Lucas 10
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs NAA
1 Qänakndaŋi Naqä Iqu, ämaqä 72 atäuŋuä itä, hŋquaqunä-hŋquaqunä ändowatkqe. Aŋä-himqä eeqänäŋä iuŋi, Iqu Iqueqä-kiuä äwäniŋqä diŋqä, iqua hiŋuiqä upŋqä ändowatkqe.
1 Depois disso, o Senhor escolheu outros setenta e os enviou de dois em dois, para que fossem adiante dele a cada cidade e lugar onde ele haveria de passar.
2 Iiŋä mimäkqäŋgaŋi, tii ätukqe. “Wäuŋuä iuŋi, ymisaŋä yäuä kuapänä iätaŋgqä-qe, ämaqä wäuŋuä itqäŋuwi, kuapänä hmanjqä. Iiŋiŋqe, wäuŋuä-täŋä Kaniquenyqä tääqä ätuäpu, Iqu ämaqä wäuŋuä iqä häŋä hŋquau ymisaŋä aquvä mipŋqä dowatätŋqä diŋqä tupuiyä.”
2 E lhes disse:
3 E ätuäqe, “He upiyä. Nyi endowatqe, ii tiinjqä. Sipsipqä, hiveqä hiqiyqä iquauqä awä imä upŋqä endowatqänä.
3 Vão! Eis que eu os envio como cordeiros para o meio de lobos.
4 Hiqä mbqä qaetä, hiqä yquayä qa-mŋqetä, itaŋga hiqä yukiu muasmäuqe, qäsä äma mäwqä pambiyä. Qaŋä äwäpiyä iuŋi, qokä-apäkä hui, hänaqä awä iqi äminäpiyi, ‘Hiunjiyqä’ mätquä pambiyä” ätukqe.
4 Não levem bolsa, nem sacola, nem sandálias; e não saúdem ninguém pelo caminho.
5 “He aŋä hŋqua-hŋquau äpaquväpiyi, tii ganä tquäpŋqä. ‘Ämaqä aŋä täu äpmeŋuwä iquenä, he äwqe, haŋuä iŋqä pmapiyä.’
5 Ao entrarem numa casa, digam primeiro: “Paz seja nesta casa!”
6 Ämaqä äwqä haŋuä iŋqä hŋqu aŋä iu äpmamitätqe, hiyaqä kukŋuä äŋguänäŋi, iquenyqä wätŋqeqä. Iŋäqe ämaqä äwqä haŋuä iŋqä hŋqu, iu mäpmeqä imitätqe, hiqä kukŋuä äŋguänäŋi, hiqä-hiuäŋqä asuŋgumä quvepäŋqiyä.
6 Se houver ali uma pessoa que ama a paz, sobre ela repousará a paz de vocês; se não houver, a paz voltará sobre vocês.
7 He buayä-sua, eqä-sua hitapqaŋguwi, änäpu, aŋä iquenyä pmapŋqeqä. Quati tiinjqä. Ämaqä hŋqu wäuŋuä imitätqe, iqu iqueqä mbqe ämeniqä eäŋqe, ii äŋguiqä. I etaŋgi, he aŋä huizi du mäpmeqä pambiyä” ätukqe.
7 Fiquem na mesma casa, comendo e bebendo do que eles tiverem; porque o trabalhador é digno do seu salário. Não fiquem mudando de casa em casa.
8 — ausente —
8 Quando entrarem numa cidade e ali forem bem-recebidos, comam do que lhes for oferecido.
9 — ausente —
9 Curem os doentes que nela houver e digam ao povo dali: “O Reino de Deus se aproximou de vocês.”
10 Iŋäqe, he aŋä-himqä hŋqua-hŋquau timäuqaŋguwäŋga, qu aquvänä miqä iqaŋgpqe, aŋä-himqä hänaqä iqi ätqäupu, tii tquäpŋqä.
