Apocalipse 21
Goti Hanjuwä Iqueqä Kukŋui (MCR) vs AAI
1 Nyi ii iqaŋgi äqunmi, huizi, qäukuä änyä-häŋä hŋqutä, qua änyä-häŋä hŋqutä, äquŋgqe. Qäukuä qua hiŋuiqä äwämiŋiyä iquaqu, hma ae eqaŋgiyäŋga, ga eqä-pŋä-pqä iqu, yqänä matuqä ikqe.
1 “Imaibo ayu mar boubun naatu tafaram boubun aitin. Mar wantoro’ot ma’am naatu tafaram wantoro’ot ma’am etei sawar, riy auman saki iwa’an.
2 Itaŋga nyi aŋä-himqä Goti Hanjuwä Iqu Iqueqäŋqä atäuŋuä ikqä, Jerusälemä änyä-häŋä iuŋi, hiŋuä äquŋgqe. Ii apäkä hŋqu, kiqä qokique ämuanätŋqä qeqätqä näwi imäkŋgqä-pa, qäkämä qeqätqä iiŋä imäkŋqä, Goti Hanjuwä Iqutä qäukuä haqä yätu äwiŋqeutaŋi, äväma quvepqaŋgi äquŋgqe.
2 Ayu bar merar kakafiyin, Jerusalem boubun mar God biyanane tit re’er aitin, babitai tabin isan ti’abur aawan biyan baitubarin isan enan na’atube.
3 Itaŋgqäŋga, zä-hawä iutaŋi, maŋä yäŋänäqŋqä hŋqu tii tqaŋgi äwikqe. “Qätä nyipiyä! Täŋgaŋi Goti Hanjuwä Iqueqä aŋi, qokä-apäkitä äpmeqi. Iŋi Iqu quwqä awä iqi pmetäŋqiyä. Ga qu Iqueqä qokä-apäkä heqaŋgpi, Iqu Iqueqä-kiuä qutä anä äpme, quwqä Goti äpmeŋqiyä.
3 Naatu urama’amamaim fanan aumetawat anowar eo, ‘Boun God ana sabuw biyah i ana bar matar, naatu boro bairi hinama. I boro ana sabuw hinamatar naatu God taiyuwin boro hai God namatar bairi hinama.
4 Iqu, kŋuä äpakä maqiyqä ipŋqä, quwqä hiŋuä eqä ye esäŋqiyä. Itaŋga qokä-apäki, mapäkoŋqä danä iqäpnuwi. Nätmatqä qäŋgatqeta äwäka äpäŋqe, täŋgaŋi, qäpu iqaŋgqetaŋi, äwqä haŋä-iqä, kŋuä qäyqä, itaŋga täŋä-huŋqä mäwimeqä da iquäniqeqä.”
4 maturih nasafamen. Nati’imaim morob boro men namatar maiye’emih, o yababan o rerey o baiyababan, anayabin marasika ana sawar i earuwasair sawar.’”
5 Iwä Zä-hawiu Äpmeŋqä Iqu tii ätkqe. “Qätä nyipiyä. Nyi nätmatqä eeqänäŋi, änyä-häŋä imäkqänä.” Ii ätätäqäŋga-pqe, tii-pqe inä ändkqe. “Si kukŋuä tä tuwaŋuä qäyeyä. Ii, aaŋä naqä-qakuänäŋä etaŋgi, ga ämaqä eeqänäŋi, iquenyqe quuvqä heqäpŋqänänyä.”
5 Orot nati ana urama’ama’amaim ma’am, eo, “Ayu sawar etei asinaf tibiboubuh.” Imaibo eo, “Iti inakirum nara’iy anayabin iti tur i turobe naatu karam boro hinitumatum.”
