Atos 3
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI
1 Hiunji awiyqä hŋqueŋi, Israitqä iqua quwqä tääqä tqäŋga etaŋgi, Pitä iqutä Jonä iqutä, hiqäva-imäkqä aŋä iuŋqä äukiyi.
1 Veya ta rabirab three korok na’atube Peter, John hairi Tafaror Bar gagaminamaim yoyobanamih hiyen hin.
2 Iŋgaŋi ämaqä hui, yukä quvqä-täŋä hŋque isuäŋä äqäŋga äpkuwi. Ämaqä iqu, känai yukä quvqä iiŋäque änyuekqe. Qu iqueŋi, hiunji ique-iqueŋi hiqäva-imäkqä aŋä hänaqä hŋqu, “Qeqätqeqä” äqonätaŋgqä-täŋä qäqiqi, qokä-apäkä aŋä yäpä yäŋgisa peyqaŋguwä iquau, mbqäŋqä tääqä tqämaŋguätŋqä, äpmuatemiŋuwi.
2 Nati Tafaror Bar gagamin ana seboseb Etawan Gewagewasin awanamaim orot an kafikafirin auman tutufuw, i mar etei te’abar tena nati’imaim teyare sabuw tirun titit isah ema efefeyan.
3 Iŋgaŋi ämaqä iqu, Pitä iqutä, Jonä iqutä, hiqäva-imäkqä aŋä yäŋgisaŋqä peyiŋqä iqaŋginyä äqunäqe, “Mbqä hui dapinyqä” ätukqe.
3 Peter, John hairi hina hirur itih, isah kabayamih fefeyan.
4 Iqu i tquaŋga, Pitä iqutä Jonä iqutä, ique hiŋuä yäŋänäqŋqä äqunyiyi, Pitä iqu, “Si hiŋuä yaqänyä” ätukqe.
4 Peter John hairi mutufor isan hinuw naatu Peter eo, “Aki kui’iti!”
5 Iwä ämaqä iqu, “Iquaqu nätmatqä hui dapiyŋqeqä” kŋuä vqaŋgi, iquaqui hiŋuä yäŋänäqŋqä äqunmiŋqe.
5 Basit orot isah nuw, notanot boro hairi biyahimaim abisa ta tab.
6 Jisasi Kraisi Nasäretqätaŋä Iqueqä yoqetaŋi, pämä ätqäutnä, qaŋä uvä.|alt="Peter healing the crippled man at temple gate" src="WA03941b.tif" size="col" loc="Acts 3:1-9" copy="Illustrations by Graham Wade © United Bible Societies, 1989" ref="3:6" I iqaŋga, Pitä iqu tiiŋä ätukqe. “Nyi mbqä maiqunjqä. Itaŋga nätmatqä nyi ämeŋqe, äktapmqänä. Iŋi Jisasi Kraisi Nasäretqätaŋä Iqueqä yoqetaŋi, nyi si äktqänä. Pämä ätqäutnä, qaŋä uvä” ätukqe.
6 Baise Peter isan eo, “Ayu auru kabay en, baise abistan abai anan i boro anit. Jesu Keriso Nazareth mowan i wabinamaim, abiyuni kumisir kubat kuremor!”
7 — ausente —
7 Naatu ofere uman ana asukwafune bai ibais misir an yan bat. Mar ta’imon orot an fuk sun higewasih,
8 — ausente —
8 fasi iwa’an misir an yan bat remor. Imaibo bairi etawan awan hirun kunununuw God ana merar yi wabin bora’ara’ah.
9 Qokä-apäkä eeqänäŋä iqua, iqu qaŋä äwätä, Goti Hanjuwä Iqueqä yoqe, haqeqä mamäuqaŋgi äquŋguwi.
9 Sabuw rou’ay gagamin hima’am kawasa kununuw God bobora’ah hi’itin,
10 E äqumbiyi, qu näqŋqä tiiŋä ekuwi. “Ämaqä tqu, hea ique-ique hiqäva-imäkqä aŋä hänaqä qeqätqä iu äpme, mbqäŋqä tääqä änatqämanätŋqä iquvqä.” Itaŋga qu, yäuŋuä ipu, “Tä änääŋätiyä” tpu ipu, kŋuä kuapänä indqänmiŋuwi.
10 Naatu hi’i’inan i fefeyanayan Etawan Gewagewasin awanamaim ma’ama, naatu biyanamaim abisa matar hi’i’itin isan hi’oror sa’irih naatu hai kasiy ra’at.
