Mateus 9
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs NTLH
1 Impogini yomatetanaa Jeso pitotsiku imonteanaa iataira itimira.
1 Jesus entrou num barco, voltou para o lado oeste do lago e chegou à sua cidade .
2 Impo ipokaigapaake pashini matsigenkaegi ikompitakoigapaakeri paniro shinkogisenari yamaiganakenerira irovegaerira. Antari ineaigakerira Jeso arisano opaitaka yogoigakera iragaveakera irovegaerira ikantantakaririra shinkogisenari: —Notomi, shinetanakempa. Maikari mataka omagisantaagani magatiro povetsikagetakerira terira onkametite, garatyo ikenkiagaimpiro Tasorintsi.
2 Então algumas pessoas trouxeram um paralítico deitado numa cama. Jesus viu que eles tinham fé e disse ao paralítico:
3 Ario inaigake kara gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi. Ikemaigavakerira ikantakera maika, iniasurentavageiganaka ikantaigi: “Antari gara ikañota maika, onti ikañotagumanatanakari Tasorintsi.”
3 Aí alguns mestres da Lei começaram a pensar: — Este homem está
4 Kantankicha Jeso yogoigavakerityo iniasurentaigakara ikantaigutarityo: —¿Tyara pikantaigakara piniasurentaigakara pikañoigakerora maika?
4 Porém Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse:
5 ¿Tyatimpatyo pairo avisake okomutakara? ¿Irororika nonkantakerira: ‘Maikari mataka omagisantaagani magatiro povetsikagetakerira terira onkametite, garatyo ikenkiagaimpiro Tasorintsi’, ontirika nonkantakerira: ‘Tinaanake nuitanake’?
5 O que é mais fácil dizer ao paralítico: “Os seus pecados estão perdoados” ou “Levante-se e ande”?
6 Maika noneakagaigakempi yagaveake Kañotasanotakaririra Matsigenka imagisantakoigaerira matsigenkaegi magatiro terira onkametite yovetsikageigirira. Impo ovashi ishonkatetanakari shinkogisenari ikantiri: —Tinaanake, ganaero pinoriantakarira, piatae pivankoku.
6 Pois vou mostrar a vocês que eu, o Então disse ao paralítico:
7 Ogatyo ikenake itinaanaka iatai ivankoku.
7 O homem se levantou e foi para casa.
8 Antari ineaigavairira maganiro patoitaigankicharira itsarogavageiganaketyo ovashi ishineventaiganakari Tasorintsi ineaigakera onti yagaveakagaigakeri matsigenkaegi irovetsikaigakera posante terira oneimagetenkani.
8 Quando o povo viu isso, ficou com medo e louvou a Deus por dar esse poder a seres humanos.
9 Impogini iatake Jeso ikenanakera kara ineapaakeri paniro surari ipaita Mateo. Irirori onti ipirinitake anta pankotsiku itimashiigavakerira visapiniigatsirira ikogantaigavakarira koriki maganiro maiganankitsirira iarakipage ontirika tatapagerika oita, intitari kogantiniririra koveenkari koriki. Impo yogari Jeso ikantapaakeri: —Tsame, pogiatanakenara. Irirori ikaviritapanuta iatanake yogiatanakerira.
9 Jesus saiu dali e, no caminho, viu um cobrador de impostos, chamado Mateus, sentado no lugar onde os impostos eram pagos. Jesus lhe disse: Mateus se levantou e foi com ele.
10 Impogini Jeso iatake ivankoku isekatavagetakara itentaigakari irogamereegi intiegiri aikiro pashini kogantaigaririra itovaireegi koriki irashi koveenkari intiegiri aikiro pashini kañovageigacharira.
10 Mais tarde, enquanto Jesus estava jantando na casa de Mateus, muitos cobradores de impostos e outras pessoas de má fama chegaram e sentaram-se à mesa com Jesus e os seus discípulos.
11 Yogari pariseoegi ineaigakerira Jeso itentaigakarira isekataigakara ikantaigiri irogamereegi: —¿Tyara ikantakara yoga gotagaigimpirira isekatakovageigakarira kogantaiginiririra koveenkari koriki intiegiri aikiro pashini kañovageigacharira?
11 Alguns fariseus viram isso e perguntaram aos discípulos: — Por que é que o mestre de vocês come com os cobradores de impostos e com outras pessoas de má fama?
12 Antari ikemavakera Jeso ikantaigiri: —Yogari terira imantsigaige tera inkogakoigempari gavintantatsirira. Intagani kogakoigari mantsigaigankitsirira.