6 Itaŋgaŋi, Iqu tii ändkqe. “Nätmatqä eeqänäŋi ae ätimäuqiyä. Hiŋuiqäŋqätä, yäpakiŋqätäŋi, Nyi Ŋqä-näuänjqä. Nätmatqä eeqänäŋiŋqä Qakuä-qunä emä, eeqänäŋi qäpu Imäkqä-qunjqä. Itaŋga ämaqä hŋqueqä quväki ye ävätŋqe, Nyi iqueŋi, eqä esquä hea ique-ique pmeqä vqä iquesaŋi, mbqä maeqä, hiŋgi guätŋqä wimqänä.
6 Ayu isou eo, “Sawar etei aisawar! Ayu i An naatu Yomanin, Busurufinayan naatu Baisawarinayan. Yait sikan namamamah ayu boro yawas ana harew buruburur aurin baiyan en anitin natom.
7 Ga ämaqä hŋqu mäkä äunäpiyä iuŋi ämäwqätäuqaŋgutqe, Nyi iqueŋi nätmatqä ii ävätmä, ga Nyi iqueqä Goti pmetaŋgundi, iwä iqu Nyaqä ymeqä pmetäŋqiyä.
7 Orot yait baiyow fokarin nabisnowah, i boro sawar etei ayu biyou’une nabow ayu i ana God naatu i boro ayu natu namatar.
8 I etaŋgi, ämaqä pemä miqä itqäŋuwä iquatä, quuvqä maeqiyqä itqäŋuwä iquatä, suqä aaŋä quvqänäŋä imäkätqäŋuwä iquautä, ämaqä pizqä äpäsqätqäŋuwä iquautä, huiwä yaŋä hiŋgi äväkitqäŋuwä iquatä, paaqä imäkätqäŋuwä, ä goti quaŋgä iquauŋqä quuvqä eqiyätqäŋuwä iquatä, itaŋga kukŋuä quaŋgä ätätqäŋuwä iutäŋi, qu hovqä naqänäŋä hikä piyaŋä-weqä tä nätqätaŋgqä iuŋqä upnuwiqä. Ii äpäkoŋqä huizi iquvqä.”
8 Baise baiwawa’irayah, baitumatum atih, eteni, asbunuwenayah, baisesebarayah, farumayah, God ana baimataren sawar kwafirenayah, naatu baifufuwenayah etei, hai efan i wairaf fora’abin in ebitakir ana kukufamaim hinara’iy na’afufurih. Nati i morob bairou’abin.”
9 Asä qäŋgaŋi, eŋätqä hŋqu nyinyqä äpkqe. Iqu eŋätqä 7, nätmatqä ämaqä qui imäkqä yäpakä hevqä maŋguä iŋqä, a äqätmiŋuwä iquautaŋä iquvqä. Itaŋga eŋätqä iqu tii ändkqe. “Si biyä. Nyi apäkä Sipsipqä Meqä Iqu metŋqä iqäqä iiŋi, ämäktquamqänänyä.”
9 Tounamatar seven wanawanahimaim tounamatar bai seven tew seven yomanin ana sawow kakafih yumatah ta ta bobotanen isou eo, “Kuna ayu boro Babitai boubun Lamb aawan ani’obaiy ina’itin.”
10 Itaŋi iqu Dŋä Äŋguä Iqueqä yäŋänäqŋqeta, qoqoŋä naqänäŋä haqä yämŋä hŋqueŋqä änma äukqe. Qoqoŋä yäŋisaŋi, iqu aŋä-himqä, Goti Hanjuwä Iqu Iqueqäŋqä ätkqä Jerusälemä ii, Iqutä qäukuä haqä yätu äwiŋqeuta äväma quvepqaŋgi, ämändquakqe.
10 Naatu Anun kakafiyin matou bora’ah tounamatar eabaru airi an oyaw gagamin manin na’in tafan atit, naatu tafaram kakafiyin, Jerusalem bar merar God biyanane re nan i’obaiyu.
