Mateus 21
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs ARIB
1 Impogini iaiganake yogonkeigapaaka Vetipajeku otishiku Orivoshi. Ogari Vetipaje onti ochoenitakotakaro Jerosaren. Impo yogari Jeso itigankaigake piteni irogamereegi
1 Quando se aproximaram de Jerusalém, e chegaram a Betfagé, ao Monte das Oliveiras, enviou Jesus dois discípulos, dizendo-lhes:
2 ikantaigavakeri: —Piaige anta choeni itimageigira pineaigapaakero kara paniro ashina intiri otyomiani akamotiakyani tsatakoigaka. Pintsaakoiganakeri pamaigakenarira.
2 Ide à aldeia que está defronte de vós, e logo encontrareis uma jumenta presa, e um jumentinho com ela; desprendei-a, e trazei-mos.
3 Aiñorika kantaigakempinerira: ‘¿Matsi tyara pinkantaigakeri?’ viroegi pinkantaigakeri: ‘Inti kogakotakari Atinkami, kantankicha paita irogipigaigaempiri.’
3 E, se alguém vos disser alguma coisa, respondei: O Senhor precisa deles; e logo os enviará.
4 Ario okañotaka maika otsataganakara ikantakerira kamantantatsirira pairani itsirinkanakera ikanti:
4 Ora, isso aconteceu para que se cumprisse o que foi dito pelo profeta:
5 — ausente —
5 Dizei à filha de Sião: Eis que aí te vem o teu Rei, manso e montado em um jumento, em um jumentinho, cria de animal de carga.
6 Impo iaigake irogamereegi itsaakoigapaakero ashina intiri otyomiani
6 Indo, pois, os discípulos e fazendo como Jesus lhes ordenara,
7 yamaiganakenerira Jeso. Ipashimititsaigakeneri imanchakiegiku, impo irirori ipirinitantakari ishigakotantanakarira.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho, e sobre eles puseram os seus mantos, e Jesus montou.
8 Yogiaiganakeri tovaini matsigenkaegi. Ikonogagarantaigaka yovetsarankaashiigavakeri imanchaki avotsiku, pashinikya tovishiigavankitsi tsigaroshi ishitavokitashiigavakerira kameti inkenakotanakera.
8 E a maior parte da multidão estendeu os seus mantos pelo caminho; e outros cortavam ramos de árvores, e os espalhavam pelo caminho.
9 Yogari ivaiganankitsirira intiegiri giaigapaakeririra ikaemageigamatityo kara ikantaigi: —¡Pairo ikametiti yogaa Iyashikitanakerira koveenkari Iravi! ¡Pairo ikavintsaavagetakeri Tasorintsi yoga itigankakerira impegakempara Agoveenkariegite! ¡Pairo ikametiti Tasorintsi timatsirira enoku!
9 E as multidões, tanto as que o precediam como as que o seguiam, clamavam, dizendo: Hosana ao Filho de Davi! bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas alturas!
10 Impogini yogonketapaakara Jerosarenku ogatyo ikenaigake timaigatsirira kara ishigaviovageigapaakatyo ikantaigavakerira giaigapaakeririra: —¿Tyaniratyo yoga?
10 Ao entrar ele em Jerusalém, agitou-se a cidade toda e perguntava: Quem é este?
11 Iriroegiri ikantaigi: —Inti Jeso kamantantatsirira poniankicharira Nasareku Garireaku.
11 E as multidões respondiam: Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galiléia.
12 Impo Jeso ikianake ivankoku Tasorintsi ineaigapaakeri pimantavageigatsirira intiegiri punaventavageigatsirira. Yoneagaigapaakari maganiro, aikiro itatsinkagetakero imesane yoginoriantaigarira igorikiegite kampiavageigiririra koriki yogishonkagetakero. Imatakero aikiro ipirinitantaigakarira pimantavageigatsirira shiromega.
12 Então Jesus entrou no templo, expulsou todos os que ali vendiam e compravam, e derribou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas;
13 Ikantaigiri: —Okantake Itsirinkakagantakerira Tasorintsi okanti: ‘Ogari novanko onti ashi iripokapiniigera iriniaigakenara’, kantankicha viroegi onti pipegakagaiganakaro ipimantapiniigira matavitantaigatsirira.
13 e disse-lhes: Está escrito: A minha casa será chamada casa de oração; vós, porém, a fazeis covil de salteadores.
14 Impo ipokashiigakeri terira ineaige intiegiri terira iranuitagantsiige. Irirori ineakagaigairi terira ineaigavetempa, aikiro yoganuitagantsiigairi terira iranuitagantsiigavetempa.
