Mateus 12
Iriniane Tasorintsi (MCBNT) vs NVT
1 Impogini aganakara kutagiteri apishigopireantaganirira iatake Jeso ikenanake turigoshiku itentaiganaari irogamereegi. Iriroegi itasegageiganake yagaigamatanaketyo turigoki yogaigakarora.
1 Por aquele tempo, Jesus estava caminhando pelos campos de cereal, num sábado. Seus discípulos, sentindo fome, começaram a colher espigas e comê-las.
2 Irorotyo ineaigakerira pariseoegi ikantaigutarityo Jeso:
2 Alguns fariseus os viram e protestaram: “Veja, seus discípulos desobedecem à lei colhendo cereal no sábado!”.
3 Kantankicha irirori ikantaigiri:
3 Jesus respondeu: “Vocês não leram nas Escrituras o que fez Davi quando ele e seus companheiros tiveram fome?
4 impo ikiamatanaketyo ivankoku Tasorintsi yogakarora pan okantavitantaganirira ogenkanira, ontitari irashi Tasorintsi. Intagani gaigaro saseroroteegi, ariotari ikantiri Tasorintsi, kantankicha yogari Iravi yogakarotyo, aikiro ipaigakeri itentaigakarira.
4 Ele entrou na casa de Deus e, com seus companheiros, comeram os pães sagrados que só os sacerdotes tinham permissão de comer.
5 ¿Matsi tera piniavantumaigero aikiro itsirinkakotanakerira Moiseshi okantira yogari saseroroteegi tavageigatsirira ivankoku Tasorintsi yantavagetantaigakaro kutagiteri apishigopireantaganirira kantankicha teratyo iroro irovetsikaige terira onkametite?
5 E vocês não leram na lei de Moisés que os sacerdotes de serviço no templo podem trabalhar no sábado?
6 Maikari maika aikiro nonkamantaigakempi aiño aka pairorira yavisavagetakero ivanko Tasorintsi.
6 Eu lhes digo: há alguém aqui maior que o templo!
7 Viroegi tera pinkemaigavakeronika Itsirinkakagantakerira Tasorintsi kantatsirira: ‘Pairo avisake nokogakera pintsarogakagantaigakempara, avisakero povetisaigakenarira piratsipage pintagaigakenarira.’ Pinkemaigavakeromera oka gamerorokari pineantavageigi yovetsikaigakera terira onkametite.
7 Vocês não teriam condenado meus discípulos inocentes se soubessem o significado das Escrituras: ‘Quero que demonstrem misericórdia, e não que ofereçam sacrifícios’.
8 Yogari Kañotasanotakaririra Matsigenka irirotari kantatsirira tyati okantavitantagani antantenkanira kutagiteriku apishigopireantaganirira, aikiro tyati terira onkantavitantenkani.
8 Pois o Filho do Homem é senhor até mesmo do sábado”.
9 Osamanitanakera iatake Jeso pankotsiku yapatoitantaigarira jorioegi ikianake tsompogi.
9 Então Jesus foi à sinagoga local,
10 Ario inake kara paniro shinkovakotankicharira. Yogaegiri kisaigakeririra Jeso ikantaigiri:
10 onde viu um homem que tinha uma das mãos deformada. Os fariseus perguntaram a Jesus: “A lei permite curar no sábado?”. Esperavam que ele dissesse “sim”, para que pudessem acusá-lo.
11 Ontityo ikantaigakeri maika ineaigakera tyarika inkante kameti intsavetantaigakerira inkisakagantaigakerira. Kantankicha irirori ikantaigiri:
11 Jesus respondeu: “Se um de vocês tivesse uma ovelha e ela caísse num poço no sábado, não trabalharia para tirá-la de lá?
12 Iriromparorokari matsigenka pairo intsarogakagakenkani, pairotari yavisavagetakeri ovisha. Irorotari maika kametitake onkavintsaantakenkanira kutagiteriku apishigopireantaganirira.
12 Quanto mais vale uma pessoa que uma ovelha! Sim, a lei permite que se faça o bem no sábado”.
13 Nerotyo ishonkashitantanakaririra shinkovakotankicharira ikantiri:
13 Em seguida, disse ao homem: “Estenda a mão”. Ele a estendeu, e ela foi restaurada e ficou igual à outra.
14 Iroro ineaigavakerira pariseoegi yovegairira ikonteigapanuti ovashi isariaiganakari Jeso irogakagantaigakerira.
14 Então os fariseus convocaram uma reunião para tramar um modo de matá-lo.
15 Iroro yogotavakera Jeso isariaigakarira irogakagantaigakerira iatake parikoti ovashi yogiaiganakeri tovaini matsigenkaegi. Irirori yovegageigamatirityo maganiro mantsigaigankitsirira,
15 Jesus, sabendo o que planejavam, retirou-se daquela região. Muitos o seguiram, e ele curou todos os enfermos que havia entre eles.