11 Qu iiŋä ipiyi, maqänä äpäpu, ‘Solomonä iqueqä aŋä mätävätiŋiqä’ ätmiŋuwä iqi ätimäupiyi, yukä quvqä iqu, Pitä iqueätä, Jonä iqueätä, hipa a äqätä tqäutaŋgi äquŋguwi.
11 Orot na Peter, John hairi biyahimaim bukikinih batabat sabuw hi’i’itin ana veya hifofofor erekasiy auman hinunuw hin biyah hitit, efan wabin Solomon ana seboseb efanamaim.
12 Pitä iqu i iqaŋgä äqunäqe, “He Israitqä iquenyä, nätmatqä tä timäuqaŋgqeŋqä yäuŋuä ipu, hiŋuä yäŋänäqŋqä suŋqä yaqänäŋäuä?” ätukqe. “He kŋuä tiiŋä maeyqä pa inä! ‘Ämaqä tqu qaŋä äwqäqe, iquaquvqä yäŋänäqŋqä iutatä, suqä jänänäŋä imäkqä iutatä, imäkqinyqä.’ Oeyä!
12 Peter bat sabuw itih in sawar naatu iuwih eo, “Israel sabuw, aisim iti sawar mamatar isan kwabifofofor? Naatu aisim aki kwa’i’iti kikini? Kwanotanot iti i aki ai fairamaim, ai aki ai kakafiyinamaim iti orot ai yawas bat ereremor?
13 Ii tiinji. Aprähamä iqueqä, Aisakä iqueqä, Jekopä iqueqä, neqä awäkaqä Goti Hanjuwä Iqu, Iqueqä Wäuŋuä-wiyqä Jisasi Iqueŋi, yoqä naqä äyä äwikqeqä. Iqueŋi, he pizqä päsqä iquauä hipa iu vqaŋguwäŋgaŋi, Pailoti iqu, Ique hiŋuinä qunäwatmätä iqaŋga, he Ique tuwä äwiyäpu, Pailoti ique, ‘Ne Jisasi Iquenyqe, mäneŋqä iqiyä’ ätukuwiqä.
13 Iti i Abraham, Isaac naatu Jacob hai God, naatu it ata’a’agir auman hai God, ana omatanen i iti ana’akir orot Jesu kakafiyin isan eo, baise kwa kwabai a orot ukwarih umahimaim kwayai hi’asabun, naatu Pilate botaitinamih eo ana veya Pilate nanamaim kwakwahir.
14 Ämaqä Iqu, Goti Hanjuwä Iqueqä yäpä iqinyä äpme, suqä jänäŋinä imäkqä-qu qäyä etaŋgqä-qe, he Iqueŋi tuwä äwiyäpu, ‘Ämaqä päsqä iqueŋi, hiŋuinä qunäwatiyä’ ätukuwiqä.
14 Kwa Orot Kakafiyin naatu ana Yawas Mutufurin kwakwahir, efanin Pilate kwaifefeyan sabuw asbunuwenayan i botait.
15 I etaŋgi he Ämaqä, häŋä-pmeqä mitimäuqä Iqueŋi, äpäsqaŋguwäŋga, Goti Hanjuwä Iqu Iqueŋi aŋgu ävauqumuatkqeqä. Ye, iiŋä timäuqaŋgi hiŋuä äquŋgueetaŋi, awä-tqä-qoyeyi.
15 Kwa ayawas ana bonawiyenayan orot kwa’asabun. Baise God morobone bora’ah misir maiye naatu aki i iti yawas ana kourerebayah.
16 Ye Ämaqä Iqueqä yoqeŋqä quuvqä eqiyäŋueä-qae, ga ämaqä, he hiŋuä äqunäpu näqŋqä equwä iqu, yäŋänäqŋqä ätimäuqe, ii Qäqueqä yoqetanji. I etaŋgi, iqu äŋguä imäŋgaŋgi äqunäŋuwi, ii Jisasi Iqu yeqä quuvqä heqiyqe yäŋänäqŋqä yemäkqaŋgqä iutanjqä” ätukqe.
16 Aki abitumatum Jesu wabinamaim iti orot iyawas fair bai. Iti i Jesu wabinamaim naatu baitumatum i wanawananamaim na, iti orot biyan tutufin etei iyawas boun iti kwa’i’itin naatu kwaso’so’ob.
17 “Ŋqä nyämaqäuä, hesä heyaqä ämaqä naqä iquatä, he änyä maqŋqä epu, Jisasi Ique ii iwimäkkuwiŋqe, nyi näqŋqä eŋänä.