10 Porém, quando entrarem numa cidade e não forem bem-recebidos, saiam pelas ruas, dizendo:
11 ‘Qua hinyaŋä heyaqä aŋä-himqä täutaŋä, neyaqä yukä täu ämäkäŋqe, ne ptä quväteqäma yaŋqunä, hiqä suqä quvqeŋqä ämetquetuŋquänänyä. Iŋi, he näqŋqä tiiŋä hipŋqäuä. Goti Hanjuwä Iqunä miqe, qäqiqi ae äquvepqeqä’ tquäpŋqä.
11 “Até o pó desta cidade, que grudou nos nossos pés, sacudimos contra vocês! No entanto, saibam que está próximo o Reino de Deus.”
12 Nyi he etqänä. Qänakndaŋi, hiunji Goti Hanjuwä Iqu suqä quvqeŋqä iwäsäuqäŋqä ätekqeuŋi, ämaqä aŋä-himqä iquesaŋä iquauqä haŋä-iqe, Sotomä äpmamiŋuwä iquauqä haŋä-iqe ämäwqätäuniqeqä” ätukqe.
12 Eu digo a vocês que, naquele dia, haverá menos rigor para Sodoma do que para aquela cidade.
13 Iqu tiiŋä-pqä inä ätukqe. “Ämaqä Kolasinä pmeqä iquendä, Betsaitä pmeqä iquendä, hiqä haŋä-iqeŋqä ‘Oänä’ etqä. Tiinjqä. Nätmatqä ämaqä mimäkqänäŋi, Nyi heyaqä awä iqisa imäkkqä-paŋi, ämaqä hŋqu Tayä pmeqä iquauätä, Saitonä pmeqä iquauätä, awä iqisa imäkqä-säpi, qu qäŋganä tiiŋi ae heqäpniŋgä. Quwqä suqä quvqeŋqä womba ipu, tuwä äwiyäpu, quwqä huäqä-huŋqä qäki ämäyäupu, tä wätakiu pmeqäpniŋgä.
13 — Ai de você, Corazim! Ai de você, Betsaida! Porque, se em Tiro e em Sidom se tivessem operado os milagres que foram feitos em vocês, há muito que elas teriam se arrependido, assentadas em pano de saco e cinza.
14 Iiŋiŋqe, hiunji Goti Hanjuwä Iqu suqä quvqeŋqä iwäsäuqäŋqä ätekqeuŋi, heyaqä haŋä-iqe, Tayä pmeqä iquauqätä, Saitonä pmeqä iquauqätäŋi, ämäwqätäuniqeqä.
14 Mas, no Juízo, haverá menos rigor para Tiro e Sidom do que para vocês.
15 Itaŋga Kapänamä pmeqä iquenyä, he qäukuä haqä yätuŋqä hipnuwätanä? Oeyä, he ämaqä pizqä iquauqä aŋä buŋqä wäpnuwiqä” ätukqe.
15 — E você, Cafarnaum, pensa que será elevada até o céu? Será jogada no inferno!
16 I ätuäqe, ämaqä, Iqu ändowatätŋqä iquauŋi, Iqu tiiŋä ätukqe. “Ämaqä hŋqu heyaqä kukŋuä qätä eyqäqe, Nyaqä kukŋuä-pqe, qätä inä änyiyqiyä. Ämaqä hŋqu he tuwä eyqäqe, iqu Nyi-pqe tuwä inä änjiyqiyä. Ämaqä hŋqu Nyi tuwä änjiyqäqe, Nyi änändowatkqä Ique-pqe, tuwä inä äwiyqiyä” ätukqe.
16 — Quem ouve vocês ouve a mim; e quem rejeita vocês é a mim que rejeita; quem, porém, me rejeita está rejeitando aquele que me enviou.
17 Qänakŋi ämaqä, Jisasi Iqu ändowatkqä iqua, aquvänä ipu, aŋgumä äppiyi, tii ätukuwi. “Naqä Iquki, ne Saqä yoqe tquaŋgua, dŋä quvqä iqua, neyaqä kukŋuiu qänaknä iquwiqä.”