16 kantankicha ikantaviigakeri ganiri itsavetantaigiri.
16 Contudo, advertiu-lhes que não revelassem quem ele era.
17 Antari ikañotakara maika itsatagakero ikantakerira kamantantatsirira Isaiashi pairani itsirinkakotakerora ikantakerira Tasorintsi ikanti:
17 Cumpriu-se, assim, a profecia de Isaías a seu respeito:
18 “Neri yoga nomperane nokogakagakerira nontigankakerira.
18 “Vejam meu Servo, aquele que escolhi. Ele é meu Amado; nele tenho grande alegria. Porei sobre ele meu Espírito, e ele proclamará justiça às nações.
19 Gara ikisantumati, aikiro garatyo ikakitsatantumati
19 Não lutará nem gritará, nem levantará a voz em público.
20 Garatyo ikisumaigiri tyanirika tesakonarira ishintsitashiigero terira onkametite.
20 Não esmagará a cana quebrada, nem apagará a chama que já está fraca. Por fim, ele fará que a justiça seja vitoriosa.
21 Maganiro matsigenkaegi timageigatsirira aka kipatsiku iraventaigakemparityo.”
21 E seu nome será a esperança de todo o mundo”.
22 Impogini yamaiganakeneri Jeso paniro matsigenka terira inee, aikiro tera irinie, itimagutakeritari kamagarini. Impo irirori ineakagairi, aikiro iniakagairi.
22 Então levaram até Jesus um homem cego e mudo que estava possuído por um demônio. Jesus o curou, e ele passou a falar e ver.
23 Yogavageigaketyo kavako maganiro ikantaigi: “Irirorakarityo Iyashikitanakerira Iravi agiaigakerira.”
23 Admirada, a multidão perguntou: “Será que este homem é o Filho de Davi?”.
24 Iroro ikemaigakerira pariseoegi ikantaigakera, iriroegi ikantaigi: “Inti tinkamitakari Veresevo itinkami kamagarinipage. Irirotari gaveakagakeri yoneaganontantaigakaririra itimaguigakerira kamagarinipage.”
24 No entanto, quando os fariseus souberam do milagre, disseram: “Ele só expulsa demônios porque seu poder vem de Belzebu, o príncipe dos demônios”.
25 Kantankicha irirori yogotavakerotyo isureigakarira ikantaigiri: “Pine intimera matsigenka irapatoitakeri itovaire impegakempara itinkami impo intsitiiganakerorika inkisavakagaiganakempara ovashi irashirikovakagaiganakempa iokaiganakeri itinkami panivani irinae, mameri tyanimpatyo iromperataempa. Ario ikañoigaka tentaigaririra iitaneegi ikiirora parantavakagaiganaachane inkisavakagaiganakempara oga inkenaigake irashirikovakagaiganakempa ganige itsipavakagaigaa.
25 Jesus conhecia os pensamentos deles e respondeu: “Todo reino dividido internamente está condenado à ruína. Uma cidade ou família dividida contra si mesma se desintegrará.
26 Ario ikañotaka Satanashi irirori, ¿matsi tyara inkantakempara ikiirora neagaachane? Inkañotakemparika maika ikiirora parantaachane, ¿matsi iragaveake atanatsira impeganakempara itinkamiegi maganiro kamagarinipage?
26 Se Satanás expulsa Satanás, está dividido e luta contra si mesmo. Seu reino não sobreviverá.
27 Viroegi onti pikantaigake inti tinkamitakena Veresevo nagaveantakarira noneaganontaigakarira itimaguigakerira kamagarinipage. Iriromera gaveakagakenane kamagarini, ¿ario tyaniratyo gaveakagaigakerira pitovaireegi yoneaganontaigakarira itimaguigakerira kamagarini? Irorotari ogotantunkani onti pikomuigakaro viroegi.
27 Se eu expulso demônios pelo poder de Belzebu, o que dizer de seus discípulos? Eles também expulsam demônios, de modo que condenarão vocês pelo que acabaram de dizer.
