Mateus 27
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs ACF
1 Impogini okutagitetanakera maganiro itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi jorioegi ikemavakagaiganaka tyarika inkantaigakeri Jeso irogakagantaigakerira.
1 E, chegando a manhã, todos os príncipes dos sacerdotes, e os anciãos do povo, formavam juntamente conselho contra Jesus, para o matarem;
2 Impo yagaiganakeri yogusoiganakeri yamaiganakenerira Pirato. Irirori inti inampina Sesa.
2 E maniatando-o, o levaram e entregaram ao presidente Pôncio Pilatos.
3 Impogini yogari Jorashi gakagantakeririra Jeso yogotake arisano irogakagantakenkani ovashi isurematanakatyo ikanti: —¡Narotakaniroro! Ario nokantavagetaka naro gamerakari nagakagantiri okyara. Impo iatake inaigakera itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi jorioegi irogipigaigaatenerimera yoga 30 korikimenta ipaigakeririra okyara iragakagantakerira Jeso
3 Então Judas, o que o traíra, vendo que fora condenado, trouxe, arrependido, as trinta moedas de prata aos príncipes dos sacerdotes e aos anciãos,
4 ikantaigavetapaakari: —Narori onti novetsikake terira onkametite nagakagantakeritari terira tatakona irovetsikumate, maika irogakenkani. Kantankicha iriroegi ikantaigavakeri: —¿Ario tyara nonkantaige naroegi? Virompatyo, virotari kañotankicha okyara.
4 Dizendo: Pequei, traindo o sangue inocente. Eles, porém, disseram: Que nos importa? Isso é contigo.
5 Nerotyo yovuokagisetapanutiri koriki kara tsompogi ivankoku Tasorintsi iatakera ishitikakara.
5 E ele, atirando para o templo as moedas de prata, retirou-se e foi-se enforcar.
6 Impo yogari itinkamiegi saseroroteegi yapatogiseigairi koriki ikantaigi: —Tera kameti agaigaerira ankonogiseigaerira yamaigirira pashini ipaigirira Tasorintsi. Ontitari ipunavitunkani iragakagantakerira irogakenkanirira.
6 E os príncipes dos sacerdotes, tomando as moedas de prata, disseram: Não é lícito colocá-las no cofre das ofertas, porque são preço de sangue.
7 Impogini ikemavakagaigaka impunaventantaigakemparora kipatsi paitacharira Igipatsite Vetsikirorira Koviti kameti ontimakeniri inkitatantaigemparira poniaigankicharira parikotipage.
7 E, tendo deliberado em conselho, compraram com elas o campo de um oleiro, para sepultura dos estrangeiros.
8 Irorotari otantanakarira oga kipatsi opaitanakara Iraatsigiteri ovashi maika.
8 Por isso foi chamado aquele campo, até ao dia de hoje, Campo de Sangue.
9 Okañotantakarira maika onti otsatagagetanakerora ikantakerira pairani kamantantatsirira Jeremiashi ikanti: “Yogaegiri iseraereegi yagaigakeri yoga 30 korikimenta ivunaro pairorira ikametiti
9 Então se realizou o que vaticinara o profeta Jeremias: Tomaram as trinta moedas de prata, preço do que foi avaliado, que certos filhos de Israel avaliaram,
10 ipunaventantaigakarora kipatsi paitacharira Igipatsite Vetsikirorira Koviti, ariotari ikantakenari Notinkami.”
10 E deram-nas pelo campo do oleiro, segundo o que o Senhor me determinou.
11 Impogini yogari Pirato ikogakotagantakeri Jeso ikantiri: —¿Arisano viro Igoveenkariegite jorioegi? Ikanti Jeso: —Jeeje, arisano pikantasanotakeniroro, naroniroro.
11 E foi Jesus apresentado ao presidente, e o presidente o interrogou, dizendo: És tu o Rei dos Judeus? E disse-lhe Jesus: Tu o dizes.
12 Antari itsoeventanaigakarira itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi jorioegi tera tyara inkantumate Jeso onti ikemisantanake.
12 E, sendo acusado pelos príncipes dos sacerdotes e pelos anciãos, nada respondeu.
13 Irorotari ikantantakaririra Pirato: —¿Matsi tera pinkeme ikantanaiganakempira?
13 Disse-lhe então Pilatos: Não ouves quanto testificam contra ti?
14 Kantankicha yogari Jeso teratyo iriniimate. Iroro ineavakerira Pirato ikañotakerora maika, yogavagetanaketyo kavako, tyampatyo inkantera.
