Marcos 10
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs NTLH
1 Impogini Jeso iponianaa Kaperenaoku iatanake Joreaku ontiri aikiro Pereaku intati Jororanku. Impo yogonketapaakara yapatoventaigutanaarityo aikiro tovaini matsigenkaegi ovashi yogotagaigairi.
1 Jesus saiu daquele lugar e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão. Uma grande multidão se ajuntou outra vez em volta dele, e ele ensinava todos, como era o seu costume.
2 Impo ikonogagarantaigaka pariseoegi naigankitsirira kara ipokaigapaake inkogakotagantaigakerira ineaigakera tyarikara inkantaigeri irirori, ontitari ikogaigavetaka inkemaigakerira inkantakera tatarika oita terira onkatinkatero ikantaigirira iriroegi kameti intsavetantaigakeriniri inkisakagantaigakerira, nerotyo ikantaigapaakeri: —¿Okantavitantagani iokakerora surari itsinanetsite?
2 Alguns fariseus , querendo conseguir uma prova contra ele, perguntaram: — De acordo com a nossa
3 Irirori ikantaigiri: —¿Tyara ikanti Moiseshi itsirinkakotanakerora?
3 Jesus respondeu com esta pergunta:
4 Iriroegi ikantaigiri: —Yogari Moiseshi ikanti yogari surari kogankitsinerira iokanaerora itsinanetsite impakero sankevanti onkantake: ‘Maika mataka nokanaimpi’, impo inkantakero oataera.
4 Eles responderam: — Moisés permitiu ao homem dar à sua esposa um documento de divórcio e mandá-la embora.
5 Ikanti Jeso: —Yogari Moiseshi ontitari ineakera tera pinkogaige pinkematsaigerira Tasorintsi, nerotyo ikañotantaigakempirorira maika itsirinkaigakempira.
5 Então Jesus disse:
6 Kantankicha antari okyasanokyara yovetsikagetake Tasorintsi magatiro ‘yovetsikakeri surari ontiri tsinane.’
6 Mas no começo, quando foram criadas todas as coisas, foi dito: “Deus os fez homem e mulher.
7 ‘Nerotyo yogari surari gankitsinerira tsinane iokanakeri iriri ontiri iriniro iriatakera iragakerora inkantakani impanirotanakero.
7 Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher,
8 Antari okyara tekyara iragero piteni inaigavetaka, kantankicha antari yaganakerora oga ikenake itentaganakaro kañomataka panironirikatyo inai.’
8 e os dois se tornam uma só pessoa.” Assim, já não são duas pessoas, mas uma só.
9 Nerotyo yogari surari gankitsirira tsinane garatyo iokumatiro, tenigetari irapiteigaempa, kañomatakatari panironirikatyo inai, ineaketari Tasorintsi yagakerora ikanti maika tera onkametite iokanaerora, kantakanityo iragakerora.
9 Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
10 Impo iaigakera pankotsiku ikogakotagantasanoigakeri irogamereegi.
10 Quando já estavam em casa, os discípulos tornaram a fazer perguntas sobre esse assunto.
11 Irirori ikantaigiri: —Tyanirika okanakerone itsinanetsite pashinikya iragake onti ikañovagetaka, iokanakerotari oketyorira yagavetaka impo yagake pashini.
11 E Jesus respondeu:
12 Ontirika tsinane okanakerine ojime pashinikya agake, ario okañotaka irorori onti okañovagetaka.
12 E, se a mulher mandar o seu marido embora e casar com outro homem, ela também estará cometendo adultério.
13 Impogini ipokaigake pashini yamaigapaakenerira Jeso ananekiegi impatikaiigakerira igitoku. Yogari irogamereegi ineaigavakerira yamaigapaakerira ikantaviigavakeri ikantaigiri: —Maiganaeri parikoti, gara poverajaigiri.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos repreenderam aquelas pessoas.
14 Kantankicha ineakera Jeso itigankaigairira ikisamatanakatyo ikantaigiri: —Atsi arionenityo iripokaigakera naroku, ishineventaigaritari Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite kañoigaririra yogaegi ananekiegi.
14 Quando viu isso, Jesus não gostou e disse:
15 Nonkamantasanoigakempi pinkematsatasanoigakerira Tasorintsi pogiakovageigakemparira pinkañoigakemparira ananekiegi ikematsavageigirira tomintaigaririra yogiakovageigarira. Antari garika pikañoigiro maika garatyo ipegumata Tasorintsi Pigoveenkariegite ovashi gara pineimaigi pintimimoigakerira impogini irapatoitaigakerira maganiro kematsaigiririra impegakempara Igoveenkariegite.
