João 5
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI
1 I imäkätä äpmamiŋqetaŋi, Israitqä Jerusälemä iu hiqäva äqämiŋuwä iqua, Goti Iquenyqä ymisaŋä naqä bŋqä aquvä qŋgaŋgä, Jisasi Iqu Jerusälemäŋqä ekqe.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Jerusälemäŋi, täkŋä hänaqä ‘sipsipqeuqeqä’ ätmiŋuwä-täŋä qäqiqiŋi, eqä-huäŋä aŋä mätävätiŋä hipa hŋgisaŋi eeqänäŋä-täŋä hŋqu itäumäkekuwä iqi ätumiŋqe. Israitqä iquauä kukŋuiuŋi, kiqä yoqe ‘Betesauä’ ätmiŋuwi.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 — ausente —
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 — ausente —
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Jisasi Iqu timäuqaŋgaŋi, ämaqä täŋä-yaqä quväukuä 38 mäwqätäuqä hŋqu iqi äwämiŋqe.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Jisasi Iqu ämaqä iqu täŋä-yaqä aiŋgatqä witaŋgi äqunäqe, iqueŋi, “Si äŋguä imändŋqä äkiŋgiyä?” ätukqe.
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Kimaŋi, ämaqä täŋä-yaqä-täŋä iqu “Naqä Iquki, eqä ämeŋä iqaŋgaŋi ämaqä hŋqu nyi änmetä eqä bu mäyenjiyqe, täqiŋi aaŋqe. Nyi eqä buŋqä wämätmä itqätaŋgaŋi, ämaqä hui ganä ae äpäwiqaŋga, nyi mäpäwiqä itŋqeqä” ätukqe.
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 E tquaŋgaŋi, Jisasi Iqu iqueŋi, “Pämä äpmetnä, tqä yquvaŋi ämetnä, qaŋä uvä!” ätukqe.
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Ätquaŋganä, iqueä täŋä-yaqe qäpu heqaŋgi, iqu äŋguä-qu, iqueqä yquvaŋi ämetä, qaŋä äukqe. Hiunji iqu, Sämbatqä hapä pmeqäŋganji.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Iŋgaŋi Israitqä Jerusälemä iu hiqäva äqämiŋuwä iquauqä naqä iqua, ämaqä äŋguä imäŋgqä iqueŋi, “Tä hiunji hapä pmeqäŋga eŋqe, si yquvaŋä haŋä ämeŋätä, neyaqä suqä duŋi pmua imäknänä” ätukuwi.
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 I tquaŋguwäŋgaŋi, iqu ämävauqe, “Ämaqä nyi äŋguä inyimäkätäqä Iqu, ‘Tqä yquvaŋi ämetnä qaŋä uvä’ dqaŋgiyqä” ätukqe.
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 I tquaŋgi äwipiyi, iqueŋi, “Ämaqä ‘Tqä yquvaŋi ämetnä qaŋä uvä-qe’, tqu ktqiyä?” ätukuwi.
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Jisasi Iqu ique äŋguä iwimäkqaŋga, ämaqä kuapänäŋä iqi etaŋgä, Jisasi Iqu quvaqä awä imda maqŋqä äukqe. I iäqetaŋi, ämaqä täŋä-yaqä äŋguä i imäŋgqä iqu, Iquenyqä maqŋqe, “Nyi äŋgui, Tqu inyimäkqutiyä” tä itä, quvaqä yatŋqä kimaŋi, mätquä ikqe.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Qänakŋi, Jisasi Iqu iqueŋi hiqäva-imäkqä aŋä ququawä du ämäqumueqe, “Si äŋguä ae eŋä-qae, suqä quvqä hui imäkätqäŋi, aŋgumä mimäkqä panä! Nätmatqä quvqä naqänäŋä di kimeqäŋqäuä” ätukqe.
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 I tquaŋgaŋi, ämaqä iqu aŋgumä äwäqe, ämaqä naqä iquauŋi, “Ämaqä nyi äŋgui, Jisasi Iqu inyimäkqeqä” ätukqe.
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Jisasi Iqu hiunji hapä pmeqäŋga wäuŋuä iiŋä di imäkätqätaŋgqeŋqä, ämiqä naqä iqua Iquenyqe, äwqä tnäŋä äwinyätä, haŋä-iqä ävqa upŋqä ipäqäkuwi.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Iŋgaŋi Jisasi Iqu ämävauqe, Iquenyqä äwqä tnäŋä imäkqaŋguwä iquauŋi, “Ŋqä Apiqu wäuŋuä äŋguä tiiŋi, iqa äpätŋqe, hiunji tque timäuqaŋgi, ga Nyi-pqe wäuŋuä tiiŋi i imäkätqäŋänä” ätukqe.
