Lucas 15
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI
1 Hiunji hŋqueŋi, ämaqä mbqä motauqä iquatä, suqä quvqä imäkqä iquatä, Jisasi Iqu-täŋä qäqiqi kukŋuä qätä wipŋqä äpkuwi.
1 Ana veya ta kabay o’onayah naatu sabuw kakafih Jesu ana tur nowaramih hiru’ay.
2 Iŋgaŋi Parisi iquatä, kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä iquatä, Jisasi Iquenyqä maŋä qeiqi tii ätmiŋuwi. “Ämaqä suqä quvqä imäkqä iqua, Iqu-täŋä qäqiqi wimeqaŋguwäŋga, Iqu iquau yeeqä itmetä, buayä anä änätqäŋuwiqä” ätŋguwi.
2 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah yah so’ar higam hio, “Iti orot sabuw kakafih hai merar yi buwih bairi hima hi’aa tetomatom kwa’itih.”
3 Iiŋqe, Jisasi Iqu kukŋuä ktqä tqu ätukqe.
3 Basit Jesu oroubonamaim iuwih eo,
4 “Hesaŋä hŋqu sipsipqä 100-täŋu emitätqe, hŋqu imatnätqe, iqu hiŋuinä qunäniqiyä? Oeyä, iqu huiziquauŋi qamqä änmipqä iqi äväma, kiuänäŋä ävämetqä ique ämoqumuetŋqä diŋqä, qävqäŋqä wäniqeqä.
4 “O ta a bobaituw sheep etei 100 hitama’am, naatu ta’imon takakasiy boro mi’itube itasinaf? A bobaituw 99 boro raiyarayar yan dihamiyih hitama, naatu a sheep kakasiy boro itanunuwih itatita’uribo nuhi tafot.
5 Iqu ämoqumueqe, quamä äkiwäwa äpätä, aquvänä yäniqeqä.
5 Naatu itabaib ana veya boro itiyasisir gagamin maiyow, ita’abar itan.
6 Iqueqä aŋä iqi ätimäutäqäŋgaŋi, iqu iqueqä näueqä iquauŋqätä, iqueqä aŋä-täŋä qäqiqiŋä iquauŋqätä, tääqä tii tuäniqeqä. ‘Nyaqä sipsipqä imatŋgqe, ŋqä-näuä ae ämoqumueqäqeŋqe, he nyitä aquvänä anä yatuŋqueqä’ tuäniqeqä.
6 A bar taituwa, a ofonah etei ita’af ayuwih hai tur ita’owen, ‘Kwana bairit taniyasisir, anayabin ayu au sheep kakasiy i abaika.’
7 Nyi tiiŋä etqänä. Iiŋä iqua aquvänä kuapänä iquwä-paŋi, eŋätqä qäukuä yäŋiŋä iqua, ämaqä suqä quvqä imäkqä hŋqu, kŋuä äkunmäknätä, iqueqä suqä quvqe ävquatämäuqetaŋi, qu aquvänä kuapänä asä inä ipŋqäuä. Ämaqä suqä jänänäŋä imäkqä iqua, quwqä kŋuä makunmäkŋqä etaŋgä, kuapänäŋä qäyä etaŋgqä-qe, eŋätqä iqua iquauŋqe, aquvänä asänäŋi miqä ipŋqäuä” ätukqe.
7 A tur ao’owen, ef i nati na’atube, orot ta’imon bowabow kakafinane dogor baikitabir ebaib isan maramaim i tibiyasisir gagamin maiyow, men sabuw 99 gewas hirouw kakafih auman tema’am na’atube’emih.
8 “Tiiŋä-pqä inänji. Apäkä hui iiyqä mbqä-hikä äŋguänäŋä 10 ämamitätqe, hŋqu ätivämäutqe, ii äänä yäniqiyä? Ii iiyqä mbqe aŋgi metŋqe, hiqi-tä ämäsäutä, tä äyäqunätä aŋi siyä äpitä, ique ämoqumuetŋqäŋgaŋqe, hiŋuä äŋguänäŋä qunäŋqiyä.
