Lucas 11
Iriniane Tasorintsi (MCBNT) vs NAA
1 Impogini iatake Jeso parikoti iniakerira Iriri. Impo yagatanakera inianake paniro irogamere ikanti:
1 Jesus estava orando em certo lugar e, quando terminou, um dos seus discípulos lhe pediu: — Senhor, ensine-nos a orar como também João ensinou os discípulos dele.
2 Ikantaigiri Jeso:
2 Então Jesus disse:
3 Pimpaigakenara omirinka nogaigakemparira.
3 o pão nosso de cada dia
4 Pimagisantaerora novetsikaigakerira terira onkametite gara pikenkiagaiganaro.
4 perdoa-nos os nossos pecados,
5 Impo ikantaigiri aikiro:
5 Jesus disse ainda:
6 ikyaenkasano gonketapaacha noamigote, narori mamerisanotyo tatampa nompavakeri.’
6 porque outro amigo meu chegou de viagem e eu não tenho nada para lhe oferecer”;
7 Impo inkaemanake irirori anta tsompogi inkantempi: ‘Gara poveraanatana, shitakotaanatari, magaiganaanatari maganiro. Gara nagavei nomputempira.’
7 e se o outro lhe responder lá de dentro: “Deixe-me em paz! A porta já está fechada, e eu e os meus filhos já estamos deitados. Não posso me levantar para lhe dar os pães”,
8 Garatyo ipavetimpi, kantankicha atanatsirika pinevinatanakeri intinaanaketyo imputempira magatiro pikogakotakarira. Kantankicha gara iroro ipashitimpi ipegimpira iamigote, ontityo impashitakempi kameti ganiri atanatsi poveraanatirira.
8 digo a vocês que, se ele não se levantar para dar esses pães por ser seu amigo, ele o fará por causa do incômodo e lhe dará tudo de que tiver necessidade.
9 “Irorotari maika nonkantantaigakempirira neviigeri Tasorintsi tatarika pikogakogeigaka impo irirori impaigakempirotyo. Pinkogasanoigakerorika pineakoigakemparotyo. Atanatsirika pinevinatakeri Tasorintsi inkemaigakempityo impaigakempirora.
9 — Por isso, digo a vocês: Peçam e lhes será dado; busquem e acharão; batam, e a porta será aberta para vocês.
10 Yogari nevitantatsirira ipunkani. Yogari kogankitsirira ineakero. Aikiro yogari tyanirika atanatsirira inevitantira ikemunkani ipunkanityo.
10 Pois todo o que pede recebe; o que busca encontra; e a quem bate, a porta será aberta.
11 “¿Matsi pinkañoigera viroegi inevitempira pitomi shima pinoshike maranke pimperi?
11 Quem de vocês, sendo pai, daria uma cobra ao filho que lhe pede um peixe?
12 Intirika inevitakempi igitsoki, ¿pinoshike pimperi kitoniro?
12 Ou daria um escorpião ao filho que lhe pede um ovo?
13 Kañotari viroegi pikañovageigavetari akyari pipaigiri pitomiegi tatarika oita kametiripage ineviigakempirira, iriromparorokarityo Piri timatsirira enoku pairorokari intigankimoigakeri Isure intimaguigakerira maganiro neviigakerineririra.”
13 Ora, se vocês, que são maus, sabem dar coisas boas aos seus filhos, quanto mais o Pai celeste dará o Espírito Santo aos que lhe pedirem!
14 Impogini Jeso yoneagaari kamagarini itimagutakerira paniro surari imakanatagakeri, iroro ikontetanaira kamagarini oga ikenake inianai. Yogavageiganaketyo kavako maganiro.
14 Certo dia, Jesus estava expulsando um demônio que era mudo. E aconteceu que, ao sair o demônio, o mudo passou a falar. E as multidões se admiravam.
15 Kantankicha ikonogagarantaigaka onti ikantaiganake: “Inti tinkamitakari Veresevo itinkami kamagarinipage. Irirotari gaveakagakeri yoneaganontantaigakaririra itimaguigakerira kamagarinipage.”