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Jisasi Iqu i tqaŋgaŋi, Israitqä Jerusälemä iu hiqäva äqämiŋuwä iquauqä naqä iqua, Iqueŋi pizqä päsqä duŋqä itquaka upŋqä ipäqäkuwi. Iqu Sämbatqä hiunji hapä pmeqä miqä suqä duŋi mämiqä iqaŋgqä duŋqänä hmanji. Goti Hanjuwä Iquenyqe, “Iqu Ŋqä Apiqueqä” ätätä, Qämätaqi asänäŋä eyŋqä tqaŋgqeŋqä ipäqäkuwi.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Iŋgaŋi Jisasi Iqu kimaŋi, “Nyi naqä-qakuänä etqä. Ymeqä Iqu nätmatqä hŋqu Iqueqä-kiuänäŋi, änä mimäkqä danä yänä. Iqu Kaniqu imäkqaŋgi äqunäqä dunä imäkänä. Nätmatqä äki-äkitaŋä Kaniqu imäkätŋqe, Ymeqä-pqä Iqu asä inä imäkätqänä” ätukqe.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 “Kaniqu Ymeqä Iquenyqä wiŋgaŋgi, nätmatqä eeqänäŋä Iqu imäkätäqä di, Ymeqä-que ämotqueqiyä. Tä wäŋqeqä. Naqe änyä motqueqaŋga, he yäuŋuä ipu, miiqä yäŋä ipŋqäuä.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Kaniqu ämaqä pizqä duŋi ävauqumuatätä häŋä-pmeqä ävätŋqe, ga Ymeqä-pqä Iqu, Iqueqä äwinyätaŋgqä iquauŋi, häŋä-pmeqä asä inä ävätqänä.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Iŋi Apiqu, ämaqä hŋqueŋi miwäsäuqä danä yänä. Ämaqä iwäsäuqä wäuŋuä eeqänäŋi, Ymeqä Iqueqä hipa iqi eqeqä.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 Iiŋä eätqe, tiiŋäŋqeyi. Qu Kaniqueqä yoqe haqeu ämamäupu, Ique äŋguä itquetqäŋuwä-pa, Ymeqä Iqueŋä-pqe, asä iiŋä itquapŋqeqä. Ä Ymeqä Iqueŋi äŋguä mitqueqä ipu, Iqueqä yoqe haqeu mämamäuqä iquwä iqua, Kaniqu Ymeqä ändowatkqä Iqueqä yoqä-pqe, haqeu mämamäuqä danä ipu, äŋguä mitqueqä iqäuä” ätukqe.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 “Nyi naqä-qakuänäŋä etqä. Ämaqä Nyaqä kukŋui qätä änyiyäpu, Nyi änändowatkqä Iquenyqä quuvqä eqiyquwä iqua, häŋä hea ique-ique pmeqä-täŋä iquayi. Iqua äpäkoŋqä duŋi ämäwqätäupu, häŋä hea ique-ique pmeqe ämequwä-qae, iquauŋi miwäsäuqä danä yänä.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Nyi naqä-qakuänäŋä etqä. Hiunji hŋqu timäutŋqä itŋqe, ae qe ätimäuqi. Ämaqä pizqä äpäkonätqäŋuwi, Goti Hanjuwä Iqueqä Ymeqä Iqueä maŋä tqaŋgqe, qätä wipŋqeqä. Itaŋga qätä i äwipiyä iqua, häŋä vaupŋqeqä.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Apiqu Iqueqä-kiuä häŋä-pmeqäŋqä Quati-quvi. Ga Iqu, Iqueqä Ymeqä Iqueŋä-pqe, häŋä-pmeqäŋqä Quati asä inäŋä-qu etaŋgi imäkkqeqä.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Ymeqä Iqu, Ämaqeuqä Ymeqä Ekqä Iqu etaŋgi, Apiqu Iqueŋi, ämaqä iwäsäutŋqä yoqä naqä ävqäqe.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 — ausente —
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 — ausente —
