Hebreus 3

Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ŋqä nyämaqäuä, Goti qäukuä yätu äpmeŋqä Iqu, he-pqä nyi-pqä Iqueqä heatuŋquä tääqä änatkqä eäŋque, Jisasi Iqueŋqä kŋuä äŋguänä meqaŋgpu. Jisasi Iqueŋi, Goti Iqu kukŋuä awä tätŋqä ändowatkqä-qu eä, Goti Iquenyqä hiqäva-imäkqä iquauqä Naqä-quvi. Ga ne Iquenyqä quuvqä eqiyqä-qune, Iqueqä yoqe awä ätuätuŋquä Iquvi.
1 Isan imih taitu baitumatumayah etei, iyab God rurubini auman. A not tutufin etei Jesu kwanitin, anayabin baitumatum iti tabai tama’am isan God iyafar na tur abarayan naatu ata Firis Gagamin matar.
2 Mosisi iqu, Goti Iqueqä ämaqeuqä awä iqi äpme, wäuŋuäŋqä enyqä miqä, kukŋuä iuŋi qäyu imäkmiŋqä-pa, Jisasi Iqu-pqe, Goti Iqu wäuŋuä imäkätŋqä atäuŋuä ätetä, kukŋuä ätukqä duŋi, enyqä miqä, Qänaknä Iqä Iquvi.
2 Naatu ana bowabowamaim bosunusunub God isan, imih iti bowabow bow isan rubin. Marasika God ana sabuw isah Moses turobe’emaim ana bowabow, bowabow na’atube.
3 Ne näqŋqä äyä eŋu. Aŋä qeqätqä iqueqä yoqä naqä qäyä etaŋgqä-qe, ämaqä aŋä ique ämätqä iqueqä yoqe, naqänäŋä eä, aŋä iqueqe, ämäwqätäunä. Asä ii eŋqä-paŋi, Goti Iqu Jisasi Iqueä yoqe, Mosisi iqueä iuŋi ämäwqätäutätŋqä, naqänäŋä äwikqe.
3 Orot yait bar ewowowab merarayow etei boro i hinitin, men baremih. Imih ef i nati ta’imon, merarayow bora’ara’aten etei i Jesu ebaib, men Moses.
4 Aŋä ämätŋgäwäŋqä iquau mätqe, ii ämaqeyi. Mä Goti Iqu nätmatqä eeqänäŋä Imäkqä Iquvi.
4 Imih bar ta ta i sabuw afa tewowowab, baise God i sawar etei hai wowabayan.
5 Mosisi iqu, Goti Hanjuwä Iqueqä aŋiutaŋä wäuŋuä-wiyqä-qu eä, Goti Iqueqä ämaqeuŋi, wäuŋui enyqä miqä itä, nätmatqä Goti Iqu qänaknda täniqä diŋqä ätumiŋqe.
5 Moses God ana bar isan i turobe’emaim i’akir bow, naatu sawar abisa’awat uf hinamamatar isah God eo, Moses i hai tur eo’owen.
6 Mä Kraisi Iqu, Goti Iqueqä Ymeqä-qu eä, Iqu qokä-apäkä iqune, Goti Iqueqä aŋä ämätnäŋquä duŋi, Iqu enyqä miqä, Ämiqŋqä Naqä-qu eä. Itaŋga ne pemänä itanä, Naqä Iqu äŋguä inemäkätŋqä diŋqä neqä kŋui yäŋänäqŋqä ävanä, hiŋuä äqunanä äpmeuŋque, ne Goti Iqueqä aŋä äyä ämätnäŋu.
6 Baise Keriso God Natun ain na’atube, God ana bar bai’ukwarin isan i turobe ebi’ukwarin. It i God ana bar, abisa isan nuhifot tabaib imaim koufair tanitit tanafair tanabatabat na’at.
7 Iiŋä dutaŋi, Dŋä Äŋguä Iqu tiiŋä ätqä-paŋiyi.
7 Isan imih God Anun Kakafiyin iti na’atube eo,
8 Heqä taqä-tawäkiqua aŋä avqŋqä nämä äpmapu, yamwiqä änyiyäpiyäŋga, qu Nyi hŋgisanä indquepu, quwqä äwqe ppinjqä iŋguwä-paŋi, he-pqe iiŋä miŋqä pambiyä.
8 dogor men hinafokar, marasika a a’agir
9 Iqiŋi qu, Nyaqä suqä änäändiyä-tpu yamwiqä änyiyäpu, quväukuä 40 iuŋi, Nyi wäuŋuä yäŋänäqŋqä imäkqaŋgqä di hiŋuä äŋqänmiŋuwi.