15 Mas alguns deles diziam: — Ele expulsa os demônios pelo poder de Belzebu, o maioral dos demônios.
16 Impo ikonogagarantaigaka pashini ikogaigakera ineaigakerira tyarika inkante ikantaigakeri:
16 E outros, tentando-o, pediam dele um sinal vindo do céu.
17 Kantankicha irirori yogotavakerotyo isureigakarira ikantaigiri:
17 Mas Jesus, sabendo o que passava pela mente deles, disse-lhes:
18 Ario ikañotaka Satanashi irirori, ¿matsi tyara inkantakempara ikiirora parantavakagaigaachane inkisavakagaigaempara intentaigaemparira itovaireegi kamagarinipage? Impogereakeririka itovaire panivani irinae, ¿ario tyanimpatyora iromperataempa? Onti nokantaigakempi maika nogotaketari pikantaigakenara inti tinkamitakena Veresevo nagaveantakarira noneaganontaigakarira itimaguigakerira kamagarinipage.
18 Se também Satanás estiver dividido contra si mesmo, como o seu reino subsistirá? Isto porque vocês dizem que eu expulso os demônios por Belzebu.
19 Iriromera gaveakagakenane kamagarini ¿ario tyaniratyo gaveakagaigakerira pitovaireegi yoneaganontaigakarira itimaguigakerira kamagarini? Irorotari ogotantunkani onti pikomuigakaro viroegi.
19 E, se eu expulso os demônios por Belzebu, por quem os filhos de vocês os expulsam? Por isso, eles mesmos serão os juízes de vocês.
20 Kantankicha intityo gaveakagakena Tasorintsi noneagantagetakaririra kamagarinipage, iroro pogotantaigavakempa atake ikoveenkatanake Tasorintsi aka viroegiku.
20 Se, porém, eu expulso os demônios pelo dedo de Deus, certamente é chegado o Reino de Deus sobre vocês.
21 “Yogari kamagarini onti ikañotakari pashini matsigenka suraritatsirira timatsirira iviane, ichakopite, magatiro yaventakarira. Isentasanovagetakerotyo ivanko teratyo tyani gaveimaterine inkoshiterira.
21 Quando o valente, bem-armado, guarda a sua própria casa, todos os seus bens ficam em segurança.
22 Kantankicha iripokera pashini pairorira yavisakeri, irirori pinkante iragaveakerityo iragapitsatakerira magatiro yaventagevetakarira, irashintutakempari magatiro impaigakeri tyanirika inkogakagake irirori.
22 Mas, se aparece alguém mais valente do que ele, vence-o, tira-lhe a armadura em que confiava e reparte os seus despojos.
23 “Maganiro terira irishinetena onti ikisashitakena, aikiro yogari terira intentena napatotantakera onti itivarokantake.
23 Quem não é por mim é contra mim; e quem comigo não ajunta espalha.
24 “Antari itimagutirira matsigenka kamagarini impo iokanairi iatake anta osarigagitetapaakera yanuivagetakera. Impo ikogavetaka irapishigopireavagetakempamera, kantankicha teratyo iragavee ovashi isurematanaatyo ikanti: ‘Irirompatyo nompigashitanae notimaguvetarira.’
24 — Quando o espírito imundo sai de uma pessoa, anda por lugares áridos, procurando repouso. E, não o achando, diz: “Voltarei para a minha casa, de onde saí.”
25 Impo ipigavetaa ineapaakeri giakomatakatyo kañomataka pankotsi otarogaganira onegintetaganira saagitemataketyo kara.
25 E, voltando, a encontra varrida e arrumada.
26 Ovashi iatake yagakitira pashini 7 kamagarini pairorira yogagavageigaka. Impo itimaguigapaakeri yoga itimaguvetarira okyara ovashi irirori oga ikenake pairotyo yogagavagetanaka.”
26 Então vai e leva consigo outros sete espíritos, piores do que ele, e, entrando, habitam ali. E o último estado daquela pessoa se torna pior do que o primeiro.