11 Goti Hanjuwä Iqu anä pmetaŋgi, Iqueqä tä yäŋqä naqänäŋi aŋä-himqä iisa äyänmiŋqe. Tä iqueqä we-huŋqe, hikä jaspa äŋguänäŋä kiqä mbqä haqä nändi ikutotqäŋuwä-paŋä, huitaŋänäŋä, aaŋä quvanyäqŋqeqä.
11 God ana gewasin auman eargawu tafaram mamarakaw ana itinin i agim bonamanamarinabe, sawar ta woun o wair jasper na’atube, kumedarin crystal na’atube.
12 Aŋä-himqä iiŋä ii, täkŋä naqänäŋä haqä yämä äqänmiŋqe. Täkŋä iqueŋi, kiqä hävqä qŋqaŋi, 12 imäknmiŋqe. Ga qŋqaŋä iquau-täŋä qäqiqiŋi, eŋätqä hŋqunä-hŋqunä ätqäumiŋuwi. Itaŋgqäŋga Israitqä iquauqä kawäka 12 iquauqä yoqe, hävqä qŋqaŋä iquauŋi, hŋqunä-hŋqunä äqänmiŋqe.
12 Iti bar merar ana fur i gagamih naatu manih. Ana etawan awah etei twelve naatu tounamatar etei twelve nati awahimaim, naatu nati etawanamaim i Israel sabuw hai big twelve wabih i hikirum.
13 Itaŋga täkŋä iiŋä, mäptqä yapqä iŋgisa äqänmiŋqeuŋi, kiqä qŋqaŋi, hŋquaqui-hŋqueyqä. Itaŋgqäŋga täkŋä mäwqä hŋgisa äqänmiŋqeuŋi, asä hŋquaqui-hŋqueyqä. Ŋŋ asä täkŋä mäwqä huiziŋgisa äqänmiŋqeuŋi, hŋquaqui-hŋquenjqä. Itaŋga mäptqä wiqä iŋgisa äqänmiŋqeuŋi, asä hŋquaqui-hŋque inänjqä.
13 Naatu etawan tounu i veya eyeyene hiya, etawan tounu i oyawane, tounu torene, tounu veya ere’erene.
14 Aŋä-himqä iiŋä ique täkŋä äqänäŋqe, iwä täkŋä iqu yäŋänäqŋqä qänätätŋqe, hikä 12 iqua äkŋgäumiŋqe. Itaŋgqäŋga ämaqä 12, Sipsipqä Meqä Iqu kukŋuä awä tuäkiqäpŋqä ändowatkqä iquauqä yoqe, hikä iquauŋi hŋqunä-hŋqunä äqänmiŋqe.
14 Bar merar gagamin ana faf i twelve naatu ana wabat etei twelve tafahimaim hiwowab, nati’imaim Lamb ana tur gewasin abarayah wabih.
15 Eŋätqä nyitä kukŋuä anä ätkueä iqu, aŋä-himqä ii, itaŋga kiqä täkŋä naqä ique, itaŋga qŋqaŋä täkŋä ique imäknäŋqä iquau, quwqä quäuqeŋqätä, homäŋiŋqätä iwäsäutŋqä, golqä yäkqe a äqätmiŋqe.
15 Tounamatar ayu iu’uwu, umanamaim i fufunen ana isik gold bai bar merar etawan, naatu bar merar ana fur fufunen isan.
16 Itaŋga aŋä-himqä iutaŋä täkŋä mäwqä iŋgi-iŋgisaŋä hiqŋqe, asänäŋi. Iiyqä quäuqetä, naqetäŋi, hŋqu mändi ma, iquaquiyqä hiqŋqe asänänjqä. Itaŋga eŋätqä iqu aŋä-himqä ii, iqueqä yäkqetä hiqŋqeŋqä iwäsäukqe, kiqä hiqŋqe 2,200 ätimäukqe. Aŋä-himqä iiyqä iŋgi-iŋgisaŋä iwäsäuqätä, kiqä haqä yäŋiŋitä-pqä qäsä iwäsäukqe, eeqänäŋi hiqŋqe asänä ätimäukqe.
