Atos 21
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI
1 Iŋgaŋi ne ämaqä naqä iquau ävämetanä, yimbaeu äpaquvätanä, jänä äwätanä, qua Kosi iu ätimäukque. Itaŋi awiŋgaŋi, qua Londesi iu ätimäuani, iqisaŋi aŋä-himqä Pätala iuŋqä äukqe.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Pätala iuŋi, yimba hŋqu, qua Ponisiya iuŋqä wätŋqä iqaŋgi ämoqumueni, ne yimba ique ätkamäutanä, iqiŋi ävämakque.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Ne äwani, aŋä-himqä Tayä iuŋi, yquayä ämaipŋqä iuäqämakque.|alt="harbour of Tyre" src="HK00372C.tif" size="col" copy="Illustrations by Horace Knowles © The British & Foreign Bible Society, 1954, 1967, 1972, 1995." ref="21:3" Ne äwani, qua Saplusi iqueŋi, hipa qunamäuqäŋgisanä äqunmäŋi, qua Siliya iu ätimäutanä, aŋä-himqä Tayä iuŋi, yquayä ämaipŋqä iuäqämakque.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Iqiŋi ne, ämaqä Goti Hanjuwä Iquenyqä quuvqä eqiyäpu iqi äpmamiŋuwä iquau ämäqumueni, iquatä wikä hŋqu äpmakque. Ämaqä iquauŋi, Dŋä Äŋguä Iqu kŋuä vqaŋgi, qu Poli iqueŋi, “Si Jerusälemäŋqä mäwqä isŋqeqä” ätumiŋuwi.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Ne aŋä-himqä iuŋi ävämetanä, qaŋä watuŋquä iqaŋgua, quuvqä heqiyqä iquatä, ymeqä-apäkä iuatä aŋä-himqä iqueŋi yäpaqä mäŋgisa änäquatämäukuwi. Ne äwani, eqä-pŋä maŋä iqiŋi, qoŋä äuktäutanä, Goti Hanjuwä Iquenyqä tääqä ätkque.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Iŋgaŋi ne, “Äquatnatuŋquä” ätuaqe, qu “Evämequnä” änatpiyi, aŋämqä uwqaŋgä, ne yimba iu äpaqukque.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Tayäŋi äväma äwani, aŋä-himqä Tolemesi iu ätimäukque. Iqiŋi, ne quuvqä heqiyqä iquau yeeqä ävätanä, hiunji hŋqunä anä äpmakque.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Awiŋgaŋi ne äväma äwani, aŋä-himqä Sisariya iu ätimäukque. Iqiŋi ne Pilipä iqueqä aŋiuŋqä äwätanä, iqutä hiqaqä anä äwokque. Iqu kukŋuä äŋguä qokä-äpäkiu awä ätuäkämiŋqä ique, itaŋga iqu ämaqä 7, buayä iwäsäuqäŋqä hiŋuiqänä atäuŋuä ikuwä iutaŋä iquvi.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Iqu iqueqä meqe, hŋquaqui-hŋquaquiyi. Iua qokä maeqä epu, Goti Hanjuwä Iqueqä kukŋui hiŋuä ätmiŋuwi.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Ne iqi hiunji hui ae pmetaŋgua, Goti Iqueqä kukŋuä hiŋuä-tqä hŋqu, qua Jutiya yätuta äquvepkqe. Iqueqä yoqe Akipasi ique.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Iqu änemeqe, Poli iqueqä aquvi ätäuquvätä, yukä hipa iu hatŋä äququätänäqe, tiiŋä ätkqe. “Dŋä Äŋguä Iqu tii ätqiyä. ‘Aquvä tqueqä kaniqueŋi, Israitqä iqua Jerusälemä iuŋi, guä tii äkiqiyäuäpu, Israitqä iqua qäyä etaŋgi huiziquauä hipa iu wipŋqäuä,’ ätqiyä” änatkqe.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 I tqaŋgi äwiyaqe, nesä, qokä-apäkä aŋä iutaŋitä, Poli iqueŋi, “Si Jerusälemäŋqe, mäwqä isŋqeqä” ämäutquŋgque.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Iŋgaŋi iqu kimaŋi, tiiŋä änatkqe. “He kŋuä äqiyäpu, äwqä haŋä-iqe ändapquwi, ii suŋqäwä? Nyi guä äŋgiqiyäpŋqä diŋqe, kŋui iqunä mindqäŋqä iqä. Kŋui hŋqu inänji. Nyi Jerusälemä iuŋi, Naqä Jisasi Iqueqä yoqeta-pqe inä päkonmqä diŋqe, ‘ŋŋqä’ ätqänä.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Iqu yäŋä qäŋgaŋgi äqunani, ne aŋgumŋi mätquä itanä, “Nätmatqä Naqä Iquesa ätimäuqe, qäyä ätimäuänä” ätkque.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Hiunji hui ae äpäwqaŋga, ne Jerusälemäŋqä watuŋquä näwinyä imäknani, ävämakque.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Quuvqä heqiyqä Sisariya iu äpmamiŋuwä hŋqua, iqua nesä äwätanä, Nesonä iqueqä aŋiu pmetuŋque, iqinyqä änätma äukuwi. Iqu ämaqä, qua Saplusi iutaŋä-que, qäŋganäŋi quuvqä heqiyqä-qu äpmamiŋqe.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Ne Jerusälemä timäuqaŋgua, quuvqä heqiyqä iqua yeeqä äneyäpu, qe inetmakuwi.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Awiŋgaŋi, Poli iqu, Jemisi iqutä kukŋuä siyŋqä uwqaŋgi, ne-pqe anä äukqe. Itaŋga quuvqä heqiyqeu miqä eeqänäŋä iqua-pqe, inä ätimäukuwi.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Iŋgaŋi Poli iqu iquau yeeqä ävätä, tii ätumiŋqe. “Nyi, Israitqä iqua qäyä etaŋgi huiziquauä awä iqisaŋi wäuŋuä itqätaŋgaŋi, Goti Hanjuwä Iqu iquauŋi, iiŋä-iiŋä iwimäkätŋqeqä.”