14 E nem uma palavra lhe respondeu, de sorte que o presidente estava muito maravilhado.
15 Omirinkatyo agara iviesetaegite jorioegi okantaganirira Pasekoa yogari Pirato yapakui paniro yashitakovitunkanirira yovetsikakera terira onkametite, tyanirikara ikogaigakerira itovaireegi irapakuaigaerira.
15 Ora, por ocasião da festa, costumava o presidente soltar um preso, escolhendo o povo aquele que quisesse.
16 Ario inake kara paniro shitakotankicharira ipaita Varavashi, yapagiteakovagetatyo kara ikemakotaganira.
16 E tinham então um preso bem conhecido, chamado Barrabás.
17 Impo Pirato ineaigakerira yapatoventaiganakarira maganiro ikantaigiri: —¿Tyani pikogaigake nampakuaerira? ¿Irirorika Varavashi intirika Jeso pikantaigirira inti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Pigoveenkariegite?
17 Portanto, estando eles reunidos, disse-lhes Pilatos: Qual quereis que vos solte? Barrabás, ou Jesus, chamado Cristo?
18 Irirori ineaketari onti ikisavitunkani ineinkanira intira yapatoventanunkani, irorotari yamantanunkanirira iriroku.
18 Porque sabia que por inveja o haviam entregado.
19 Aiñokyara ipiriniti Pirato anta ikanomaantapinitira okantakagantakeri itsinanetsite okanti: “Gara pimavageta viro, tyampa ankantakeri yoga terira tatakona irovetsikumate. Nokisanigisevagetaketari inkaara posantegisematakatyo nogisanire. Irirorakari gimanatakena.”
19 E, estando ele assentado no tribunal, sua mulher mandou-lhe dizer: Não entres na questão desse justo, porque num sonho muito sofri por causa dele.
20 Kantankicha yogari itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi jorioegi yogotagaigakeri maganiro inkantaigakera: “Irirompatyo pampakuae Varavashi, yogari Jeso pinkentakotagantakerityo.”
20 Mas os príncipes dos sacerdotes e os anciãos persuadiram à multidão que pedisse Barrabás e matasse Jesus.
21 Yogari Pirato iniitaigaarityo aikiro ikantaigiri: —¿Tyani pikogasanoigake nampakuaerira? ¿Iriro Varavashi intirika Jeso? Ikaemaigamatanaketyo: —¡Inti pampakuae Varavashi!
21 E, respondendo o presidente, disse-lhes: Qual desses dois quereis vós que eu solte? E eles disseram: Barrabás.
22 Ikantaigiri Pirato: —Iroroventi, ¿tyaratyo nonkantakerira yoga Jeso pikantaigirira inti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Pigoveenkariegite? Ikaemaigutanaatyo aikiro maganiro: —¡Kentakoteri!
22 Disse-lhes Pilatos: Que farei então de Jesus, chamado Cristo? Disseram-lhe todos: Seja crucificado.
23 Ikantaigiri Pirato: —¿Matsi tyara ikantakara? ¿Tatampatyora yovetsikakera? Ikaemaigutanaatyo aikiro: —¡Nokantaigaketari kentakoteri!
23 O presidente, porém, disse: Mas que mal fez ele? E eles mais clamavam, dizendo: Seja crucificado.
24 Impo yogari Pirato ineavakera atanatsi ikaemavaitaiganakera tyampa inkantaigavakeri, ovashi ikaemakagantake nia inkivakotakempara kameti ineaigakeriniri maganiro impo ikanti: —Irogakenkanirika maika tera naro kañotachane. Virompaegityo, viroegitari kañoigankicha.
24 Então Pilatos, vendo que nada aproveitava, antes o tumulto crescia, tomando água, lavou as mãos diante da multidão, dizendo: Estou inocente do sangue deste justo. Considerai isso.
25 Maganirosanotyo ikaemaiganake: —¡Ariompa naroegityo kañoigankichane intiegiri aikiro notomiegi, naroegitari gakagantaigakerine!
25 E, respondendo todo o povo, disse: O seu sangue caia sobre nós e sobre nossos filhos.
26 Iroro ikemaigakerira Pirato yapakuakagantairi Varavashi. Impo yomperaventakari Jeso impasatakenkanira iramanakenkanira inkentakotakenkanira.
