Marcos 9
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs VC
1 Aikiro ikantaigiri: —Maika nonkamantasanoigakempi antari gatatara pikamaigi pinkonogagarantaigakempa pineaigakeri Tasorintsi inkoveenkatanakera viroegiku irogikoneatimoigakempirora iragaveane.
1 E dizia-lhes: Em verdade vos digo: dos que aqui se acham, alguns há que não experimentarão a morte, enquanto não virem chegar o Reino de Deus com poder.
2 Impogini avisanakera 6 kutagiteri yogari Jeso iatake anta otishiku itonkoavagetanake. Intagani itentaiganaka Perero, Santiago intiri Joan. Impogini inaigakera anta katsiketyo iriroegi ineaigiri Jeso ikantatigimoiganakari.
2 Seis dias depois, Jesus tomou consigo a Pedro, Tiago e João, e conduziu-os a sós a um alto monte. E
3 Ogatyo okenake imanchaki okovoreatanake okantanake porererere onkutavageteratyo kara, teratyo oneimagetenkani kamisa onkivenkanira onkutatakera onkañotakerora irorori.
3 transfigurou-se diante deles. Suas vestes tornaram-se resplandecentes e de uma brancura tal, que nenhum lavadeiro sobre a terra as pode fazer assim tão brancas.
4 Ineaigutarityo aratinkaigake Eriashi intiri Moiseshi itentaigakari Jeso iniavakagaigakara.
4 Apareceram-lhes Elias e Moisés, e falavam com Jesus.
5 Yogari Perero iniamatanaketyo ikantiri Jeso: —Gotagantatsirira, ¡matsi ariokonatyo anaigake aka! Atsi novashiigakera mavati pankotsi otyomiatirira, patiro pashi, patiro irashi Moiseshi, ogari omavatakemparira irashi Eriashi.
5 Pedro tomou a palavra: Mestre, é bom para nós estarmos aqui; faremos três tendas: uma para ti, outra para Moisés e outra para Elias.
6 Kantankicha ontityo iniashitakaro kogapage, teranika irogote tyarika inkante, itsarogavageiganaketari iriroegi.
6 Com efeito, não sabia o que falava, porque estavam sobremaneira atemorizados.
7 Impo apamankakoigapaakeri menkori ikemaigiri inianake Tasorintsi arionika apatosegakara ikanti: “Yokari yoka inti Notomi, notasanovagetarityo kara. Maika atsi kemisantasanoigeri viroegi.”
7 Formou-se então uma nuvem que os encobriu com a sua sombra; e da nuvem veio uma voz: Este é o meu Filho muito amado; ouvi-o.
8 Impo ikamaguigavetaa mameri iraratinkaigaera, panivani inai Jeso.
8 E olhando eles logo em derredor, já não viram ninguém, senão só a Jesus com eles.
9 Impo ipigaigaara yanonkaiganaara yogari Jeso ikantaigiri: —Gatata tyani pikamantumaigi oga pineaigakerira maika. Antari inkitareanaera Kañotasanotakaririra Matsigenka inkitavetakenkanira, ario pinkante pinkamantantaigakero.
9 Ao descerem do monte, proibiu-lhes Jesus que contassem a quem quer que fosse o que tinham visto, até que o Filho do homem houvesse ressurgido dos mortos.
10 Iriroegi tera tyani inkamantaige, onti iniavakagaigaka ikantavakagaigakara: “Antari ikantakera inkitareanaera Kañotasanotakaririra Matsigenka inkitavetakenkanira, ¿tatarikatyo iniakotake? Teratyo nonkeme.”
10 E guardaram esta recomendação consigo, perguntando entre si o que significaria: Ser ressuscitado dentre os mortos.
11 Impo ikantaigiri Jeso: —¿Tyara ikantakara gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi ikantaigakera iketyo pokankitsine Eriashi?
11 Depois lhe perguntaram: Por que dizem os fariseus e os escribas que primeiro deve voltar Elias?
12 Irirori ikantaigiri: —Arisanoniroro ogari Itsirinkakagantakerira Tasorintsi okantake iketyo pokankitsine Eriashi inkenkitsatimoigakerira jorioegi inkantaigakerira inkantatigaiganakempara inegintetashiigavakemparira impogitapaankitsinerira, kantankicha antari itsirinkakotunkanira Kañotasanotakaririra Matsigenka, ¿tyara okantaka okantakera iratsipereavagetake, aikiro inkisakenkani?
12 Respondeu-lhes: Elias deve voltar primeiro e restabelecer tudo em ordem. Como então está escrito acerca do Filho do homem que deve padecer muito e ser desprezado?
