymiŋqe.
52 Jesu ra’at yen orot matar ana not auman ra’at yen God itin yan sisir na’atube sabuw auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.