28 Kantankicha intityo gaveakagakena Isure Tasorintsi noneaganontantaigakaririra itimaguigakerira kamagarinipage, iroro pogotantaigavakempa atake yogikoneatimoiganakempi Tasorintsi iragaveane.
28 Mas, se expulso demônios pelo Espírito de Deus, então o reino de Deus já chegou até vocês.
29 “Maika nokogake nonkantaigakempira: ¿Tyara inkantakenkani inkiashitakenkanira pairorira isurariti inkoshigetakenkanira garira oketyo yogusotagani? Antari oketyorika irogusotakenkani ario pinkante inkoshiarantakenkani.
29 Afinal, quem tem poder para entrar na casa de um homem forte e saquear seus bens? Somente alguém ainda mais forte, alguém capaz de amarrá-lo e saquear sua casa.
30 “Maganiro terira irishinetena onti ikisashitakena, aikiro yogari terira intentena napatotantakera onti itivarokantake.
30 “Quem não está comigo opõe-se a mim, e quem não trabalha comigo na verdade trabalha contra mim.
31 “Nonkamantasanoigakempi maika tatarika irovetsikaigake matsigenka terira onkametite ontirika isamatsanaigakeri Tasorintsi, irirori iragaveaketyo imagisantakoigaerira garatyo ikenkiimatairo, kantankicha yogari neavetakemparonerira iragaveane Isure Tasorintsi impo inkantake intityo gaveankitsi kamagarini, garatyo imagisantakotumatiri.
31 “Por isso eu lhes digo: todo pecado e toda blasfêmia serão perdoados, mas a blasfêmia contra o Espírito não será perdoada.
32 Ario okañotaka aikiro tyanirika samatsanatakerine Kañotasanotakaririra Matsigenka iragaveake Tasorintsi imagisantakotaerira, kantankicha tyanirika samatsanatakerine Isure Tasorintsi, iriro pinkante garatyo imagisantakotumatairi.
32 Quem falar contra o Filho do Homem será perdoado, mas quem falar contra o Espírito Santo não será perdoado, nem neste mundo nem no mundo por vir.
33 “Yogari matsigenka onti ineantunkani yovetsikagetirira ovashi yogotunkani tyara ikanta. Yogari terira inkametite onti yovetsikagetake terira onkametite. Yogari kametiri omirinka onti yovetsikagetake kametiripage.
33 “Uma árvore é identificada por seus frutos. Se a árvore é boa, os frutos serão bons. Se a árvore é ruim, os frutos serão ruins.
34 ¡Viroegi apaiventavageigakempi kañovagetagantsi! ¿Tyara pinkantaigakempa povetsikaigakera kametiripage?, vintiegitari kañovageigacharira. Magatirotari osuretakotunkanirira irorotari oniakotunkani.
34 Raça de víboras! Como poderiam homens maus como vocês dizer o que é bom e correto? Pois a boca fala do que o coração está cheio.
35 Ario ikañota matsigenka negintevagetacharira onti iniakogeti kametiripage, irorotari isuretakogeta. Yogari terira inegintevagetempa onti iniagisevageti posante, irorotari isuretakogeta irirori. Magatirotari osuretakotunkanirira irorotari oniakogetunkani.
35 A pessoa boa tira coisas boas do tesouro de um coração bom, e a pessoa má tira coisas más do tesouro de um coração mau.
36 Naro kantaigakempine antari aganakempara inkisashitantaigakenkanirira kañovageigacharira inkenkiakagaigakenkani magatiro iniagisevageigakerira kogapage.
36 Eu lhes digo: no dia do juízo, vocês prestarão contas de toda palavra inútil que falarem.
37 Tatarika piniavageti irorotari inkantaviigakempi Tasorintsi kametitakevirika ontirika tera pinkametite. Pinegintetakerorika piniane irishineventakempi. Antari piniagisevagetakerika ineakempi tera pinkametite, inkisashitakempi intigankakempi morekariku.”
37 Por suas palavras vocês serão absolvidos, e por elas serão condenados”.
38 Impogini ipokashiigapaakeri Jeso pariseoegi intiegiri gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi ikantaigiri:
38 Alguns dos mestres da lei e fariseus vieram a Jesus e disseram: “Mestre, queremos que nos mostre um sinal de sua autoridade”.
39 Ikantaigiri Jeso:
39 Jesus, porém, respondeu: “Vocês pedem um sinal porque são uma geração perversa e adúltera, mas o único sinal que lhes darei será o do profeta Jonas.