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Iqua iqueä kukŋui qätä ae äwipiyi, Goti Hanjuwä Iqueä yoqe haqeqä ämamäupiyi, Poli iqueŋi tiiŋä ätukuwi. “Tasi-gua iquki, si näqŋqeqä. Israitqä kuapänäŋä iqua, Jisasi Iquenyqä quuvqä eqiyätqäŋuwiqä. Eeqänäŋä iqua, kukŋuä-suqä Mosisi iqu änätapkqä iuŋi, a yäŋänäqŋqä äqätäuŋuwiqä.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Itaŋga iqua sinyqe, qätä tiiŋä äwiyätqäŋuwiqä. Israitqätaŋä, ämaqä huiziquauqä awä iqi äpmeŋuwä iquauŋi, si tii äyä ätuäkitqäŋiqä. ‘He suqä Mosisi iqu änätapkqe, huätä vquatämäupu, hiqä ymeqä iquauŋi, huiwä häuä maktäuqä ipu, atqä-awäkauqä suqä iuŋi, qänaknä miqä pambiyä’ äyä ätuäkitqäŋiqä.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Sinyqe, ‘Iqu ae äpqeqä’ qätä äwiyäpiyäŋgaŋi, yeeqä miqä ipŋqäuä. Iiŋqe ne äänä imäkatuŋquäwä?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Si tiiŋä imäktŋqe, äneŋgiyä. Ämaqä nesaŋä hŋquaqui-hŋquaquiŋä iqua, qu kukŋuä guä ämäsäupu, Goti Hanjuwä Iqueä hiŋuä iqi ekuwi, äwinä.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Ämaqä iquauŋi si itmetnä, he eequenä, Goti Hanjuwä Iqueqä hiŋuä iqiŋi, kiyä maeqä pmapŋqe, suqä qäyunäŋinä imäkpŋqä äneŋgiyä. Itaŋga huizi-pqe, qu quwqä dä inä täwämbŋqe, si quwqä hiqäva-imäkqeŋqä mbqä isŋqä äneŋgiyä. Si iiŋä imäkqaŋgtqe, ämaqä eeqänäŋä iqua, kukŋuä quvqä sinyqä äwiyquwiŋqe, näqŋqä tiiŋä hipŋqäuä. ‘Ii, kukŋuä quaŋgiqä.’ Itaŋga sinyqe, näqŋqä tiiŋä inä hipŋqäuä, ‘Iqu suqeuŋi, qänaknä iqä-queqä.’