16 Tounamatar re na fufun i’itin tainin rororon etei i ta’imon, ana manin naatu ana tayabar i hairi ta’imon, anayabin tainin rounane ana manin isan fufufun 2,400 kilometres. Naatu tainin roun ana tayabar isan fufufun auman i 2, 400 kilometres
17 Iqu aŋä-himqä iutaŋä täkŋä äqänäŋqä-pqe iwäsäukqe, iqueqä hiqŋqe 144 ätimäukqe. Hiqŋqä iiŋä iwäsäuqe, ii ämaqä hŋqueqä äquaŋä iutaŋi, hipa pätäkiqä iuŋqä iwäsäutqutätqäŋuwä ii eŋqä-paŋi. Itaŋga eŋätqä, täkŋä hiqŋqä ique iwäsäukqä iqu, hiqŋqä ii qesä iwäsäukqe.
17 Imaibo ana faf fufun ana badowanin i’itin i at tanabat taniyab tanan etei 60 metres na’atube.
18 Ga aŋä-himqä iutaŋä täkŋi, Goti Hanjuwä Iqu hikä jaspaitä täkŋä äqäyätä, itaŋga Iqu aŋä-himqä iiŋi, golqä itänä ämätkqe. Ga kiqä äyäŋqä di, huiwä hiqumuaŋä hiŋuä iqäŋqä-paŋä aaŋä quvanyäqŋqeqä.
18 Bar merar ana faf i kabay wabin jasper imaim hifaf, naatu bar merar tutufin etei ana itin i goldawat, matan diridirin kiyam na’atube.
19 Ga aŋä-himqä iutaŋä täkŋä iquvaŋä buŋi, Goti Hanjuwä Iqu hikä huitaŋä-huitaŋä, mbqä naqäŋqä äwämiŋqe, ämetä huyä-quayuŋuä eŋqä-pa iwimäkkqe. Itaŋga iquvaŋä buŋi, hikä aaŋä äŋguänäŋä jaspa iqu ganä äsekqe. Itaŋgqäŋga huizi, hikä säpayä ique, äsekqe. Ga hikä huizi äsekqä yoqe, aketä iquvi. Itaŋga hikä huiziqu iqueqä yoqe, emelatqä iquvi.
19 Bar merar ana faf an ana wabat i kabay gewasih yumatah ta ta imaim hi’abur. Ana wabat wantoro’ot i kabay wabin jasper, bairou’abin saphire, baitounin i agate, baikwafi’inin i emarod.
20 Ŋŋ, hikä huizi, satonikisi ique äsetä, ä huiziqu, koniliyanä ique äsekqe. Itaŋga hikä hŋquququ, klisolaitä iqu etaŋgi, itaŋga huiziqu, kiqä yoqe, belitä iquvi. Ga hikä huizi iqu, topasi iqu etaŋgqäŋga, ŋŋ hikä 10 iqu, klisoplesi iquvi. Ä hikä huiziqu, hayäsinä iqu etaŋgi, itaŋga yäpaki, amelisi ique, iquau äsekqe.
20 bai five i onyx bai six i kanerian, bai seven karisorait, bai eight i berer, bai nine i tofas, bai ten i kalisedoni bai eleven jesinet, bai twelve ametis.
21 Ga hävqä qŋqaŋä 12 iqua, qu kamä naqänäŋä eŋqä-paŋiqä. Ga kamä iiŋä iqua, mbqä naqäŋqä imäkqä eä, aaŋä qäpaiqänäŋi. Ä hävqä qŋqaŋä hŋqunä-hŋqunäŋä iquauŋi, kamä hŋqunä-hŋqunä imäknmiŋqe. Ŋŋ aŋä-himqä yäpä yäŋgisaŋqä huäŋqe, golqetänä imäkäŋqe. Ga golqä iiŋi, kiyä mamätqä, aaŋä quvanyäqŋqeqä.