12 Jesus ouviu a pergunta e respondeu:
13 Piaigae pisuretakoigakemparora pogoigakeroniri ikantakerira Tasorintsi ikantakera: ‘Pairo avisake nokogakera pintsarogakagantaigakempara, avisakero povetisaigakenarira piratsipage pintagaigakenarira.’ Teranika iriro nompokashiige terira inkañovageigempa nonkantaigakerira inkantatigaiganakempara, intityo nopokashiigake kañovageigacharira kameti inkantatigaiganakempara irapakuaiganakerora yovetsikageigakera terira onkametite.
13 Vão e procurem entender o que quer dizer este trecho das
14 Impo ipokaigapaake irogamereegi Joan Giviatantatsirira ikantaigapaakeri Jeso: —Naroegi intiegiri pariseoegi napakuapiniigi tera nosekataigempa, kantankicha yogari pogamereegi tera ario inkañoigempa maika. ¿Tyara ikantaigakara?
14 Então os discípulos de João Batista chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que nós e os
15 Impo irirori ikantaigiri: —Pine intimera pashini ikyarira gankitsi itsinanetsite inkaemaigakeri iamigoegite isekatagaigakemparira, ¿matsi gara isekataiga? Isekataigakempaniroro, itentaigakaritari kaemaigakeririra ishinevageigaka. Kantankicha antari aganakempara inkisakenkanira iramanakenkanira parikoti ario pinkante impitashiigakemparotyo kogapage gara isekataigaa, inkenkisureakoiganakemparitari.
15 Jesus respondeu:
16 “Tera onkametite pinkematsatagarantaigerora yogotagaigakempirira pariseoegi irorokya pimaigavake nogotagaigakempirira naro. Ontinirikatyo okañotakaro onkotatenkanira kamisa ogantagarira onkotatantakenkanira okyamagokyarira. Onkivavetanakempa oga onkenake ontsiomagotanakempa ariompa ontisaraanakerori.
16 — Ninguém usa um retalho de pano novo para remendar uma roupa velha; pois o remendo novo encolhe e rasga a roupa velha, aumentando o buraco.
17 Aikiro ontinirikatyo okañotakaro ompiaatenkanira vino okyaakyarira tekyarira ompoite ompiaatantenkanira kaverameshina igantagarira atakerira yaratsimeshinatanake. Ompoivetanakempa aravonkanake oga onkenake ontimpoanakeri imeshina ovashi ontisaraanakeri osanakempa vino, aikiro iraparatakempa imeshina irisaraanakera. Nerotyo pairo okametitake ompiaatantenkanira ikyameshinakyarira kameti ganiri aparaata vino, aikiro ganiri yaparata imeshina.”
17 Ninguém põe vinho novo em
18 Aiñokyara iniavageti Jeso ikenapaake paniro itinkamiegi jorioegi ipaita Jairo itigeroaventapaakari ikantiri: —Okyaenka kamanankitsi noshinto. Tsame pimpatikaituterora ogitoku anianaeniri.
18 Enquanto Jesus estava falando ao povo, um chefe religioso chegou perto dele, ajoelhou-se e disse: — A minha filha morreu agora mesmo! Venha e ponha as mãos sobre ela para que viva de novo.
19 Impo ikaviritanaka Jeso yogiatanakeri ivankoku itentaiganaari irogamereegi.
19 Então Jesus foi com ele, e os seus discípulos também foram.
20 Ario onake aikiro kara paniro tsinane mantsigavagetankitsirira oseriintevagetanityo pairani ogatyo onakotanake 12 shiriagarini tera ogote ovegaempara, teranika onkaraagaenika oriraa. Irorori aiñonitanakari okenashitapaakeri itishitaku otsagatakotapaakeri okaratsaiku imanchaki.
20 Certa mulher, que fazia doze anos que estava com uma hemorragia, veio por trás de Jesus e tocou na barra da capa dele.
21 Oniasurentavagetakatari inkaara okanti: “Intagatityo nontsagavetakemparo imanchaki noveganaempatyo.”
21 Pois ela pensava assim: “Se eu apenas tocar na capa dele, ficarei curada.”
22 Impo ishonkanaka Jeso ineiro aratinkake ikantiro: —Noshinto, shinetanakempa. Maika pogotaketari nagaveakera novegaempira, nerotyo povegantaarira. Ovashi ovegasanovagetanaa.
22 Jesus virou, viu a mulher e disse: E naquele momento a mulher ficou curada.
23 Impo iroro yogonketapaakara ivankoku Jairo ineaigapaakeri kovuvageigatsirira kovuigamatake. Yogari iragatsikaigaririra igamaga iragaigamataka kaemavaimataketyo kara.
23 Depois Jesus foi para a casa do chefe religioso. Quando viu os que tocavam música fúnebre e viu a multidão numa confusão geral,
24 Ikantaigapaakeri: —Atsi mereaiganake konteiganake. Tera ario onkame, onti omagake. Ogatyo ikenaigake ikavakavaimatanaketyo ikaavintsanaiganakerira.
24 disse: Então começaram a caçoar dele.