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Itaŋga Israitqä iqua qäyä etaŋgi huizi quuvqä eqiyätqäŋuwä iquauŋi, ne pipa iuŋi, kukŋuä tiiŋi ae äyä äqiyätanä äwikqueqä. ‘Ämaqä hŋqu naŋuä ämetä, goti quaŋgä iquauŋqä hiqäva-imäkqe, he hui ämepu maŋqä ipnuwäŋqätä, naŋuä häŋeqä yqänäŋä-täŋi maŋqä ipnuwäŋqätä, naŋuä ämaqä hiiŋuä iu äkiquwäqiyäpu äpäkpqä di-pqe maŋqä ipnuwäŋqätä, itaŋga suqä qokäŋqä apäkäŋqä iqe, mimäkqä pa iqäpŋqeqä’ äqäkqueqä” ätukuwi.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Awiŋgaŋi iqu ämaqä iquaqui-iquaqui itmetä, iqutä, qutä, kiyä maeqä pmapŋqä diŋqä, suqä qäyunä imäkkqe. Iŋgaŋi iqu hiqäva-imäkqä aŋä täkŋä yäpä yäŋgisa äpeyätä, hiqäva-imäkqä iquau, qu hiunji äsqueŋi kiyä maeqä äŋguänäŋä äpmapu, hiqäva hŋqunä-hŋqunä imäkpnuwäŋqä ätukqe.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Hiunji 7 päwätŋqä iqaŋga, Poli iqu, hiqäva-imäkqä aŋä täkŋä yäpä yäŋgisa äpekqe. Israitqä, qua Eesiya iutaŋä hŋqua, iqu iqi pmetaŋgi hiŋuä äqumbiyi, ique a äkiqätäpu, ämaqe, iquenyqä äkasuwä munätŋqä imäkpŋqä diŋqä, tääqä yäŋänäqŋqä tiiŋä ätukuwi.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 “He Israitqä iquenyä, yätamäkqä nepiyä! Ämaqä aŋä-himqä eeqänäŋä iu ätuäkitä, neyaqä ämaqä iquautä, kukŋuä-suqä iutä, hiqäva-imäkqä aŋä täu-pqe, mändi äkittqiyäkitŋqe, ämaqä tä, qäqueqä. Itaŋga täŋgaŋi iqu tiiŋä-pqe äyä imäkqiyä. Iqu ämaqä, ne Israitqä iqune qäyä etaŋgi huizi iquauŋi, hiqäva-imäkqä aŋä täkŋä yäpä täŋgisa ätuma äyapqiyä. Iqu e imäkqe, aŋi Goti Hanjuwä Iqueqänä qäyä etaŋgi, Iqueqä hiŋuä iqiŋi kiyä mätqä imäkqiyä” ätukuwi.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Qu kukŋuä iiŋi, tiiŋiŋqä ätukuwi. Kiŋganäŋi Poli iqutä, Tropimusi, ämaqä Epäsäsi iutaŋä iqutä, hiqäva-imäkqä aŋä yäpaqäŋgisa ikitqätaŋginyä äquŋguwi. Itaŋga qu, Poli iqu aŋä täkŋä yäpä yäŋgisa äqumbiyäŋgaŋi, “Iqu Tropimusi iqueŋi, täkŋä yäpä täŋgisaŋqä qäsä ätuma äyapqiyä” tpu ipu, e ätukuwi.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Qokä-apäkä Jerusälemä iu pmeqä eeqänäŋä iqua, kukŋuä iiŋqä qätä äwipiyi, qu tnäŋä äpäpu aquvä äqämbiyi, Poli ique a äkiqätäpu, hiqäva-imäkqä aŋä täkŋä yäpaqä iŋgisa eyqiyäma äukuwi. Iŋgaŋi qu maqänäŋi, täkŋä hävqe qŋqaŋä qe ämäyekuwi.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 — ausente —
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 — ausente —
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Iŋgaŋi mäkä-iqeu miqä naqä iqu äpäqe, Poli ique a äkiqätäqe, iqueqä ämaqä iquau ique senqä hŋquaqutä guä kiqiyäupŋqä ätukqe. Iŋgaŋi iqu qokä-apäkä iquauŋi, yatŋqä ävätä, “Ämaqä tqu, tqukä? Iqu äänä imäkätqänä?” ätukqe.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Iŋäqe, iqua kuapänä epu, maŋä näŋi-mäŋisa yäŋänäqŋqä tätqätaŋguwitaŋi, iqu kukŋuä quati qätä mäwiyqä itä, iqueqä mäkä-iqä iquau, Poli ique iquauqä aŋä yäŋänäqŋqä iuŋqä ätuma upŋqä ätukqe.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 — ausente —
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 — ausente —
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Mäkä-iqä iqua ique aŋä iuŋqä ätuma upŋqä iqaŋga, iqu iquauqä ämiqä naqä ique, Grikä iquauä aŋä-kukŋuä ätätä, “Nyi kukŋuä hui ktmqätanä?” ätukqe. Iqu kimaŋi, “Si Grikä iquauä kukŋui äänä dtŋqäwä?” ätukqe.
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 “Si qua Isipätaŋä iqukiyi. Hiŋuiqänäŋi gapmanqä iquauŋi, mäkäŋqä ävauqumuatätnä, ämaqä 4,000 iquau ipäqäyuŋitä päsqaŋguwä iquauŋi, aŋä avqŋqä yeŋuä iuŋqä ätuma äumiŋä iqukiyqä, kŋuä änyiyqiyä” ätukqe.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Iŋgaŋi Poli iqu, tiiŋä ätukqe. “Nyi ämaqä Israitqä iqunä, aŋä-himqä Tasusi iutaŋä, qua Silisiya iutaŋä iqunjqä. Nyaqä aŋä-himqe, yoqä naqä qoŋqä aŋiqä. Nyi ämaqä tquau kukŋuä tumqä, hiŋuinä ŋqänyä” ätukqe.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Mäkä-iqeu miqä naqä iqu ‘ŋŋqä’ tquaŋga, Poli iqu aŋä yakä iu pämä ätqäuqe, ämaqä kukŋuä matqä ipŋqä, iqueqä hipae hiaqusqä qe ämikqe. Qu kukŋuä matqä pmetaŋguwäŋga, iqu iquauqä aŋä-kukŋuä iunä qe ätukqe.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.