17 Então os setenta voltaram, cheios de alegria, dizendo: — Senhor, em seu nome os próprios demônios se submetem a nós!
18 Iwä, Jisasi Iqu tii ätukqe. “Nyi hiŋuä äqunäŋqeqä. Setänä Goti Hanjuwä Iqutä himä-wiuŋqä iqu, qakuä haqä yätuta päkŋgaŋga, nyuauä eŋqä-pa iqaŋgi äqunäŋqeqä.
18 Jesus lhes disse:
19 Qätä nyipiyä! Qämakitä, qänjuakätaitä qo äkitäupu, Setänä iqueqä yäŋänäqŋqe, ämäwqätäupŋqä diŋqetäŋi, Nyi yoqä naqä ae etapqeqä. Iiŋiŋqe, nätmatqä qui emäkätŋqä di, aaŋqeqä.
19 Eis que eu dei a vocês autoridade para pisarem cobras e escorpiões e sobre todo o poder do inimigo, e nada, absolutamente, lhes causará dano.
20 Itaŋgi, ‘Dŋä quvqä iqua, neyaqä kukŋuiu qänaki iquwiqä’ ätäpu, aquvänä miqä pambiyä. Goti Hanjuwä Iqu heyaqä yoqe, qäukuä haqä yätu ae äqiyqäqeŋqä aquvänä ipiyä” ätukqe.
20 No entanto, alegrem-se, não porque os espíritos se submetem a vocês, e sim porque o nome de cada um de vocês está registrado no céu.
21 Iŋgaŋi, Dŋä Äŋguä Iqu yeeqä wimäkqaŋgi, Jisasi Iqu tii ätkqe. “Apä, qäukuitä quaetä Miqä Iquki, ämaqä näqŋqätä kŋuä-täŋä iquauŋqe, Si nätmatqä tä zä äkittqiyäŋä-qe, ymeqä däŋä-suau eŋqä-pa, äyä ämotquenyä. Si e imäkqaŋgnä, Nyi ‘äŋguiqä’ äktqänä. Auä, Apä, Si Tqä äkiŋqeu qänaknä itnä imäkinyä.”
21 Naquela hora, Jesus exultou no Espírito Santo e exclamou:
22 Ämaqeuŋi, tiiŋä-pqä inä ätukqe. “Ŋqä Apiqu nätmatqä eeqänäŋi, Ŋqä hipa täu änjiyqeqä. Ämaqe, Ymeqä Iquenyqä näqŋqe, aaŋqeqä. Apiqunänjqä. Ämaqe, Apiquenyqä näqŋqe, aaŋqeqä. Ymeqä Iqutä, ämaqä Ymeqä Iqu ämotquetŋqä iquatä, iquanänjqä.”
22 — Tudo me foi entregue por meu Pai. Ninguém sabe quem é o Filho, a não ser o Pai; e também ninguém sabe quem é o Pai, a não ser o Filho e aquele a quem o Filho o quiser revelar.
23 Iŋgaŋi, Iqu tuwäŋgi hiŋuä ämoqunäqe, Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä iquaunä tii ätukqe. “Ämaqä nätmatqä he hiŋuä äqunätqäŋuwiu hiŋuä qumbŋqä iqua, aquvänä ipŋqäuä.
23 E, voltando-se para os seus discípulos, Jesus lhes disse em particular:
24 Tiiŋä etqänä. Nätmätqä he hiŋuä äqunätqäŋuwi, hiŋuä-tqä iquatä, ämaqä naqä iquatäŋi, qu hiŋuä quŋqäŋqä kuapänä winyätqätaŋgqä-qe, hiŋuä mäquŋquä imiŋuwiqä. Kukŋuä he qätä äwiyätqäŋuwi, qu qätä wiyqäŋqä winyätqätaŋgqä-qe, qätä mäwiyqä imiŋuwiqä” ätukqe.
24 Pois eu lhes digo que muitos profetas e reis quiseram ver o que vocês estão vendo, mas não viram; e quiseram ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
25 Ämaqä kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä hŋqu, Jisasi Ique yamwiqä ävätä, tiiŋä ätukqe. “Näqŋqä-vqä Iquki, häŋä hea ique-ique pmeqä mamqe, nyi äänä imäkmqäwä?”