13 Maika nonkamantaigakempi mataka ipokuti Eriashi kantankicha iriroegi ikisaigavakeri iposantenaigakerira, ariotari okantakeri Itsirinkakagantakerira Tasorintsi.
13 Mas digo-vos que também Elias já voltou e fizeram-lhe sofrer tudo quanto quiseram, como está escrito dele.
14 Impogini yogonkeigaara inaigakera itovaireegi irogamereegi, ineimaigapaakerityo yapatoventaigakari tovaini matsigenkaegi, aikiro ario inaigake kara gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi itentaigakarira iniavakagaigakara, irorokya ikantaigi irorokya ikantaigi.
14 Depois, aproximando-se dos discípulos, viu ao redor deles grande multidão, e os escribas a discutir com eles.
15 Ineaigutarityo ikenapaakera Jeso ogatyo ikenaigake yogaiganake kavako. Maganirosanotyo ishigavioiganaka iriniaigavakerira.
15 Todo aquele povo, vendo de surpresa Jesus, acorreu a ele para saudá-lo.
16 Irirori ikantaigiri: —¿Tatatyo piniaventaigakera?
16 Ele lhes perguntou: Que estais discutindo com eles?
17 Inianake paniro ikantiri: —Gotagantatsirira, namavetakempiri notomi terira irinie itimagutakerira kamagarini ovashi ikañotagakari maika.
17 Respondeu um homem dentre a multidão: Mestre, eu te trouxe meu filho, que tem um espírito mudo.
18 Tyarika inake ipigatagairira ogatyo ikenake ituanai savi inorianaka ishimosegantanake, yatsikagisetanakero irai, impo yaratsikiigetanake. Nokantaigavetakari pogamereegi ironeagaigaemparira, kantankicha teratyo iragaveaigeri.
18 Este, onde quer que o apanhe, lança-o por terra e ele espuma, range os dentes e fica endurecido. Roguei a teus discípulos que o expelissem, mas não o puderam.
19 Inianake Jeso ikanti: —¡Ario pikantavageigaka viroegi tekyaenkatyo pogoigero iragaveane Tasorintsi, teranika pinkogaige pinkematsaigakerira! ¿Akasamaninivatirorokari nompiriniventaigakempi nantsipereakoigakempira? Iroroventi atsi maigakenarinityo aka.
19 Respondeu-lhes Jesus: Ó geração incrédula, até quando estarei convosco? Até quando vos hei de aturar? Trazei-mo cá!
20 Yamaiganakeneri. Yogari kamagarini ineapaakerira Jeso ogatyo ikenake ishigekakaganakeri shige shige shige ovashi ituanake savi kipatsiku itiguronkasevagetanaka tigurori tigurori ishimosegantasetanake.
20 Eles lho trouxeram. Assim que o menino avistou Jesus, o espírito o agitou fortemente. Caiu por terra e revolvia-se espumando.
21 Yogari Jeso ikantiri iriri: —¿Akatanake ishiriagakotaka itimagutakerira kamagarini? Irirori ikanti: —Atake itovaigakovagetanake, itimagutakeritari pairani ityomiakyanira.
21 Jesus perguntou ao pai: Há quanto tempo lhe acontece isto? Desde a infância, respondeu-lhe.
22 Okonogaka onti yogituakeri tsitsipokiku isakasakavagetakeri, okonogaka ariokya yogituaatakeri oaaku iokaatakerimera. Maikari maika pagaveakerika viro atsi tsarogakagaigena poneaganontaemparira.
22 E o tem lançado muitas vezes ao fogo e à água, para o matar. Se tu, porém, podes alguma coisa, ajuda-nos, compadece-te de nós!
23 Ikantiri Jeso: —¿Tyara okantakara pikantakenara: ‘Pagaveakerika’? Yogari Tasorintsi pairo yagaveavageti. Tyanirika kematsatakerine inkantakera: ‘Jeeje, arisano yagaveavageti Tasorintsi’, irirori irogikoneatimotakeri iragaveane impakeri tatarika inevitakeri.
23 Disse-lhe Jesus: Se podes alguma coisa!... Tudo é possível ao que crê.
24 Irorotyo ikantakerira Jeso iniamatanaketyo ikimoenkatanake ikanti: —¡Nokematsavetakatyo! Kantankicha maika nokogake pishintsitagakenara kameti nonkematsatasanotanakeniri.