8 Itinin tabo iti na’atube, babin ana kabay ten kina ana fofonin yai inu’in one kina kasiy, naatu babin notanot men karam misir ramef ito’ab bar wanawanan yahib, huhun etei nuwet inan ana kabay tita’ur.
9 Iiyqä mbqe ae ämetqäŋgaŋi, ii kiqä käyämaqä iuauŋqätä, iiyqä aŋä iqiŋiuŋqätä, tääqä tiiŋä tuäniqe. ‘Nyaqä mbqä ätivämäuqä-qe, ae ämeqänä. He nyitä yeeqä anä yatuŋqueqä’ tuäniqeqä.
9 Naatu ana kabay baib ana veya ana ofonah naatu tain tuwan etei e’af ayuwih eo, ‘Kwanan bairit taniyasisir, anayabin au kabay kakasiy i abaika.’
10 Nyi he etqänä. Iiŋä iua aquvänä kuapänä iquwä-paŋi, eŋätqä qäukuä yäŋiŋä iqua ämaqä suqä quvqä imäkqä hŋqu kŋuä äkunmäknätä, iqueqä suqä quvqe ävquatämäuqetaŋi, qu aquvänä kuapänä asä inä ipŋqäuä” ätukqe.
10 Imih a tur ao’owen, ef i nati na’atube, God ana tounamatar maramaim orot ta’imon bowabow kakafin wairafin ana kakafihine dogor baikitabir baib isan boro yasisir gagamin na’in hinab.”
11 — ausente —
11 Jesu iban maiye oroubon ta eo, “Ana veya ta orot natunatun rou’ab bairi hima’am.
12 — ausente —
12 Natun uf misir tamah isan eo, ‘Tamai ayu akokok au nowau sawar inakusib initu.’ Tamah misir sawar etei bai natunatun hairi isah ana fofonin kusib faramih.
13 Iŋi hŋgaŋqä miqä, yquayä maqänä ämeqe, aŋä kiŋä nämqä äwäqe, suqä quvqä iuta, iqueqä mbqä maqänä-maqänä tnämäuniqe.
13 Naatu veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim kek uf ana sawar bobuna misir tafaram ta ef yok na’in imaim remor in. Naatu nati’imaim ma ana kabay etei asir isaroun kwanikwaniy sawar.
14 Iqueqä mbqä qäpu eequnäqe pmetaŋga, qua iuŋi buayä dä naqänäŋä timäuqaŋga, iqu nätmatqä eeqänäŋiŋqä äwa yäniqeqä.
14 Ana kabay isaroun kwanikwaniy in sasawar ufunamaim, baimar kakafin nati tafaramamaim tit, kek busuruf aa morob.
15 Iŋgaŋi iqu ämaqä iqisaŋä hŋqueqä wäuŋuä-wiyqä-qu hiätŋqä wimeqaŋga, ämaqä iqu iqueqä yaqueqä miquätŋqä dowatäniqe.
15 Naatu misir in nati’imaim tafaram matuwan orot ta biyan tit, naatu nati orot bai iyafar in for baibituw ana efanamaim tit ma for ituw. Orot natun kasikasiyin for hai dam ana efanamaim|alt="prodigal son in pig pen" src="cn01759B.tif" size="col" loc="Luk 15.15" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.15"
16 Ämaqä, ique ymisaŋä wipŋqe, aaŋqä etaŋgi, iqu yaqueqä täpqä-pa nätqätaŋgä äqunäqe, iqu hui ämetä nmätä yäniqe.
16 Aa morob kok kwanekwan for hai bay hi’aa turih taa, baise men yait ta abisa itin eaanimih.
17 Iŋgaŋi iqu kŋuä jänäŋi indqänätä, iqueqä-kiuä tii tnäniqe. ‘Apiqueqä wäuŋuä-wiyqä eeqänäŋi, qu buayäŋqä äwa miqä ipu, kuapänä änätqäŋäuä. Iŋäqe nyi täu äpmamäŋgaŋi, buayä dä naqänäŋä äpäkonätqäŋänä.
17 “Veya ta ma binotanot ana notamaim nuhin taseb eo, ‘Tamai ana bowayah moumurih na’in i aurih bay karam hi’aa hitom yah iw tema’am, baise ayu iti’imaim aa amomorob.