14 E chegaram-se a ele no templo cegos e coxos, e ele os curou.
15 Yogari itinkamiegi saseroroteegi intiegiri gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi ikisaigamatanakatyo ineaigavakerira yovetsikagetakera terira oneimagetenkani, aikiro ikemaigakerira ananekiegi ikaemavaitaigakera ikantaigakera: “¡Neri yogaa Iyashikitanakerira koveenkari Iravi pairorira ikametiti!”
15 Vendo, porém, os principais sacerdotes e os escribas as maravilhas que ele fizera, e os meninos que clamavam no templo: Hosana ao Filho de Davi, indignaram-se,
16 Impo ishonkateigamatanakarityo Jeso ikantaigutarityo: —¿Matsi tera pinkemaigeri yogaegi ananekiegi ikaemavaitaigakera? ¿Tera tyara pinkantumaigeri? Yogari Jeso ikantaigiri: —Jeeje, nokemaigakeriniroro, kantankicha ¿matsi tera piniavantumaigero viroegi Itsirinkakagantakerira Tasorintsi niakotakerorira oka? Okantaketari:
16 e perguntaram-lhe: Ouves o que estes estão dizendo? Respondeu-lhes Jesus: Sim; nunca lestes: Da boca de pequeninos e de criancinhas de peito tiraste perfeito louvor?
17 Impo ovashi iokaiganairi ipiganaa Vetaniaku, ario imaganake kara.
17 E deixando-os, saiu da cidade para Betânia, e ali passou a noite.
18 Impo okutagitetamanakera ipigaigamanaa Jerosarenku. Yogari Jeso itaseganake.
18 Ora, de manhã, ao voltar à cidade, teve fome;
19 Impo ineventakotapaakaro igera onampinapokiku avotsi ovashi iatapanuti inkamosotapanuterora ineiri aityori oi, kantankicha yagavetapaakaro aiñoni mameri, onti gotankicha oshi. Ikantutarotyo: —¡Maikari maika gara otimumatai pii! Ogatyo okenake oshigirikanake okamanake.
19 e, avistando uma figueira à beira do caminho, dela se aproximou, e não achou nela senão folhas somente; e disse-lhe: Nunca mais nasça fruto de ti. E a figueira secou imediatamente.
20 Iroro ineaigakerora irogamereegi yogaiganake kavako ikantaigiri: —¿Tyara okantakara iroro piniimatakera oga okenake okamanake?
20 Quando os discípulos viram isso, perguntaram admirados: Como é que imediatamente secou a figueira?
21 Yogari Jeso ikantaigiri: —Arisanotyo nonkantasanoigakempi pogotasanoigakerika arisano yagaveavageti Tasorintsi magatiro, ario pinkante pagaveaigaketyo pinkañoigakenara naro nogishigirikakerora igera. Kantankicha gara patiro oka. Pinkantaigakerorika oga otishi: ‘Piate okaatempa omaraaniku nia’, oataketyo okaatakempara. Kantankicha gara piniasurentavagetumaigaa maani pinkantaigakera: ‘Ariorikatyo iragaveake Tasorintsi.’
21 Jesus, porém, respondeu-lhes: Em verdade vos digo que, se tiverdes fé e não duvidardes, não só fareis o que foi feito à figueira, mas até, se a este monte disserdes: Ergue-te e lança-te no mar, isso será feito;
22 Tatarika oita pineviigakeri Tasorintsi piniaigerira pogotasanoigakerika arisano iragaveake impaigakempirora impaigakempirotyo.
22 e tudo o que pedirdes na oração, crendo, recebereis.
23 Impo yogonketapaakara Jeso ikiake ivankoku Tasorintsi yogotagaigapaakerira. Osamanitanakera ipokashiigapaakeri itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi jorioegi ikantaigiri: —¿Tyani kantakempira pinkañotakerora maika poneagaigaemparira pimantavageigatsirira? ¿Tyanimpatyora tigankakempira?
23 Tendo Jesus entrado no templo, e estando a ensinar, aproximaram-se dele os principais sacerdotes e os anciãos do povo, e perguntaram: Com que autoridade fazes tu estas coisas? e quem te deu tal autoridade?
24 Yogari Jeso ikantaigiri: —Maikari maika narokya kogakotagantaigakempine, pinkamantaigakenarika viroegi ario nonkañotakempa naro nonkamantaigakempi tyani tigankakena.