40 Pikemakoigakeritari irirori inigakerira omani imaranesanorikatyo kara impo yomavatakotanakara kutagiteri anta isegutoku. Ario inkañotakempa impogini Kañotasanotakaririra Matsigenka iromavatakotanakempa kutagiteri anta kipatsiku.
40 Pois, assim como Jonas passou três dias e três noites no ventre do grande peixe, o Filho do Homem ficará três dias e três noites no coração da terra.
41 Impogini aganakempara inkisashiigakemparira Tasorintsi maganiro terira inkematsaigeri inkantake yogari timaigavetacharira pairani Niniveku pairotyo yavisaigakempi viroegi, maganirotari Ninivekunirira ikematsaigakeri Jonashi ikenkitsatimoigakerira ikenkisureaiganaka ineaigaketari yovetsikagisevageigira terira onkametite ovashi ikantatigaiganaka. Kantankicha maika ipokavetaka pairorira yavisavagetakeri Jonashi teratyo pinkematsaigeri.
41 “No dia do juízo, os habitantes de Nínive se levantarão contra esta geração e a condenarão, pois eles se arrependeram de seus pecados quando ouviram a mensagem anunciada por Jonas; e vocês têm à sua frente alguém maior que Jonas!
42 Ario onkañotakempa aikiro impogini inkantake Tasorintsi ogari igoveenkariegite Savakunirira pairotyo avisaigakempi viroegi, opokashitakeritari Saromon pairani oponiavagetakatyo samani kara onkemisantakerira irogotagagetakerora, kantankicha maika ipokavetaka pairorira yavisavagetakeri Saromon teratyo pinkematsaigeri.
42 A rainha de Sabá também se levantará contra esta geração no dia do juízo e a condenará, pois veio de uma terra distante para ouvir a sabedoria de Salomão; e vocês têm à sua frente alguém maior que Salomão!
43 “Antari itimagutirira matsigenka kamagarini impo iokanairi iatake anta osarigagitetapaakera yanuivagetakera. Impo ikogavetaka irapishigopireavagetakempamera, kantankicha teratyo iragavee ovashi
43 “Quando um espírito impuro deixa uma pessoa, anda por lugares secos à procura de descanso, mas não o encontra.
44 isurematanaatyo ikanti: ‘Irirompatyo nompigashitanae notimaguvetarira.’ Impo ipigavetaa ineapaakeri giakomatakatyo kañomataka pankotsi otarogaganira onegintetaganira saagitemataketyo kara mameritari timantemparonerira.
44 Então, diz: ‘Voltarei à casa da qual saí’. Ele volta para sua antiga casa e a encontra vazia, varrida e arrumada.
45 Ovashi iatake yagakitira pashini 7 kamagarini pairorira yogagavageigaka. Impo itimaguigapaakeri yoga itimaguvetarira okyara ovashi irirori oga ikenake pairotyo yogagavagetanaka. Ario pinkañoigake viroegi apaiventavageigakarira kañovagetagantsi ariompatyo pogagavageiganakempari, tera pinkematsaigenika.”
45 Então o espírito busca outros sete espíritos, piores que ele, e todos entram na pessoa e passam a morar nela, e a pessoa fica pior que antes. Assim acontecerá com esta geração perversa”.
46 Aiñokyara ikenkitsavageti Jeso opokapaake iriniro intiegiri irirentiegi ikogaigavetaka iriniaigakerira, kantankicha tyampa inkenaigake, itikaigakeritari maganiro patoitaigankicharira nerotyo onti inaigapaake sotsi.
46 Enquanto Jesus falava à multidão, sua mãe e seus irmãos estavam do lado de fora, pedindo para falar com ele.
47 Impo ikamantunkani Jeso ikantagani:
47 Alguém disse a Jesus: “Sua mãe e seus irmãos estão lá fora e querem falar com o senhor”.
48 Kantankicha irirori ikantiri kamantakeririra:
48 Jesus respondeu: “Quem é minha mãe? Quem são meus irmãos?”.
49 Impo ishonkateiganakari irogamereegi iokoigakeri ikanti:
49 Então apontou para seus discípulos e disse: “Vejam, estes são minha mãe e meus irmãos.
50 Imirinkatari tsatagagetirorira ikogagetirira Apa timatsirira enoku irirotyo nopegake ige ontiri incho ontiri aikiro ina.
50 Quem faz a vontade de meu Pai no céu é meu irmão, minha irmã e minha mãe”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.