27 Impogini aiñokyara iniavageti Jeso okaemamatanaketyo paniro tsinane tentaigakaririra patoigankicharira okanti:
27 Aconteceu que, ao dizer Jesus estas palavras, uma mulher, que estava no meio da multidão, disse a ele, erguendo a voz: — Bem-aventurado o ventre que concebeu você e os seios que o amamentaram!
28 Kantankicha irirori ikanti:
28 Jesus, porém, respondeu:
29 Impogini ariompatyo yapatoventaiganakariri Jeso yonkuatakovageiganakarityo kara, impo yogotagaiganakeri ikanti: “Viroegi apaiventavageigakempi kañovagetagantsi, pikogantaigavetakarira noneakagaigakempira terira oneimagetenkani, kantankicha garatyo noneakagumaigimpi. Intagatityo noneakagaigakempi pashini onkañotakemparo ikañotagunkanira kamantantatsirira Jonashi pairani.
29 Visto que aumentavam as multidões em volta dele, Jesus começou a dizer:
30 Pikemakoigakeritari irirori tyara ikantakeri Tsorintsi kameti ineakagaigakeriniri Ninivekunirira irogoigakeniri arisano inti tigankakeri. Ario inkañotagakeri Kañotasanotakaririra Matsigenka impogini kameti pogoigakeniri viroegi inti tigankakeri irirori aikiro.
30 Porque, assim como Jonas foi sinal para os ninivitas, o Filho do Homem o será para esta geração.
31 Impogini aganakempara inkisashiigakemparira Tasorintsi maganiro terira inkematsaigeri inkantake ogari igoveenkariegite Savakunirira pairotyo avisaigakempi viroegi, opokashitakeritari Saromon pairani oponiavagetakatyo samani kara onkemisantakerira irogotagagetakerora, kantankicha maika ipokavetaka pairorira yavisavagetakeri Saromon, teratyo pinkematsaigeri.
31 A rainha do Sul se levantará, no Juízo, com os homens desta geração e os condenará, porque veio dos confins da terra para ouvir a sabedoria de Salomão. E aqui está quem é maior do que Salomão.
32 Ario inkañotagaigakeri aikiro timaigavetacharira pairani Niniveku inkantake pairotyo yavisaigakempi viroegi, maganirotari Ninivekunirira ikematsaigakeri Jonashi ikenkitsatimoigakerira ikenkisureaiganaka ineaigaketari yovetsikagisevageigira terira onkametite ovashi ikantatigaiganaka. Kantankicha maika ipokavetaka pairorira yavisavagetakeri Jonashi, teratyo pinkematsaigeri.
32 Ninivitas se levantarão, no Juízo, com esta geração e a condenarão, porque se arrependeram com a pregação de Jonas. E aqui está quem é maior do que Jonas.
33 “Antari yogimataganira mechero tera ario iromanenkani, aikiro teratyo intatakotenkani kovitiku, ontityo yovitakotunkani enoku kameti inkoneagitetakoigakeniri maganiro pitaigankitsirira kara.
33 — Ninguém, depois de acender uma lamparina, a coloca em lugar escondido, nem debaixo de um cesto, mas num lugar em que ilumina bem, a fim de que os que entram vejam a luz.
34 Yogari suretakotasanovagetakemparonerira Iriniane Tasorintsi irogotasanotakero magatiro ikogagetirira irirori, onti inkañotakempari neatsirira tyarika iati ineasanotanake tera irontivatumatempa, okoneagitetimotakeritari magatiro. Kantankicha yogari terira isuretakotasanotemparo Iriniane Tasorintsi tera irogotero ikogagetirira, onti ikañotakari terira inee, tyampa inkantakempa iranuivagetakera, onti yontivativavagetaka, teranika onkoneagitetimoteri, onti ineakero pavatsaasemataka.
34 Os olhos são a lâmpada do corpo. Se os seus olhos forem bons, todo o seu corpo será cheio de luz; mas, se forem maus, o seu corpo ficará em trevas.