24 Respondeu-lhes Jesus: Eu também vos perguntarei uma coisa; se ma disserdes, eu de igual modo vos direi com que autoridade faço estas coisas.
25 ¿Tyani kantakeri Joan irogiviatantavagetakera? Maika viroegi kantaigena tyani kantakeri. ¿Irirorika kantakeri Tasorintsi intirika kantaigakeri matsigenkaegi? Iroro ikemaigavakera iniavakagaigamatanakatyo ikantavakagaiganakara: “¿Tyarikatyo ankantaigeri? Ankantaigavetempari inti kantakeri Tasorintsi, irirori inkantaigakaetyo: ‘Iroroventi ¿tyara okantakara tera pinkematsaigeri?’
25 O batismo de João, donde era? do céu ou dos homens? Ao que eles arrazoavam entre si: Se dissermos: Do céu, ele nos dirá: Então por que não o crestes?
26 Ariokya ankantaigavetempari inti kantaigakeri matsigenkaegi, inkisaigakaetyo atovaireegi, maganirotari ikantaigake inti kantakeri Tasorintsi inkamantantavagetakera.”
26 Mas, se dissermos: Dos homens, tememos o povo; porque todos consideram João como profeta.
27 Nerotyo ikantantaigakaririra: —Nirorotyo, tyanirorokari kantakeri. Impo irirori ikantaigiri: —Iroroventi ariotyo nonkañotakempa naro, garatyo nokamantaigimpi tyani tigankakena.
27 Responderam, pois, a Jesus: Não sabemos. Disse-lhe ele: Nem eu vos digo com que autoridade faço estas coisas.
28 Impogini Jeso ikantaigiri: —¿Tyarika pinkantaige nonkantaigakempira maika? Itimi pairani matsigenka aiño piteni itomi. Impogini ikantakeri itsitiki: ‘Notomi, piatakera pagavagetakera ova.’
28 Mas que vos parece? Um homem tinha dois filhos, e, chegando-se ao primeiro, disse: Filho, vai trabalhar hoje na vinha.
29 Irirori ikanti: ‘Garatyo noati’, kantankicha impogini isuretanaka iatake yagavagetakera.
29 Ele respondeu: Sim, senhor; mas não foi.
30 Impogini iatashitakeri irapitene itomi, ario ikañotagakari irirori yomperatakarira. Iriro pinkante ikantake: ‘Je'ee nonkañotakeniroro’, kantankicha tera iriate.
30 Chegando-se, então, ao segundo, falou-lhe de igual modo; respondeu-lhe este: Não quero; mas depois, arrependendo-se, foi.
31 Maikari kantaigena, ¿tyani kematsatasanotakeri iriri? Iriroegi ikantaigi: —Inti itsitiki. Impo Jeso ikantaigiri: —Arisanotyo nonkantasanoigakempi ogaegiri tsinaneegi pogereantaigatsirira intiegiri kogantaigaririra itovaireegi koriki irashi koveenkari ataketyo yogoiganake tyara inkantaigakempa kameti impegakempara Tasorintsi Igoveenkariegite, kantankicha viroegi tekyatyo pogotumaige.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Disseram eles: O segundo. Disse-lhes Jesus: Em verdade vos digo que os publicanos e as meretrizes entram adiante de vós no reino de Deus.
32 Pine ipokashiigavetakempitari Joan Giviatantatsirira yogotagaigavetakempira tyara pinkantaigakempa pinegintevageigakempara, kantankicha viroegi tera pinkematsaigeri. Ogaegiri pogereantaigatsirira intiegiri kogantantaigacharira koriki irashi koveenkari iriroegi pinkante ikematsaigakeri. Viroegiri pineaigavetakarityo kantankicha teratyo pinkogaige pinkantatigaigakempara pampakuaigakerora povetsikageigira terira onkametite pinkematsaigakerira.
32 Pois João veio a vós no caminho da justiça, e não lhe deste crédito, mas os publicanos e as meretrizes lho deram; vós, porém, vendo isto, nem depois vos arrependestes para crerdes nele.
33 “Maika nokogake pinkemisantaigakenara nonkantakotaera pashini. Itimake paniro matsigenka yashintaka igipatsite. Impogini ipankishiatake ova itantakotakero. Impo yovetsikashitakero agaatantakenkanirira oani. Imatakero aikiro impirinitantakemparira enoku sentakeronerira kameti ineventakotasanotakemparoniri ganiri okoshitagani. Impo ikaemaigake pashini intsamaitakoigakenerira. Antari ontimanakerika impagarantaigaeri irirori. Impo iavagetake samani.