18 Nyi täqiŋi äväma, ŋqä apiquenyqä aŋgi äumi, tii tumqeqä. “Apiquki, nyi suqä quvqe, Goti Hanjuwä Iqueuätä, saqätä hiŋuä iqiŋi ae imäkqeqä.
18 Gewasin ayu boro ana misir anan tamai biyan anatit ana tur ana’owen anao. Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow asinaf God matanamaim, naatu o auman matamaim.
19 Täŋgaŋi nyi tqä ymeqä äŋguä-qunä hmanjqä. Iiŋiŋqe, ‘Si ŋqä ymequkiyä’ mandqä manä. Nyi tqä wäuŋuä-kiyqä hŋqunä-mända emqä pmuatenjitŋqeqä” tumqeqä’ tnäniqe.
19 Isan imih ayu i men karam boro o natumih inabuwu maiye, baise a bowayah sabuw ibaiyanih isa tebowabow na’atube ayu isou inasinaf.’
20 E ätnäqe, iqu aŋä-himqä iuŋi ävämaŋi, kiqä kaniquenyqä wäniqeqä.
20 Iti na’atube eo, basit misir tamah isan matabir maiye remor na bar ariyan titit auman, tamah bat nuwanuw natun nan itin, dogoron wanawanan yababan awan karatan, nunuw in natun bai rouh mamay. Regah natun mamatabir ana merar yi ebaib|alt="father meeting returning son" src="CN01761B.TIF" size="col" loc="Luk 15.20" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.20-21"
21 Iqu i iqaŋga, ymeqä iqu kanmŋi tii tuäniqeqä. ‘Apiquki, nyi suqä quvqe, Goti Hanjuwä Iqueuätä, saqätä hiŋuä iqiŋi ae imäkqeqä. Täŋgaŋi nyi tqä ymeqä äŋguä-qunä hmanjqä’ tuäniqeqä.
21 Baise kek eo, ‘Tamai ayu i bowabow kakafin maiyow God isan asinaf kakaf na’atube o isa asinaf kakaf, isan imih ayu i men karam o natumih inabuwu.’
22 Iiŋä iäqe, kaniqu iqueqä ämaqä wäuŋuä-wiyqä iquau tuäniqeqä. ‘He nyaqä gquä quäuqe, maqänä äma äpäpu, wiyätäpu, gue iqueqä hipa hitäuŋuä hŋque muasmepiyi, yukä qutatä huiqä bu hŋqu muasmepiyä.
22 Baise regah ana bowayah iuwih eo, ‘Saise kwan faifuw boubun gewasin kwabai natu kwai’us, uman ring kwaiyoun naatu a baibiyon boubun kwabai kwana an kwaiyoun.
23 Itaŋi he äwäpu, bulumäka meqä yäŋänäqŋqä ique, ätma äpäpu päkpiyä. Ymisaŋä naqänäŋä imäkätanä, hääwä ätätanä, aquvänä yatuŋquänänyä’ tuäniqeqä.
23 Naatu for biyan kabinitut kwarab kwaitab tana’aan taniyasisir.
24 ‘Quati tiinji. “Nyaqä ymeqä tqu ae äpäkonäŋqeqä” tmä itŋqe, iqu aŋgu ävauqiyä. “Mämoqumueqäŋqä äukqeqä” tmä itŋqe, iqu aŋgi ätimäuqiyä’ tuäniqeqä. Qu iiŋä ipiyitaŋi, himnuŋuä ipu aquvänä ipnuwiqä.
24 Anayabin ayu natu i morob na’atube ma’am, boun i yawas maiye, naatu kasiy na’atube ma’am boun i tatita’ur maiye.’ Naatu douduf hitaiy re.
25 Qu e imäkqaŋguwäŋgaŋi, ymeqä hitmqä iqu wäuŋuä imä äpmamitätqe, aŋgi äpätä kiqä aŋä-täŋä qäqi ätimäuqe, hääwä qätä äwiyätä, quvaqä himnuŋui qätä wiyäniqeqä.