9 God eo, Kwamur 40 wanawananamaim ayu sawar gewasih iti sabuw isah asisinaf i hi’itin, baise ayu routobon hitu naatu hifufunu.
10 Iwä qu äwqä tnäŋä nyimäkqaŋgä, Nyi tii ätkqe. ‘Qu hea ique-iqueŋi, Nyiŋqä miqä ipu, huäŋqä quŋqä imäueqä iuŋi mäwqä itqäŋä.’
10 Imih ayu yau so’ar nati sabuw isah ao, ‘Iti sabuw i kakafih naatu o baiyunen tur etei i hikwahir tibifanasair.’
11 Iiŋä iutaŋi Nyi Ŋqä äwqä tnäŋitaŋi, kukŋuä yäŋänäqŋqä tii ätkqe. ‘Iqua Nyaqä aŋä hapä pmeqä iuŋi matimäuqä ipnuwiqä.’”
11 Naatu ayu yau so’ar ao baifaro, ‘Iti sabuw i boro men kafa’imo efan baiyariramih ao’omaim hinarun hinama hiniyariramih!’”
12 Ŋqä nyämaqäuä, hesaŋä hŋqu iqueqä äwqä iunda kŋuä quvqä ämetä, quuvqä maeqiyqä iqetaŋi, Goti Häŋä-pmeqä-täŋä Ique ävquatämäuqäŋqe, yasämä mimbu.
12 Isan imih taitu baitumatumayah kwanakaifi gewas, men
13 Mä hesaŋä hŋqu, suqä quvqeuta kŋuä äŋguä mämeqä itä, äwqä-ppinjqä iŋqäŋqe, Goti Iqueqä quväki qätä wipnuwäŋqä hea iqu yqänä äwätäŋqä-qae, he hiunji ique-ique yäŋänäqŋqä tqäpŋqä kukŋuä äŋguinä tmbiyä.
13 Baise mar etei kwanibaibaisbonen kaufair kwanab, saise bowabow kakafin boro men o ta nifuw dogor nafokaramih, tur “Boun” iti Bukamaim tanonowar, nati tur i it isah eo,
14 Ne Kraisi Iquenyqä quuvqä hiŋuiqä yäŋänäqŋqä eqäkquä-pa, neqä äpäkoŋqä duŋqä yqänä eqiyqa äwätuŋque, ii ne Iqueqä näueqä iquneyi.
14 “Anayabin it etei i Keriso bairit taikofan tabowabow, abisa aneika tanonowar tanabukikin, tanabitumatum na’at, God abisa eo’omatanit boro nitit.”
15 Goti Iqueä kukŋuiuŋi tii äyä ätnä.
15 Bukamaim iti na’atube eo,
16 Ämaqä, Goti Iqueä quväki qätä äwiyäpiyä-qe, Ique hŋgisa itquamiŋuwi, tqukuayi? Ii qokä-apäkä, Mosisi iqu Isipäta ätuma äpkqä eeqänäŋiyi.
16 Nati sabuw iyab God fanan hinowar naatu higigim? Sabuw etei Moses nawiyih Egypt hihamiy hititit.
17 Ga Goti Hanjuwä Iqu äwqä tnäŋi, quväukuä 40 iuŋi, tqukuauŋqä imäkmiŋqe? Ii qokä-apäkä suqä quvqä imäkäpu, aŋä avqŋqä iu äpäkoŋguwä iquayi.
17 God yan so’ar kwamur etei 40 naatu sabuw iyab bowabow kakafin hisisinaf etei arar yanamaim himorob sawar?
18 Itaŋga Goti Iqu, “Iqua Nyaqä aŋä hapä pmeqä iuŋi matimäuqä ipnuwiqä” ätätä kukŋuä yäŋänäqŋqe, tqukuauŋqä ätkqe? Iqu kukŋuä iiŋi, ämaqä huiu-huiuŋqä matqä, Iqueä kukŋui qänaknä miqä, hŋgisa iqä iuŋqä äyä ätkqe.
18 God yan so’ar eobaifaro ana maramaim eo, “Iti sabuw i boro men kafa’imo efan baiyariramih ao’omaim hinarun hinama hiniyariramih.” Iti tur i sabuw iyab isah eo? Sabuw iyab God hibigigim isah eo.
19 Iŋi ne hiŋuä tiiŋä äyä äqunäŋu. Qu aŋä hapä pmeqä iuŋi mäpaquvqe, quwqä quuvqä maeqiyqä iutanji.
19 Imih boun tana’itin, sabuw nati efan men karam boro hitarun hitab, anayabin men hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.