26 Então soltou-lhes Barrabás, e, tendo mandado açoitar a Jesus, entregou-o para ser crucificado.
27 Yogari soraroegi yamaiganakeri tsompogi impo ikaemakagantaigakeri maganiro irapisoraroegitene yapatoventaiganakari isamatsanaigakerira.
27 E logo os soldados do presidente, conduzindo Jesus à audiência, reuniram junto dele toda a coorte.
28 Impo isapokaigakeri imanchaki yogagutantaigakari pashini kamisa kiraamagori.
28 E, despindo-o, o cobriram com uma capa de escarlate;
29 Yagaigake kivitsa yovetsikashiigakeri iramatsaire yamatsaitakerira. Aikiro yairikakagakeri inchakii irakosanoriraku, impo itigeroaventaigakari isamatsanaigakerira ikantaigakerira: —¡Ojojoo, neri yogaaa! ¡Atsi neaigerikario Igoveenkariegite jorioegi!
29 E, tecendo uma coroa de espinhos, puseram-lha na cabeça, e em sua mão direita uma cana; e, ajoelhando diante dele, o escarneciam, dizendo: Salve, Rei dos judeus.
30 Itoatoaigakerityo kara impo yagapitsaigairi inchakii ipasatantaigakarira igitoku tagn tagn.
30 E, cuspindo nele, tiraram-lhe a cana, e batiam-lhe com ela na cabeça.
31 Impo yagataiganakera isamatsanaigakerira isapokaigairi irorokya yogagutantaigaari irashi imanchaki yamaiganakeri inkentakoigakerira.
31 E, depois de o haverem escarnecido, tiraram-lhe a capa, vestiram-lhe as suas vestes e o levaram para ser crucificado.
32 Antari iaiganakera inkentakoigakerira itonkivoaigakari paniro Surenekunirira ipaita Sumo. Yogari soraroegi ikantaigavakeri inatanakenerira Jeso igoroshite.
32 E, quando saíam, encontraram um homem cireneu, chamado Simão, a quem constrangeram a levar a sua cruz.
33 Impo yogonkeigakara Gorogotaku, (onkantakera: “Ontaikara Itutai Kamatsirini”),
33 E, chegando ao lugar chamado Gólgota, que se diz: Lugar da Caveira,
34 ipaigavetakari vino okonoatunkani kepishiari, kantankicha irirori yoviikavetaka maani ovashi tera inkoge iroviikasanotemparora.
34 Deram-lhe a beber vinagre misturado com fel; mas ele, provando-o, não quis beber.
35 Impo yagataigakera ikentakoigakerira yogari soraroegi isokagiaigakero mapukicho ogotantaganirira kameti irogotantaigakemparora tyanirika shintakemparone imanchaki.
35 E, havendo-o crucificado, repartiram as suas vestes, lançando sortes, para que se cumprisse o que foi dito pelo profeta: Repartiram entre si as minhas vestes, e sobre a minha túnica lançaram sortes.
36 Impo ovashi ipitaigake kara ikamaguigakerira.
36 E, assentados, o guardavam ali.
37 Antari enoku oatakara igitoku ogunkani inchakota otsirinkunkani okanti: “Yokari yoka inti Jeso, Igoveenkariegite jorioegi.”
37 E por cima da sua cabeça puseram escrita a sua acusação: este e³ jesus, o rei dos judeus.
38 Aikiro itentagantunkani piteni koshinti ikentakotunkanira, paniro yogaratinkakotunkani irakosanoriraku, yogari irapitene onti yogaratinkakotunkani irampateku.
38 E foram crucificados com ele dois salteadores, um à direita, e outro à esquerda.
39 Yogari visapiniigankitsirira kara ineaigakerira iokookonaigakerityo
39 E os que passavam blasfemavam dele, meneando as cabeças,
40 ikantaigakerira: —¡Eejee tyanirityo maika! Kogapage pikantira: ‘Nogimamerinkakero ivanko Tasorintsi impo novetsikaero, omavatakotanakempa kutagiteri nagataero.’ Maikari atsi pugamentanakempanityo. Irorotari vintira Itomi Tasorintsi kentakoreanaempanityo paguitanaera.
40 E dizendo: Tu, que destróis o templo, e em três dias o reedificas, salva-te a ti mesmo. Se és Filho de Deus, desce da cruz.