15 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
16 Impo yavinaigakeri ananekiegi ipatikaiigakeri igitoku iniaventaigakeri inkavintsajaigakerira Tasorintsi.
16 Então Jesus abraçou as crianças e as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 Antari iatanaira Jeso ineiri ikenapaake paniro matsigenka ishigatetapaakari itigeroaventapaakari ikantiri: —Gotagantatsirira, pairo pikametiti. Atsi kamantena tyara nonkantakempa kameti nonkantakanira nontimake.
17 Quando Jesus estava saindo de viagem, um homem veio correndo, ajoelhou-se na frente dele e perguntou: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
18 Ikantiri Jeso: —¿Tyara okantakara pikantakenara: ‘Pairo pikametiti’?, mameritari pashini kametitasanotatsinerira, panirotari ikantara Tasorintsi ikametitira.
18 Jesus respondeu:
19 Pogotakerotari magatiro itsirinkakotanakerira Moiseshi okanti: ‘Gara poganti, gara piatashitiro tsinane, gara pikoshiti, gara pitsoeventari pitovaire, gara pamatavitanti, pimpinkatsaigakerira piri ontiri piniro gara pipugatsanaigari.’
19 Você conhece os mandamentos: “Não mate, não cometa adultério, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, não tire nada dos outros, respeite o seu pai e a sua mãe.”
20 Irirori ikantiri: —Gotagantatsirira, arioniroro nokañotari maika notsititanakero notsatagasanotanakerora notyomiakyanira ovashi maika.
20 — Mestre, desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o homem.
21 Ipampogiamatanakerityo Jeso itsarogakaganakari ikantiri: —Maika ontivani piatakera pimpimantagetakerora magatiropage pashintagetarira pagantakemparora koriki pimpaigakerira kogakoigankicharira impo pimpokake pogiavagetanakenara. Impogini ariokya inkavintsaavagetakempi Tasorintsi enoku.
21 Jesus olhou para ele com amor e disse:
22 Ikemutatyo ikantakerira maika ikenkisureavagetanakatyo kara ovashi iatai ipiganaara, intitari shintavagetacharira.
22 Quando o homem ouviu isso, fechou a cara; e, porque era muito rico, foi embora triste.
23 Yogari Jeso ikamaguigakeri maganiro, impo ikantaigiri irogamereegi: —¡Okomuvagetaratyo kara irogavisaakotakenkanira shintavagetacharira impegakempara Tasorintsi Igoveenkarite!
23 Jesus então olhou para os seus discípulos, que estavam em volta dele, e disse:
24 Iroro ikemaigavakerira ikantakera yogavageiganaketyo kavako, impo ikantutaigaarityo aikiro: —Notomiegi, ¡okomuvagetaratyo kara irogavisaakoigakenkanira matsigenkaegi impegakempara Tasorintsi Igoveenkariegite!
24 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantados, mas Jesus continuou:
25 ¿Matsi ario iragaveake kameyo inkianakera otsempokiku kitsapi iravisakerora aikyara? Garatyo yagaveimati. Irirompasanotyo shintavagetacharira intasanotakemparorika yashintagetarira garatyo yogavisaakotagani.
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Ikemaigutatyo irogamereegi ariompatyo yogasanovageiganakeri kavako ikantaigiri: —Iroroventi ¿tyanimpatyora irogavisaakotakenkani?
26 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantadíssimos e perguntavam uns aos outros: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Ipampogiaiganakeri Jeso ikantaigiri: —Gara tyani gavisaakotumatacha tsikyata, intaganitari Tasorintsi gaveatsi yogavisaakotantira, teranika tatoita komutapitsatumatemparine irirori.
27 Jesus olhou para eles e disse:
28 Impo inianake Perero ikantiri: —Notinkami, naroegi nokaiganakero magatiro nashintaigavetarira nogiavageiganakempira.
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor.