21 Etawan etei twelve i kabay biyah mudid imaim hiya, naatu etawan ta’ita’imon etei i kabay biyah mudidimaim hi’abur, ef gagamin i gold akisin hirab kiyam na’atube.
22 Ga aŋä-himqä iuŋi, nyi hiqäva-imäkqä aŋä hŋqu hiŋuä mäquŋquä ikqe. Goti Naqä, Yäŋänäqŋqä Eeqänäŋä-täŋä Iqutä, Sipsipqä Meqä Iqutäŋi, hiqäva-imäkqä aŋä iquenyqä tŋäŋqä Iquaquvqä.
22 Bar merar gagamin wanawanan Tafaror Bar men aitin, anayabin God fairin naatu Lamb taiyuwih i Tafaror Bar.
23 Itaŋga aŋä-himqä iuŋi, mäptqä, ä qaŋuä äyänätä we hunätŋqe, hmanjqä. Goti Hanjuwä Iqueqä yoqä naqä motquetŋqä tä-yäŋqä naqänäŋä iqu, aŋä-himqä iu yäŋguäniqe. Ŋŋ Sipsipqä Meqä Iqu hiqi-tä eŋqä-pa, aŋä-himqä iu äyäwqätä pmetaŋgi äquŋgqe.
23 Bar merar men ekokok veya, o sumar tafanamaim nararan, anayabin God ana bonamanamarin marakaw ebitin, naatu Lamb i ana ramef.
24 Iwä qokä-apäkä hueqä-himqä eeqänäŋiutaŋi, qu qaŋi, Tä Iqu yänätaŋgqeu upnuwi. Itaŋgqäŋga qua eeqänäŋä iu ämiqä naqä äpmakäwäŋuwä iqua, nätmatqä äŋguänäŋä quwqä yoqä naqä motquapŋqä isua, iqinyqä äma ppnuwi.
24 Tafaram tutufin boro i ana marakawinamaim hinaremor naatu tafaram hai aiwob boro hai guguw hinabow wanawanan hinarun.
25 Ga heatqä hiawiqe, aŋä-himqä iuŋi, matimäuqä etaŋgi, aŋä-himqä iutaŋä täkŋä hävqä qŋqaŋä eeqänäŋä iquauŋi, mämäyeqä, hiunji ique-ique hutänätäniqeqä.
25 Etawan awah boro mar etei bobotawiyen hina’in, boro men ta hinahir, anayabin nati’imaim boro aurin gugumin en.
26 Hueqä-himqä iquauqä nätmatqä äŋguänäŋä, yoqä naqä ävätŋqä eeqänäŋi, qu aŋä-himqä yäpä yäŋgisa äma mipaqupnuwi.
26 Tafaram ana gewasin naatu ana baibifa’en sawar boro hinabow bar merar wanawanan hinarun.
27 Mä nätmatqä, Goti Iqueqä hiŋuä iqi äŋguä maeqä, kiyä mätqä itä, ä ämaqä, suqä aaŋä quvqänäŋä imäkmipqä itä, ämaqä quaŋgä ätmipqä itäŋi, qu eeqä, aŋä-himqä yäpä yäŋgisa mäyqä ipnuwi. Hma naqä-qakuiqä. Ŋŋ qokä-apäkä quwqä yoqe, Sipsipqä Meqä Iqueä häŋä-pmeqä bukä iu äqänäŋqä iqua, qu quwänä aŋä-himqä yäpä yäŋgisa pepnuwi.
27 Naatu sawar men rousouwin na’atube sabuw iyabowat biya’ohow ana gubagub naatu baifufuwen ana gubagub auman tema’am boro men hinarun. Baise iyabowat wabih Lamb ana bukamaim hikikirum akisih boro hinarun.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.