17 Taitu tuwai’inah Jew, ayu bounabo aso’ob kwa a ukwarih bairi a kasiyomaim Jesu isan iti na’atube kwasinaf.
18 Iŋäqe Goti Hanjuwä Iqu, Iqueqä hiŋuä-tqä iquau kŋuä iqä vqaŋgi, iqua ‘Kraisi ne ämineyqä atäuŋuä ikqä Iqu, haŋä-iqä meniqeqä’ ätäpu hiŋuä ätmiŋuwi. Ga Iqu, he Jisasi Ique päsqaŋgä hiŋuinä eqänätä, Iqueqä kukŋuä iiŋi, qäyunä äyä ätimäukqeqä.
18 Baise God marasika ana dinab orot biyahimaim itenaya, ana Roubininenayan orot boro ni’akir naatu ana tur nati i boun na iturobe.
19 — ausente —
19 Imih dogor kwanikitabir naatu God isan kwanatatabir maiye, saise i boro a kakafih nakusouwen.
20 — ausente —
20 Nati namamatar ana veya, imaibo ayub ana fair bain baiboubun isan boro Regah wanawananamaim nan biya natit. Jesu, i ana Roubinineyan orot marasika kwa isa rurubin boro niyafar.
21 I etaŋgi täŋgaŋi, Goti Hanjuwä Iqu nätmatqä eeqänäŋi, aŋgu änyä-häŋä imäkätqäŋgaŋqä, Jisasi Iqu qäukuä haqä yätu pmetätŋqe. Hea iŋgaŋqe, Goti Hanjuwä Iqu, hiŋuä-tqä, Iqueqä wäuŋuäŋqä ätekqä iqua, awä tpŋqä hiŋuiqänä ätuäŋqeqä.
21 I boro maramaim nama nanan God ana veya ya’iyai nan natit, sawar etei nasinaf hinan hiniboubuh maiye, marasika ana dinab orot kakafiyih biyahimaim kukurereb na’atube.
22 Hiŋuiqänäŋi Mosisi iqu tii ätkqeqä.
22 Moses eo, ‘Regah a God boro kwa wanawanamaim a orot ta narubin dinab orot namatar ayu rurubinu na’atube, imih tain kwanarub sawar etei sinafumih nao kwananowar.
23 ‘Itaŋga hiŋuä-tqä iqueŋi, qätä mäwiyqä imipqe, qui imäknäpu, Goti Hanjuwä Iqueqä ämaqetäŋi, anä mäpmeqä ipnuwiqä.’
23 Orot yait nati dinab orot fanan men nabobosiyasiyar i boro God ana sabuw biyahine hina’afuru’um natit anababatun.’
24 I etaŋgi Samueli iqutä, huizi iquatä, hiŋuä ätqa äpmiŋuwä iqua, Goti Hanjuwä Iqueqä kukŋui awä ätäpu, nätmatqä täŋga tä ätimäuqeŋqä ätmiŋuwiqä.
24 Dinab oro’orot etei tur hibai, Samuel ma’am ana veya’amaim dinab orot afa i ufununamaim auman iti veya boun boro abistan namamatar isan i hi’orerebaka.
25 Kukŋuä hiŋuä-tqä iqua ätmiŋuwitä, kukŋuä Goti Hanjuwä Iqu hiqä hewukauŋqä kukŋuä quti ämäsäukqetä, emeqiyä. Kukŋuä quti ämäsäutä, Aprähamä iqueŋi tii ätukqeqä. ‘Tqä taqä-tawäkataŋi, qokä-apäkä qua täu pmapnuwä eeqänäŋä iquauŋi, Nyi äŋguä iwimäkmniqeqä’ätukqeqä.
25 God ana’omatanen dinab biyahine nan i kwa isa, naatu obaibasit iti boun kwafafaram God bai uwatanah bairi hibasit ana veya, Abraham isan iti na’atube eo, ‘O wawaw wanawanahimaim sabuw tafaram wanawanan tutufin etei boro baigegewasin hinab.’
26 Iŋi he hŋqunä-hŋqunä, suqä quvqä huätä vquatämäupŋqä yätamäkqä eyätä, äŋguä emäkätŋqä iuŋqä, Goti Hanjuwä Iqu, Iqueqä Wäuŋuä-wiyqä Ique ävauqumuatäqetaŋi, henyqä ganä ändowatkqeqä” ätukqe.
26 Imih God ana bai’akirayan orot rubin iyafar kwa isa wan na, anayabin God ana kok i kwa baigegewasin tit naatu kwa ta’ita’imon a ef kakafihine kwama’am kwatamatabir maiye isan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.