24 Imediatamente exclamou o pai do menino: Creio! Vem em socorro à minha falta de fé!
25 Impo Jeso ineaigavakerira ishigateigapaakarira tovaini matsigenkaegi ikatimatutarityo kamagarini yoneagutarityo ikantiri: —Virotari kantakagakari, nerotyo tera inkeme aikiro tera irinie. Maika nonkantakempi piatae kontetanae, pakuanaeri yoka, garatyo pipigumataa pintimagutaerira.
25 Vendo Jesus que o povo afluía, intimou o espírito imundo e disse-lhe: Espírito mudo e surdo, eu te ordeno: sai deste menino e não tornes a entrar nele.
26 Yogari kamagarini ogatyo ikenake ikaemanake eeee ishigekakaganakeri ikantanake shige shige shige ikontetapanuti iokanakeri noriaka kañomataka ontinirikatyo ikamake, nerotyo ikonogagarantaigaka ikantantaigakarira: —¡Ee kamake!
26 E, gritando e maltratando-o extremamente, saiu. O menino ficou como morto, de modo que muitos diziam: Morreu...
27 Kantankicha Jeso ikatsavakotakeri itinaakeri, ogatyo ikenake yaratinkanake.
27 Jesus, porém, tomando-o pela mão, ergueu-o e ele levantou-se.
28 Impo iatai Jeso pankotsiku itentaiganaari irogamereegi. Iriroegi ikantaigakeri: —¿Tyarika okantakara naroegi tera nagaveaige noneagaigakemparira?
28 Depois de entrar em casa, os seus discípulos perguntaram-lhe em particular: Por que não pudemos nós expeli-lo?
29 Irirori ikantaigiri: —Yogari kamagarini kañorira maika garira oketyo piniaigiri Tasorintsi garatyo pagaveimaigiri poneagaigarira.
29 Ele disse-lhes: Esta espécie de demônios não se pode expulsar senão pela oração.
30 Impogini iatai Jeso Kaperenaoku ikenanake Garireaku. Tera inkoge ineavakenkanira,
30 Tendo partido dali, atravessaram a Galiléia. Não queria, porém, que ninguém o soubesse.
31 ikogaketari irogotagaigakerira irogamereegi impo yogotagaigakeri ikantaigakerira: —Yogari Kañotasanotakaririra Matsigenka iragakagantakenkani impo irogakagantakenkani, kantankicha omavatanakempara kutagiteri iranianae.
31 E ensinava os seus discípulos: O Filho do homem será entregue nas mãos dos homens, e matá-lo-ão; e ressuscitará três dias depois de sua morte.
32 Iriroegi tera inkemaigavakero ikantakerira, kantankicha teratyo tyara inkantumaigeri, yagamaavageiganakatari.
32 Mas não entendiam estas palavras; e tinham medo de lho perguntar.
33 Antari yogonkeigapaakara Kaperenaoku iaigake pankotsiku impo yogari Jeso ikantaigiri irogamereegi: —¿Tatatyo oitara piniaventaigakera inkaara avotsiku?
33 Em seguida, voltaram para Cafarnaum. Quando já estava em casa, Jesus perguntou-lhes: De que faláveis pelo caminho?
34 Kantankicha iriroegi ikemisantaiganake, ineaigaketari onti ikantavakagaigaka tyanirikatyo pairo yavisaigakeri itovaireegi.
34 Mas eles calaram-se, porque pelo caminho haviam discutido entre si qual deles seria o maior.
35 Yogari Jeso ipirinitanake ikaemaigakeri maganiro irogamereegi ikantaigiri: —Tyanirika kogankitsi pairora iravisavageigakeri itovaireegi tsikyatatyo inkogake irirori irimutakovageigakerira maganiro kañomataka irironirikatyo ironampiriaegi.
35 Sentando-se, chamou os Doze e disse-lhes: Se alguém quer ser o primeiro, seja o último de todos e o servo de todos.
36 Impo yagake paniro ananeki yogaratinkimoigakeri irogamereegi yavinatakeri ikantaigiri:
36 E tomando um menino, colocou-o no meio deles; abraçou-o e disse-lhes:
37 —Tyanirika kavintsaakerine ananeki kañorira yoka kañomataka nantinirikatyo ikavintsaake, nantitari ikematsatake. Kantankicha tera paniro naro inkematsate, inti ikematsatake aikiro tigankakenarira.
37 Todo o que recebe um destes meninos em meu nome, a mim é que recebe; e todo o que recebe a mim, não me recebe, mas aquele que me enviou.
38 Impo ikanti Joan: —Gotagantatsirira, chapi noneaigakeri paniro yoneagakari kamagarini, onti yaventashitakari pivairo. Kantankicha naroegi nokantaviigakeri, noneaigaketari tera intentaigae.