25 Iroro yogikonteigakerira ikianake tsompogi ikatsavakotapaakero. Ogatyo okenake otinaanaa okaviritanaa.
25 Logo que a multidão saiu, Jesus entrou no quarto em que a menina estava, pegou-a pela mão, e ela se levantou.
26 Impo ovashi maganiro timageigatsirira kara parikotipageku ikemakoigakeri yoganiairora irishinto Jairo.
26 E a notícia a respeito disso se espalhou por toda aquela região.
27 Impogini iatanaira Jeso yogiaiganakeri piteni terira ineaige ikaemakonaigavakeri ikantaigiri: —¡Viro, Iyashikitanakerira Iravi, tsarogakagavageigenakario!
27 Jesus saiu daquele lugar, e no caminho dois cegos começaram a segui-lo, gritando: —
28 Impo yogonketapaakara Jeso pankotsiku ikiapaake tsompogi. Yogaegiri terira ineaige giaigapaakeririra yaiñoniigapaakari. Inianake Jeso ikantaigiri: —¿Tyara pinkantaige viroegi? ¿Nagaveake noneakagaigakempira? Iniaiganake iriroegi ikantaigiri: —Jeeje, Notinkami, pagaveakeniroro.
28 Assim que Jesus entrou em casa, os cegos chegaram perto dele. Então ele perguntou: — Sim, senhor! Nós cremos! — responderam eles.
29 Impo itsagaigakeri irokiku ikantaigiri: —Iroroventi pogoigaketari nagaveakera noneakagaigakempira, maika neaigakevi.
29 Jesus tocou nos olhos deles e disse:
30 Ogatyo ikenaigake ineaiganake. Impo Jeso ikantaviigavakeri ikantaigiri: —Arisanora tsikyanira pikamantantaigirokari.
30 E os olhos deles ficaram curados. Aí Jesus ordenou com severidade:
31 Kantankicha teratyo inkematsaigeri. Irorotyo iaigaira ikamantantageiganakero tyara ikantaigakeri Jeso ineakagaigakerira.
31 Porém eles foram embora e espalharam as notícias a respeito de Jesus por toda aquela região.
32 Choeni osamanitanake ikenaigapaake pashini yamaigapaakeneri terira irinie, itimagutakeritari kamagarini.
32 Quando eles foram embora, algumas pessoas levaram a Jesus um homem que não podia falar porque estava dominado por um demônio.
33 Irorotyo yoneaganontaarira Jeso ogatyo ikenake inianai. Yogavageiganaketyo kavako maganiro ikantaiganakera: —¡Teratyo oneimagetenkani kañopagerira oka!
33 Logo que o demônio foi expulso, o homem começou a falar. Todos ficaram admirados e afirmavam: — Nunca vimos em Israel uma coisa assim!
34 Kantankicha yogaegiri pariseoegi ikantaiganaketyo: —Irirori arisano yagavei yoneagagetarira kamagarinipage timagugeigakeririra matsigenka, intitari gaveakagakeri itinkami kamagarinipage.
34 Mas os fariseus diziam: — O chefe dos demônios é quem dá a esse homem poder para expulsar demônios.
35 Impogini iatake Jeso ikenanake kara itsotenkanakero apatogetakara pankotsipage yogotagantagematanake pankotsipageku yapatoitantaigarira jorioegi ikamantaigakerira maganiro tyara inkantaigakempa kameti irogavisaakoigakeriniri Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite. Aikiro yovegagematityo tovaini oposantetashigeigakarira mantsigarintsipage, tenigetyo tyara inkatsitumageigae paa vegasanovageigaa.
35 Jesus andava visitando todas as cidades e povoados. Ele ensinava nas sinagogas , anunciava a boa notícia sobre o Reino e curava todo tipo de enfermidades e doenças graves das pessoas.
36 Antari ineaigakerira maganiro yapatoventaigapaakarira itsarogakagaiganakarityo kara ineaigakeritari yatsipereavageigakera posantepage ikenkisureavageigakara, onti ikañoigakari ovisha terira intime sentiririra.
36 Quando Jesus viu a multidão, ficou com muita pena daquela gente porque eles estavam aflitos e abandonados, como ovelhas sem pastor.
37 Impogini ikantaigiri irogamereegi: —Nonkantasanoigakempi aiño tovaini kogakoigankicharira irogoigakera tyara inkantaigakempa kameti irogavisaakoigakeriniri Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite, kantankicha tesakona intovaige gotagaigakerineririra. Onti ikañoigakaro osampatira turigoki ogatuitakoni tesakonara intovaige gaigakeronerira.
37 Então disse aos discípulos:
38 Irorotari maika nonkantaigakempi piniaigakerira Tasorintsi pinkantaigakerira intigankaigakera gotagaigakerineririra.
38 Peçam ao dono da plantação que mande mais trabalhadores para fazerem a colheita.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.