41 Ario ikañoigaka itinkamiegi saseroroteegi itentaigakarira gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi intiegiri itinkamiegi jorioegi isamatsanaigakerityo iniavakagaiganakara ikantaigakera:
41 E da mesma maneira também os príncipes dos sacerdotes, com os escribas, e anciãos, e fariseus, escarnecendo, diziam:
42 —Kogapage ikantunkani yagaveavagetityo ikavintsaantavagetakera yogavisaakotakerira pashini matsigenka, tyara okantakara maika tera iragavee impugamentanakempara ikiiro iraguitanaera. Antari irirora Agoveenkariegite inkentakoreanaempametyo iraguitanaera koroshiku kameti ankematsaigakeriniri.
42 Salvou os outros, e a si mesmo não pode salvar-se. Se é o Rei de Israel, desça agora da cruz, e creremos nele.
43 Irorotari ikematsavintsatakerira Tasorintsi kantetyo impugamentaerira maika arisanorikara itakari, irorotari ikantira: ‘Nanti Itomi Tasorintsi.’
43 Confiou em Deus; livre-o agora, se o ama; porque disse: Sou Filho de Deus.
44 Imaiganakatyo aikiro itentagantunkanirira ikentakotunkanira ikantanaigakerityo kara.
44 E o mesmo lhe lançaram também em rosto os salteadores que com ele estavam crucificados.
45 Impo ikatinkatanakera poreatsiri oga okenake apavatsaasetanaka magatiro ovashi itsunkavagetanake.
45 E desde a hora sexta houve trevas sobre toda a terra, até à hora nona.
46 Ogatyo ikenake ikaemamatanaketyo Jeso ikanti: “Eri, Eri, ¿irema savakatani?” (onkantakera: “Apa Tasorintsi, Apa Tasorintsi, ¿tyara okantakara povashigantakenara?”)
46 E perto da hora nona exclamou Jesus em alta voz, dizendo: Eli, Eli, lamá sabactâni; isto é, Deus meu, Deus meu, por que me desamparaste?
47 Ikonogagarantaigaka naigankitsirira kara iroro ikemaigavakerira ikantaiganake: —Atsi kemeri kanika ikaemakotakerira kamantantatsirira Eriashi.
47 E alguns dos que ali estavam, ouvindo isto, diziam: Este chama por Elias,
48 Ishigamatanakatyo paniro yaganakera chomiatirorira nia iokaatakerora kachoariku vino yogaenokakovetakenerira savorokiiku irachomiatagakerimera.
48 E logo um deles, correndo, tomou uma esponja, e embebeu-a em vinagre, e, pondo-a numa cana, dava-lhe de beber.
49 Kantankicha yogari itovaireegi ikantaigiri: —Atsi pampogieri, aneaigakerira iripokashitakeririka Eriashi iroguitaerira.
49 Os outros, porém, diziam: Deixa, vejamos se Elias vem livrá-lo.
50 Impo yogari Jeso ikaemapanaati aikiro imaraenkarikatyo kara ovashi ikemisantanake ikamanakera.
50 E Jesus, clamando outra vez com grande voz, rendeu o espírito.
51 Irorotyo ikamanakera ogatyo okenake osaraamatanaketyo kamisa tsatamagotacharira ivankoku Tasorintsi okantanakera katinkasano niganki tseerererere oponianakara enoku oatakerora savi pairatamatake kotarenkasanotake. Ontininkamatanakatyo tinin tinin tinin otsiraagematanaketyo imperitapage,
51 E eis que o véu do templo se rasgou em dois, de alto a baixo; e tremeu a terra, e fenderam-se as pedras;
52 oga okenagetake ashirenakigetanaka ikitatantagetaganirira igamagapage, yaniagematanaityo tovaini kematsaigiririra Tasorintsi.
52 E abriram-se os sepulcros, e muitos corpos de santos que dormiam foram ressuscitados;
53 Impogini yanianaira Jeso iaigake iriroegi Jerosarenku ineaigavairi tovaini timaigatsirira kara.
53 E, saindo dos sepulcros, depois da ressurreição dele, entraram na cidade santa, e apareceram a muitos.
54 Yogari itinkamiegi soraroegi intiegiri itentashiigakarira ipampogiaigakerira Jeso ineaigavakera ontininkanakara, aikiro pashinipage oposantetanakara itsarogavageiganaketyo kara ikantaigi: —¡Arisanoniroro inti Itomi Tasorintsi!