38 João disse-lhe: Mestre, vimos alguém, que não nos segue, expulsar demônios em teu nome, e lho proibimos.
39 Ikantiri Jeso: —Maika ganige pikantaviigairi. Tyanirika pineaigake ventakemparonerira novairo irovetsikakera terira oneimagetenkani, irirori gara ikenakagavakero iriniashitavaenara.
39 Jesus, porém, disse-lhe: Não lho proibais, porque não há ninguém que faça um prodígio em meu nome e em seguida possa falar mal de mim.
40 Tyanirika terira inkisashiigajae onti ishineigakai.
40 Pois quem não é contra nós, é a nosso favor.
41 Maika nonkamantasanoigakempi tyanirika kavintsajaigakempine ineaigakempira vintiegi nogamereegi irishineventakempari Tasorintsi impo ovashi ineakotakemparo impakerira onkatinkatakeririra impogini. Intagatityo impaigavetakempi pimire irorotakenityo.
41 E quem vos der de beber um copo de água porque sois de Cristo, digo-vos em verdade: não perderá a sua recompensa.
42 “Tyanirika kañovagetagakerine paniro yoka kematsatakenarira terira impaitumatempa inkisashivagetakenkanityo kara. Irorotari nonkantantaigakempirira ganiri ikañotiri maika oketyome irogatsatakotantakenkani itsanoku omarane mapu otononkantaganirira iramanakenkanira iokaatakenkanira otsompogiatira omaraaniku nia.
42 Mas todo o que fizer cair no pecado a um destes pequeninos que crêem em mim, melhor lhe fora que uma pedra de moinho lhe fosse posta ao pescoço e o lançassem ao mar!
43 Kañotari irorora kañovagetagakempine pako, ariometyo povatuakerome, pairotari okametitake pinegintetasanovagetakempara impo pinkamanakerika piatakera pintimimotakerira Tasorintsi, avisakero pinkañovagetakempara impo pinkamanakerika piatakera morekariku garira otsivakumati.
43 Se a tua mão for para ti ocasião de queda, corta-a; melhor te é entrares na vida aleijado do que, tendo duas mãos, ires para a geena, para o fogo inextinguível
44 Aikiro kenitsi gara ikamumati ontiri tsitsi garatyo otsivakumati.
44 {onde o seu verme não morre e o fogo não se apaga}.
45 Aikiro pivonkiti irorora kañovagetagakempine ariometyo povatuakerome, pairotari okametitake pinegintetasanovagetakempara impo pinkamanakerika piatakera pintimimotakerira Tasorintsi, avisakero pinkañovagetakempara impo pinkamanakerika piatakera morekariku
45 Se o teu pé for para ti ocasião de queda, corta-o fora; melhor te é entrares coxo na vida eterna do que, tendo dois pés, seres lançado à geena do fogo inextinguível
46 garira ikamumatai kenitsi ontiri tsitsi garatyo otsivakumati.
46 {onde o seu verme não morre e o fogo não se apaga}.
47 Ontirika poki irorora kañovagetagakempine, ariometyo pinkitsogitakerome, pairotari okametitake pinegintetasanovagetakempara impo pinkamanakerika piatakera pintimimotakerira Tasorintsi, avisakero pinkañovagetakempara impo pinkamanakerika piatakera morekariku
47 Se o teu olho for para ti ocasião de queda, arranca-o; melhor te é entrares com um olho de menos no Reino de Deus do que, tendo dois olhos, seres lançado à geena do fogo,
48 — ausente —
48 onde o seu verme não morre e o fogo não se apaga.
49 “Kañotaka maika yamapiniiginirira piratsi intagaigakenerira Tasorintsi oketyo yovochaigakeri kameti ineakeriniri Tasorintsi kametitake, ompote irishineventakemparira. Ario ikañoigaka maganiro kematsaigiririra Tasorintsi iratsipereavageigake posante kameti irogoigakeniri intimagantsivageigakera kameti, impo Tasorintsi irishineventaigakempari.
49 Porque todo homem será salgado pelo fogo.
50 Ogari tivi opochatira pairo okogasanotagani, kantankicha antari omasankatera ganigera opochatai, ¿matsi tyampatyo onkantaenkani kameti ompochatanaera? Maika viroegi pinkañoigakemparora tivi okantakanira opochati pinkantakanira pinkematsatasanoigakenara pantsipereaventaigakenara, aikiro kametikyara pagavakagaigakempa.”
50 O sal é uma boa coisa; mas se ele se tornar insípido, com que lhe restituireis o sabor? Tende sal em vós e vivei em paz uns com os outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.