35 Kantankicha pisureigakemparorika Iriniane Tasorintsi tsikyanira pimaigavairokari oniashitaganirira kogapage pisureigavaemparora.
35 Portanto, tenha cuidado para que a luz que está em você não sejam trevas.
36 Pinkañoiganakemparika maika gara pogoigiro ikogakerira Tasorintsi, kantankicha patirorika pintsatagaiganakero Iriniane ario pinkante pogotasanoigake. Onti onkañotakempa yovitakotaganira mechero enoku yontenenkakoigakeri maganiro pitaigankitsirira kara ikoneagitetakoigakeri.”
36 Pois, se todo o seu corpo for luminoso, sem ter qualquer parte em trevas, será todo resplandecente como a lamparina quando ilumina você em plena luz.
37 Impogini yagatanakera iniavagetakera Jeso inianake paniro pariseo ikaemanakerira isekatimotakemparira. Impo iatake ikianake ipitapaake mesaku isekatavagetakara.
37 Ao falar Jesus estas palavras, um fariseu o convidou para uma refeição na sua casa. Entrando na casa, Jesus tomou lugar à mesa.
38 Kantankicha yogamatanaketyo kavako kaemakeririra ineakerira isekatakara kogapage tera inkivakotempa inkañoigakemparira iriroegi ikivakoigara panikyara isekataigakempa irisaankaigakempara okitsitinkaigakerira tatapagerika oita.
38 O fariseu admirou-se ao ver que Jesus não tinha se lavado antes de comer.
39 Kantankicha irirori ikantiri:
39 Mas o Senhor lhe disse:
40 ¡Tera pogotumaige viroegi! ¿Matsi tera pogoige yogari vetsikakerorira ivatsa matsigenka iriro vetsikakero isure aikiro?
40 Seus tolos! Quem fez o exterior não é o mesmo que fez o interior?
41 Kantankicha maika kantatigaiganakempa pakuaiganaero magatiro pisuregisevageigakarira, pintsarogakagantaiganakempara. Pinkañoigakemparika maika garatyo tatoita kitsitinkumaigimpi.
41 Mas deem como esmola o que está dentro do copo e do prato, e tudo lhes será limpo.
42 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi pariseoegi! Tatarika oita pashintumaiga ontirika mentashi, sankonka ontirika pashini posantepage pipankigeigirira pikonogantaigarira piseka pipagarantaigiri Tasorintsi, kantankicha pimagisantavageigakero ikantaigakempirira pintasanoigakemparira irirori, aikiro pintsarogakagaigakemparira pitovaire negintekyara pogaigakeri. Kametitaketyo pipagarantaigakerira Tasorintsi pashintageigarira, kantankicha gametyo pimagisantaigiro otovaire ikantakerira.
42 Mas ai de vocês, fariseus! Porque vocês dão o dízimo da hortelã, da arruda e de todas as hortaliças, e desprezam a justiça e o amor de Deus. Vocês deveriam fazer estas coisas, sem omitir aquelas.
43 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi pariseoegi! Omirinkatari piaigira pankotsiku papatoitantaigarira viroegi pikogaigake pimpitaigakera ipiriniigira tinkamiigatsirira. Ario okañotaka aikiro piaigira opimantagetaganira arakintsipage ontiri ogagetaganirira pikogaigake iriniaigavakempira inkañotagaigakempira iniaganira pitinkamipage.
43 Ai de vocês, fariseus! Porque gostam da primeira cadeira nas sinagogas e das saudações nas praças.
44 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi vintiegiri pariseoegi kametitamampegaigacharira! Ontitari pikañoigakaro ikitatantaganirira igamaga pairani impo tenige onkoneatae. Okenapinitunkani agatitinavagetunkani, tenigetari onkoneatae oneakenkanira. Ariotari pikañoigakari viroegi maika ineaigakempira yogaegi konoitaigimpirira ineaigiri ariori opaitaka pikematsatasanoigirira Tasorintsi, kantankicha teratyo, teranika irogoige onti pisuregisevageigaka posante terira onkametite.”