25 E eis que certo homem, intérprete da Lei, se levantou com o objetivo de pôr Jesus à prova e lhe perguntou: — Mestre, que farei para herdar a vida eterna?
26 I tquaŋga Jisasi Iqu, “Kukŋuä-suqä iuŋi, äänä äqänänä? Si a äänä ätäutqäŋäwä?” ätukqe.
26 Então Jesus lhe perguntou:
27 Iqu kimaŋi, “‘Goti tqä Naqä Iqueŋi, tqä qeqä-quuvqetä, yäŋänäqŋqetä, kŋuitä, Ique äwitnä, itaŋga Iquenyqänä kuapänä kiŋguätŋqeqä.’ Tiiŋä inänjqä. ‘Si tqä-täuŋqä äkinyätŋqä-paŋi, ämaqä si-täŋä iqi äpmeŋuwä iquauŋqä-pqe, inä kinyätŋqeqä’” ätukqe.
27 A isto ele respondeu: — “Ame o Senhor, seu Deus, de todo o seu coração, de toda a sua alma, com todas as suas forças e todo o seu entendimento.” E: “Ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
28 Ga Jisasi Iqu kimaŋi, “Ii qäyunä ätnyä. Si e imäkätŋi, hea ique-ique pmettŋqinyä” ätukqe.
28 Então Jesus lhe disse:
29 Itaŋi, ämaqä kukŋuä-suqeŋqä näqŋqä iqu, qu iquenyqä, ‘Iqu suqä äŋguänäŋä iqä-queqä’ kŋuä mapŋqä wiŋgaŋgi, tii ätukqe. “Ämaqä nyi-täŋä iqi äpmeŋuwi, tqukuakä?”
29 Mas ele, querendo justificar-se, perguntou a Jesus: — Quem é o meu próximo?
30 Mä, Jisasi Iqu kimaŋi, tii ätukqe. “Ämaqä hŋqu Jerusälemä ävämaŋi, Jerikoŋqä quveqätqätaŋga, ämaqä quwä-meqä hŋqua, iqueqä yquayä eeqä ämotaupu, äpäseqa weqaŋguwäŋga, iqu äpäkonmätä yäniqeqä.
30 Jesus prosseguiu, dizendo:
31 Iqu e witaŋga, hiqäva-imäkqä hŋqu hänaqä asä iu äquveqätä, ique hiŋuä äqunäqe, hänaqä hŋgisa jänä mäwqätäuniqeqä.
31 Por casualidade, um sacerdote estava descendo por aquele mesmo caminho e, vendo aquele homem, passou de largo.
32 Itaŋi ämaqä Goti Hanjuwä Iqueqä aŋä iu wäuŋuä iqä hŋqu ätimäuqe, ique hiŋuä äqunäqe, hänaqä hŋgisa jänä inä mäwqätäuniqeqä.
32 De igual modo, um levita descia por aquele lugar e, vendo-o, passou de largo.
33 Sämaliyataŋä hŋqu, hiŋuä äqunäqe, huäqä kiiŋä wunäniqeqä.|alt="Samaritan bandaging wounds" src="DN00479B.tif" size="col" loc="Lk 10:30-37" copy="Illustrations by Darwin Dunham, © United Bible Societies, 1989." ref="10:33" Itaŋga yäpaki, Sämaliyataŋä hŋqu-pqe qaŋä äpmitätqe, ique äwimeqe, hiŋuä äqunäqe, iquenyqä huäqä kiiŋä wunäniqeqä.
33 Certo samaritano, que seguia o seu caminho, passou perto do homem e, vendo-o, compadeceu-se dele.
34 Iiŋä itä, qäqiqi äwimeqe, olipqä eqä aowitä, wainqä-eqetä, ämaqä iqua äpäkpqeu equateqe, huäqä wotäniqeqä. Itaŋi, iqueqä doŋgi iu ämäqumuateqe, aŋä ämaqä hiqaqä äwiqismipqä iuŋqä ätuma äwäqe, ique äminiqeqä.