54 E o centurião e os que com ele guardavam a Jesus, vendo o terremoto, e as coisas que haviam sucedido, tiveram grande temor, e disseram: Verdadeiramente este era o Filho de Deus.
55 Ario onaigake kara tovaini tsinaneegi giaigakeririra Jeso iponianakara Garireaku, aikiro omutakovageigakeri. Iroroegi onti aratintiitaigake antakona anta opampogiaigakerira.
55 E estavam ali, olhando de longe, muitas mulheres que tinham seguido Jesus desde a Galiléia, para o servir;
56 Ario onaigake aikiro kara Maria Magarena ontiri Maria iriniro Santiago intiri Jose, ontiri aikiro iriniro itomiegi Severeo.
56 Entre as quais estavam Maria Madalena, e Maria, mãe de Tiago e de José, e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 Impogini panikyara onchapinitanae ipokake paniro shintavagetacharira ipaita Jose. Irirori onti iponiaka Arimateaku. Ario ikañotaka aikiro inti irogamere Jeso.
57 E, vinda já a tarde, chegou um homem rico, de Arimatéia, por nome José, que também era discípulo de Jesus.
58 Irirori iatashitakeri Pirato ikantakerira ikogakera iramanaerira Jeso inkitataerira. Yogari Pirato ikantakeri: —Iroroventi nanityo. Impo ikantaigakeri soraroegi: —Kametitake pimpakerira iramanaerira.
58 Este foi ter com Pilatos, e pediu-lhe o corpo de Jesus. Então Pilatos mandou que o corpo lhe fosse dado.
59 Ovashi yaganairi iponatantanakarira mechomagori kamisa okyamagokyarira ovetsikantunkanirira irino.
59 E José, tomando o corpo, envolveu-o num fino e limpo lençol,
60 Impo yamanairi yogaatirira imperitanakiku okyaenkarira ikigakagantake irogantaenkanimera irirori inkamanaera. Impogini itikakotantanakari omarane mapu iatai.
60 E o pôs no seu sepulcro novo, que havia aberto em rocha, e, rodando uma grande pedra para a porta do sepulcro, retirou-se.
61 Ario onaigake kara Maria Magarena ontiri apitene Maria opirinitaigakera kara katinka yogaaganira.
61 E estavam ali Maria Madalena e a outra Maria, assentadas defronte do sepulcro.
62 Impo okutagitetanakera apishigopireantaganirira yogari itinkamiegi saseroroteegi intiegiri pariseoegi iaigake inkamosoiguterira Pirato
62 E no dia seguinte, que é o dia depois da Preparação, reuniram-se os príncipes dos sacerdotes e os fariseus em casa de Pilatos,
63 ikantaigapaakeri: —Naroegi nosureiganakaro ikantakerira yoga tsoenti tekyara inkame ikantakera: ‘Nonkamakerika impo omavatanakempara kutagiteri nanianae.’
63 Dizendo: Senhor, lembramo-nos de que aquele enganador, vivendo ainda, disse: Depois de três dias ressuscitarei.
64 Maika kamani iroro iromavatakotantanakempa, irorotari nonkantantaigakempirira atsi tigankenityo soraroegi irisentasanoigakerora yogantunkanirira ganiri ipokashiigiri irogamereegi iragaigapanuterira impo inkantaigakeri maganiro atake yanianai. Intagarora inkañoigerora maika pairorokari avisavagetakero iramatagaigakempara avisakerorokari yamatagakoigakarira tekyara inkame.
64 Manda, pois, que o sepulcro seja guardado com segurança até ao terceiro dia, não se dê o caso que os seus discípulos vão de noite, e o furtem, e digam ao povo: Ressuscitou dentre os mortos; e assim o último erro será pior do que o primeiro.
65 Yogari Pirato ikantaigiri: —Iroroventi nanityo, neri yogaegi soraroegi. Piaigetyo pisentaigakiterira, virompaegityo tyarika pinkantaigakeri.
65 E disse-lhes Pilatos: Tendes a guarda; ide, guardai-o como entenderdes.
66 Iriroegi iaigake yogunkanira Jeso yavitsajaigapaakerora mapu itikakotantunkanirira impo ikantaiganakeri soraroegi irisentasanoigakerora ganiri tyani pokashitumatiri.
66 E, indo eles, seguraram o sepulcro com a guarda, selando a pedra.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.