44 Ai de vocês que são como as sepulturas invisíveis, sobre as quais as pessoas passam sem perceber!
45 Impo iniamatanaketyo paniro gotagantirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi ikanti:
45 Então, tomando a palavra, um dos intérpretes da Lei disse a Jesus: — Mestre, ao dizer estas coisas o senhor está ofendendo também a nós!
46 Kantankicha Jeso ariompatyo inianakeri ikantiri:
46 Mas Jesus respondeu:
47 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi! Yogaegiri yashikiiganakempirira yogaigakeri kamantantaigatsirira pairaninirira, maikari maika viroegi povetsikashiigakeneri isuretakotantaigaenkanirira pogageigakerora kara ikitataigunkanira ganiri imagisantaigaagani.
47 Ai de vocês! Porque edificam os túmulos dos profetas que os pais de vocês assassinaram.
48 Antari povetsikaigakenerira oganirikatyo pikantumaigake kametitaketyo yogaigakerira. Iriroegi yogaigakeri pairani, maika viroegikya vetsikashiigakeneri isuretakotantaigaenkanirira.
48 Assim, são testemunhas e aprovam com cumplicidade as obras dos pais de vocês; porque eles mataram os profetas, e vocês edificam túmulos para eles.
49 “Yogotaketari Tasorintsi pairani ario onkañotakempa maika, nerotyo ikantantakarira: ‘Nontigankimoigavetakempari kamantantaigatsirira intiegiri pashini kenkitsatimoigakerinerira, kantankicha inkonogagarantaigakempa irogaigakeri, pashini onti iratsipereakagaigakeri.’
49 Por isso, também disse a sabedoria de Deus: “Mandarei para eles profetas e apóstolos, e a alguns deles matarão e a outros perseguirão”,
50 Irorotari inkisantaigakempirira Tasorintsi viroegi timaigatsirira maika inkenkiagaviigakempirira kamantantaigatsirira yogaigunkanirira pairani okyasanokyara ovetsikunkanira kipatsi ovashi maika.
50 para que desta geração se peçam contas do sangue dos profetas, derramado desde a fundação do mundo,
51 Yogari iketyosanorira yogunkani inti Averi. Yogari impogitasanotanankitsirira inti Sakariashi yogunkanirira ivankoku Tasorintsi inavetakara aikyara itagantaganirira piratsipage. Irorotari nonkantantaigakempirira maika arisanotyo inkisaigakempi viroegi timaigatsirira maika inkenkiagaviigakempirira maganiro yogaigunkanirira.
51 desde o sangue de Abel até o sangue de Zacarias, que foi assassinado entre o altar e o santuário. Sim, eu afirmo a vocês que se pedirão contas a esta geração.
52 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi! Pogoigavetakarotari Iriniane Tasorintsi, pinkogaigakeme pogoigakera tyara pinkantaigakempa irogavisaakoigakempira, irorometyo pogotantaigakempa. Kantankicha teranika pinkogaige pogoigakera viroegi, aikiro itimaigavetaka pashini kogaigavetankicharira irogoigakera teratyo iragaveaige irogoigakera, povashigakovageigakaritari pogotagaigakerira pikantaigakerira intsatagageigakerora posante nerotyo tyampa inkantaigakempa inkematsaigakera iriroegi aikiro.”
52 Ai de vocês, intérpretes da Lei! Porque vocês pegaram a chave do conhecimento. No entanto, vocês mesmos não entraram e impediram os que estavam entrando.
53 Impo ikonteiganaira ikisaigamatanakatyo gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri pariseoegi ovashi ikogakotagantaiganakeri posante
53 Quando Jesus saiu dali, os escribas e fariseus começaram a contestá-lo com veemência, fazendo perguntas a respeito de muitos assuntos,
54 ineaigakerira tyarika inkante kameti ontimakeniri onkenantakemparira inkisakagantaigakerira.
54 com o objetivo de tirar daquilo que ele dizia um motivo para o acusar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.