33 Ouvi ainda outra parábola: Havia um homem, proprietário, que plantou uma vinha, cercou-a com uma sebe, cavou nela um lagar, e edificou uma torre; depois arrendou-a a uns lavradores e ausentou-se do país.
34 “Impogini aganaara irakantarira ova itigankaigavetakari iromperaneegi ineviigaaterimera impagarantaigaerira irirori,
34 E quando chegou o tempo dos frutos, enviou os seus servos aos lavradores, para receber os seus frutos.
35 kantankicha yogari tsamaitakoigakerorira onti ikisaigavakeri. Paniro onti ipasapasaigavakeri, yogari irapitene onti yogaigavakeri. Yogari yomavatakarira onti ipitankasenaigavakeri mapuku.
35 E os lavradores, apoderando-se dos servos, espancaram um, mataram outro, e a outro apedrejaram.
36 Impogini yogari shintarorira ova itigankaigavetaa pashini tovaini iromperaneegi yavisaigakeri iketyorira itigankaigavetaka, kantankicha yogari tavageigatsirira ario ikañotagaigaari iriroegi.
36 Depois enviou ainda outros servos, em maior número do que os primeiros; e fizeram-lhes o mesmo.
37 “Impogini ikantake: ‘Impa irirorakari nontigankake notomi, iriro pinkante impinkatsaigakerityo’, ovashi itigankakeri.
37 Por último enviou-lhes seu filho, dizendo: A meu filho terão respeito.
38 Kantankicha iriroegi irorotyo ineaigavakerira ikenapaakera iniavakagaigamatanakatyo ikantaiganakera: ‘Neri yonta shintakemparonerira magatiro impogini inkamanaera iriri. Tsamekario agaigakerira kameti aroeginiri shintasanoigakemparone.’
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram entre si: Este é o herdeiro; vinde, matemo-lo, e apoderemo-nos da sua herança.
39 Impo iroro yogonketapaakara yagaigamatanakerityo yamaiganakerira antakona aikyara otantakotakara ova ario kara yogaigakeri.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 “Antari impigaera shintasanotarorira ova ¿tyarika inkantaigakeri yogaegi tavageigatsirira? ¿Tyara pinkantaige viroegi?”
40 Quando, pois, vier o senhor da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Iriroegi ikantaigiri: —Irogaigakerityo impogereaigakerira maganiro, gara itsarogakagumaigari. Impogini inkaemaigake pashini impugakagaigaerira. Impo ontimanaerika ova iriroegiri pinkante impagarantaigaeri.
41 Responderam-lhe eles: Fará perecer miseravelmente a esses maus, e arrendará a vinha a outros lavradores, que a seu tempo lhe entreguem os frutos.
42 Ikantaigiri Jeso: —¿Matsi tera piniavantaigero Itsirinkakagantakerira Tasorintsi? Ariotari okantakeri maika:
42 Disse-lhes Jesus: Nunca lestes nas Escrituras: A pedra que os edificadores rejeitaram, essa foi posta como pedra angular; pelo Senhor foi feito isso, e é maravilhoso aos nossos olhos?
43 Irorotari nokantantaigakempirira ganige pineaigai impegaempara Tasorintsi Pigoveenkariegite, pashinikya inkaemaigake kematsatasanoigakerineririra, iriroegi pinkante pegaigakerine Igoveenkariegite.
43 Portanto eu vos digo que vos será tirado o reino de Deus, e será dado a um povo que dê os seus frutos.
44 Nantitari mapu okusotantakarira pankotsi. Tyanirika kantankitsine tera iriro tigankenane Tasorintsi tyampatyo inkantakempa irogavisaakotakenkanira. Inkantakanirika inkañotake maika nonkisashitasanotakempari impogini inkisashiigakemparira Tasorintsi maganiro terira inkematsaigeri garatyo yogavisaakotumatagani.
44 E quem cair sobre esta pedra será despedaçado; mas aquele sobre quem ela cair será reduzido a pó.
45 Iroro ikemaigavakerira itinkamiegi saseroroteegi intiegiri pariseoegi yogoigake inti ikantakoigake,
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo essas parábolas, entenderam que era deles que Jesus falava.
46 ovashi ikisaiganaka ikogaigavetakara iragakagantaigakerimera, kantankicha ipinkaigairi itovaireegi, iriroegi ineaigakeritari Jeso inti kamantantatsirira.
46 E procuravam prendê-lo, mas temeram o povo, porquanto este o tinha por profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.