34 E, aproximando-se, fez curativos nos ferimentos dele, aplicando-lhes óleo e vinho. Depois, colocou aquele homem sobre o seu próprio animal, levou-o para uma hospedaria e tratou dele.
35 Ziŋuitäŋi, iqu ämaqä aŋä miqä iqueŋi, mbqä kuapänä ävätä tii tuäniqeqä. ‘Si ämaqä tqueŋi, äŋguänä miyä. Itaŋga si mbqä saqä-pqä hui äwisqä etaŋgutqe, nyi aŋgi äquvepätmäŋgaŋi, nyaqä kima ktapqämqä’ tuäniqeqä” ätukqe.
35 No dia seguinte, separou dois denários e os entregou ao hospedeiro, dizendo: “Cuide deste homem. E, se você gastar algo a mais, farei o reembolso quando eu voltar.”
36 I ätuäqetaŋi, ämaqä ique yatŋqä tiiŋä äwikqe. “Ämaqä tquaqui-tquenyqe, si kŋuä äänä kiyqiyä? Ämaqä quwä-meqä iqua äpäsekuwä iquenyqe, ‘Tqu nyi-täŋä iqi pmeqä-queqä’ kŋuä indqänätä, suqä qäyunä motqueniqe, tqukä?”
36 Então Jesus perguntou:
37 I tquaŋga, ämaqä iqu tii ätukqe. “Ämaqä qeqä äwimänätä, ique yätamäkqä väniqä iqueqä.”
37 O intérprete da Lei respondeu: — O que usou de misericórdia para com ele. Então Jesus lhe disse:
38 Jisasi Iqutä, Iqueqä wäuŋuäŋqä ämotquamiŋqä iquatä, qu qaŋä äupiyi, aŋä-himqä hŋque ätimäukuwi. Iqi timäuqaŋguwäŋga, apäkä aŋä-himqä iutaŋä hui, Iquenyqä yeeqä itä, iiyqä aŋiuŋqä ätuma äukqe. Iiyqä yoqe, Mala.
38 Quando eles seguiam viagem, Jesus entrou numa aldeia. E certa mulher, chamada Marta, hospedou-o na sua casa.
39 Malai, känapi huisäŋiyi. Iiyqä yoqe, Mäliya. Ii Naqä Iqu-täŋä qäqiqi, Iqueä kukŋui qätä äwiyä äpmamiŋqe.
39 Marta tinha uma irmã, chamada Maria, que, assentada aos pés do Senhor, ouvia o seu ensino.
40 Ii e pmetaŋga, Malai, ymisaŋä-sua näwinyä imäkätä, wäuŋuä kuapänä etaŋgi, kŋuä indqänmiŋqe. Iiŋqe, ii Jisasi Iquenyqä äwätä, “Naqä Iquki, ŋqä napi nyivämeqaŋgi, ŋqä-näunä ymisaŋä näwinyä imäkätqäŋänä. Si iiŋiŋqe, kŋuä äänä kiyqi? Si ŋqä napiŋi, tu. Ii äpätä, yätamäkqä nyiyätŋqäuä” ätukqe.
40 Marta agitava-se de um lado para outro, ocupada em muitos serviços. Então se aproximou de Jesus e disse: — O Senhor não se importa com o fato de minha irmã ter deixado que eu fique sozinha para servir? Diga-lhe que venha me ajudar.
41 Iwä Iqu kimaŋi, tii ätukqe. “Ŋqä näueqä Malaiki, si nätmatqä kuapänäŋiŋqä kŋuä indqänätnä, haŋä-iqä ämetqäŋinyä.
41 Mas o Senhor respondeu:
42 Iŋäqe nätmatqä hŋqu, huiziquau ämäwqätäunä. Mäliya nätmatqä qäyunäŋqä äwinyänä. Ye nätmatqä tä, huätä mämatnämäuqä yeŋqueä” ätukqe.
42 mas apenas uma é necessária. Maria escolheu a boa parte, e esta não lhe será tirada.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.