25 Baise nati ana veya’amaim regah natun ain ma sheep kakaifen matabir na bar biyubin auman hiyasisir hibenaben douduf nidun nowar.
26 E äwiyäqe, iqu wäuŋuä-wiyqä hŋque tääqä ätuätumetä, iqueŋi tii tuäniqeqä. ‘Ii suŋqä imäkätqäŋäuä?’
26 Naatu bowayah orot ta eaf na ibatiy, ‘Abisa emamatar?’
27 I tquaŋga, wäuŋuä-wiyqä iqu kimaŋi, tii tuäniqeqä. ‘Tqä tuŋguequ aŋgumä pqaŋgi, tniqu bulumäka meqä yäŋänäqŋqä ique äpäsqiyä. “Nyaqä ymeqä iqu äŋguä äpmeŋqä äpqiyä” kŋuä vqaŋgi, aquvänä itanjqä’ tuäniqeqä.
27 Orot eo, ‘O tai matabir maiye na bar tit, imih tamat for biyan kabinitut rab abiyasisir, anayabin gewasinamaim matabir maiye na bar tamat biyan tit.’
28 Ymeqä hitmqä iqu qätä iiŋä äwiyäqe, äwqä tnäŋä wiŋgaŋguti, aŋä yäpä yäŋgisaŋi mäpeyqä yäniqeqä. Kaniqu yäpaqäŋgisa ätimäuqe, ymeqä-queqä äwqe, yuŋuä itmäketŋqe, kukŋuä äŋgui ganä tuäniqeqä.
28 Basit orot ain yan so’ar kwanekwan, men kok boro bar wanawanan tarun. Naatu tamah tit natun ain eobaibinub runamih iu.
29 Iŋäqe kaniqueŋi tiiŋä tuäniqeqä. ‘Änääŋgä? Quväukuä kuapänäŋi, nyi wäuŋuä-kiyqä heŋgŋqä eŋqä-paŋä äpmamä, saqä kukŋui huätä mämamäuqä itŋqeqä. Iŋäqe nyi ŋqä nyämaqä iquatä, ymisaŋä naqä imäkätanä himnuŋuä yatuŋque, si yaqueqä meme meqä hŋqu, mändapqä itqäŋiqä’ tuäniqeqä.
29 Baise orot ain eo, ‘Tamai kwamur manin maiyow akirwairafih na’atube isa abow men kafa’imo fana asair. Naatu au yasisir isan abisa itu? En anababatun! Men kafa’imo goat ta itu au ofonah bairi ai yasisiramih. Aiyab!
30 ‘Täŋgaŋi tqä ymeqä näŋu, saqä nätmatqä eeqänäŋi, apäkä qaŋä ikiqä iquau qäpunä äväqe, aŋgu pqaŋga, si iquenyqä bulumäka yäŋänäqŋqä ique äyä päkinyä’ tuäniqeqä.
30 Baise o natu kabay etei baibin baiwa’an kwanekwaneyah biyahimaim isaroun kwanikwaniy sawar, naatu matabir na bar titit, o isan for biyan kabinitut irab kwabiyasisir.’
31 I tquaŋga kaniqu tii tuäniqeqä. ‘Ymeqä iquki, hea ique-iqueŋi si nyitä anä äpmeŋiqä. Nyaqä nätmatqä eeqänäŋi, sitänä äyä äwinä.
31 Regah natun ain iya’afut eo, ‘Natu o i airit mar etei iti’imaim tama’am, naatu ayu au sawar tutufin etei iti baremaim tema’am i o nowa, men yait ta nowanamih.
32 Iiŋä etaŋgi täŋgaŋi, ne äwqä yeeqä itanä pmetuŋqueqä. Ii tiiŋiqä. Tqä tuŋguequ ae äpäkoŋgqe, aŋgu ae ävauqiyä. Iqu mämoqumueqäŋqä äukqe, aŋgi äpätä nesä anä äpmeqiyä’ tuäniqeqä” ätukqe.
32 Baise tanaben taniyasisir, anayabin tai morobobe yumatan taboyauw tama’am boun yawas maiye, naatu kasiyobe ma’am boun tatita’ur maiye.’”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.