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 Nyi nätmatqä hŋqu Ŋqä-näuänäŋi, mimäkqä danä ymä. Nyi Goti Hanjuwä Iqu dqaŋgqä dunä iwäsäutqäŋänä. Nyi änyiŋqä Ŋqä duta mimäkqä itmä, Nyi änändowatkqä Iqueqä äwiŋqä dunä imäkätŋqä-qae, Nyaqä ämaqä iwäsäuqe, waqiyä maitqenä” ätukqe.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 “Nyinä Ŋqä-näuäŋqe, ‘iinjqä-iinjqä’ etmqe, Nyaqä kukŋuä iiŋi, he naqä-qakuä mimäkqä ipŋqäuä.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Iŋäqe Nyinä manä, Hŋqu-pqe Nyinyqe, ‘iiŋä-iiŋä-queqä’ inä ätätŋqe. Nyi näqŋqe, Iqu iiŋi, naqä-qakuänäŋä ätätŋqeqä.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Ämaqä naqä iquenä, he ämaqä hŋquauŋi, Jonä asŋä-qäyqä iqueqä kukŋui mapŋqä ändowatkuwi. Iqu Nyinyqe, naqä-qakuänäŋä ätkqe.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Iqu iiŋä qäyä iqaŋgi, kukŋuä Nyaqä ätätŋqeuŋi, yäŋänäqŋqä nyimäkätŋqä diŋqe, ämaqä hŋqueqä kukŋuä tqaŋgqe, Nyi mämeqä ymä. Nyi Jonä iquenyqä tä etqe, he qui mimäkŋqä häŋä pmapŋqä diŋqä etqä.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Jonä iqu, tä äyänätä we äunätŋqä-paŋä iiŋä-quvi. He iqueä we-huŋqeŋqe, yeeqä hŋgaŋqä miqä danä, wäŋqänäŋäpu itqäŋuwi.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Iiŋä etaŋgi, wäuŋuä Apiqu Nyi imäkmqä ändapkqe, Nyi wäuŋuä i itqäŋä. Ga wäuŋuä iutaŋi, Apiqu Nyi änändowatkqä Iquenyqe, he näqŋqä mapŋqäuä. Iŋi Nyaqä wäuŋui, Jonä iqueqä kukŋuä iuŋi ämäwqätäunä.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 — ausente —
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 — ausente —
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Häŋä hea ique-ique pmeqe, Goti Iqueqä bukä iuta mapŋqä kŋuä heyqaŋgi, qävqä yasämänä äyä itqäŋäuä. Ga bukä iuŋä-pqe, kukŋui Nyiŋqä ätnänä.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Iŋäqe, he häŋä hea ique-ique pmeqe mapŋqä diŋqe, Nyinyqe mapqä danä itqäŋäuä.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 Nyi yoqä naqe, ämaqä qua täutaŋä iuta meqäŋqe, kŋuä manyqä enä.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Iŋäqe henyŋqä di, Nyi näqŋqä äŋguänäŋä eŋä. ‘He Goti Hanjuwä Iquenyqä eŋqe, heyaqä quuvqä yäpä imŋi, aaŋqä etaŋgqe’ Nyi näqŋqä eŋä.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Nyi Ŋqä Apiqueä yoqä iuta qäyä äpqäŋqä, mindmeqä danä iqä. Ämaqä hŋqu yoqe, iqueqeta pqaŋgaŋi, he iqueŋi itmapŋqäuä.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Goti Hanjuwä Kiuänäŋä Iqunä heyaqä yoqe haqä yätu maetŋqä diŋqe maeŋgaŋgi, yoqä naqe, ämaqeutanä ämetqäŋuwi, ga he quuvqe, äänä ipu heqäpŋqäwä?
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 He Nyinyqe, ‘Iqu Kaniqueä hiŋuä iqisaŋi nenyqe, “Iqua suqä quvqä imäkqä-quaiqä” tuäŋqiyä’ kŋuä maeyqä pa eä. He Mosisi iquenyqe, ‘Iqu ne yätamäkqä neyäŋqiyä’ kŋuä ämaka äpäŋuwä-qe, iqu henyqe, ‘Iqua suqä quvqä imäkqä-quaiqä’ tqä-quvqä.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Mosisi iqu Nyiŋqä ätätä tuwaŋuä äqiyekqä-qae, he iquenyä naqä-qakuä imäkqä-säpi, Nyinyqä-pqä naqä-qakuä imäkätqäpniŋgä.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Iŋi Mosisi iqu tuwaŋuä äqiyätä ekqä duŋi, naqä-qakuä mimäkqä iquwi, ga nätmatqä Nyi tqaŋgqeŋqe, he naqä-qakui äänä ipu imäkpŋqäwä?” ätukqe.
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.