29 Ikanti Jeso: —Maika nonkamantasanoigakempi, tyanirika okanakerone ivanko intirika irirentiegi, iritsiroegi, iriniro, iriri, itomiegi, aikiro itsamaire, iriatakera impiriniventakerora notigankavitakeririra inkamantaigakerira pashini tyara inkantaigakempa kameti irogavisaakoigakerira Tasorintsi
29 Jesus respondeu:
30 impakenkani pashini ivanko aka kipatsiku ontovaigake ariorika onkaratake 100, aikiro intimaigae pashini irirentiegi, iritsiroegi, iriniro, iriri, itomiegi, itsamaire. Kantankicha inkisavitakenkani ineakenkanira ikematsatakenara. Impogini inkantakani intimake gara ineimatairo igamane.
30 receberá muito mais, ainda nesta vida. Receberá cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos, terras e também perseguições. E no futuro receberá a vida eterna.
31 Kantankicha ikonogagarantaigaka aiñoegi ineaigavetunkanirira maika yavisaigakerira itovaire, kantankicha iriroegikyatyo iravisaiganaenkani impogini. Iriroegikya ineaigavetunkanirira yavisaigunkanira maika, impogini iriroegikyatyo visantaiganaatsine.
31 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.
32 Impogini iriroegi ikenaiganake avotsiku itonkoaiganake iriaigakera Jerosarenku. Iketyo ivatanankitsi Jeso, yogari irogamereegi yogiaigapaakeri yogavageiganaketyo kavako. Yogaegiri itovaireegi giaiganakeririra itsarogavageiganaketyo kara. Impo Jeso ikaemaigairi irogamereegi iriroku ovashi itsititanake ikamantageiganakerira tyarika inkantakenkani anta Jerosarenku.
32 Jesus e os discípulos iam pela estrada, subindo para Jerusalém. Ele caminhava na frente, e os discípulos, espantados, iam atrás dele; as outras pessoas que iam com eles estavam com medo. Então Jesus chamou outra vez os discípulos para um lado e começou a falar sobre o que ia acontecer com ele. Jesus disse:
33 Ikantaigiri: —Maikari onti atonkoaiganake aiganakera Jerosarenku. Antari anta agonkeigakemparika onti iragakagantakenkani Kañotasanotakaririra Matsigenka iramanakenkanira inaigakera itinkamiegi saseroroteegi intiegiri aikiro gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi. Iriroegi inkantaigake: ‘Kante irogakenkanira.’ Impo iramanakenkani inaigira terira iriroegi jorioegi irogakagantakenkanira.
33 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
34 Iriroegi isamatsanaigakeri intoatoanaigakeri, aikiro impasapasaigakeri. Impo iragataiganakera ariokya inkentakoigakeri, kantankicha omavatanakempara kutagiteri iranianaetyo.
34 Estes vão zombar dele, cuspir nele, bater nele e matá-lo; mas três dias depois ele ressuscitará.
35 Impogini yaiñoniigapaakari Santiago intiri Joan, itomiegi Severeo, ikantaigiri: —Gotagantatsirira, nokogaigake pintsatagakerora nonkantaigakempirira maika.
35 Depois Tiago e João, filhos de Zebedeu, chegaram perto de Jesus e disseram: — Mestre, queremos lhe pedir um favor.
36 Irirori ikantaigiri: —¿Tatatyo oitara pikogaigakera pinkantaigakenara?
36 — O que vocês querem que eu faça para vocês? — perguntou Jesus.
37 Ikantaigiri: —Onti nokogaigake nonkantaigakempira impogini pimpegakempara Igoveenkariegite maganiro nokogaigavetaka povirinitaigakenara pinampinaku, paniro pitankitsine pakosanoriraku, paniro pampateku.
37 Eles responderam: — Quando o senhor sentar-se no trono do seu
38 Kantankicha Jeso ikantaigiri: —Viroegi tera pogoigenika yogari pirinitankitsinerira nonampinaku pairotyo iratsipereavageigake aka kipatsiku, nerotyo pikantantaigakenarira maika. ¿Matsi pagaveaigake viroegi pantsipereaigakera pinkañoigakenara naro nantsipereakera?
38 Jesus respondeu:
39 Iriroegi ikantaigiri: —Jeeje, nagaveaigakeniroro. Ikantaigiri Jeso: —Pikantasanoigakeniroro pantsipereaigake pinkañoigakenara naro nantsipereakera.
39 Eles disseram: — Podemos. Então Jesus disse:
40 Kantankicha tera naro kantatsine tyani pitankitsine nonampinaku, intitari kantankitsi Apa pairani okyasanokyara.
40 Mas eu não tenho o direito de escolher quem vai sentar à minha direita e à minha esquerda. Pois foi Deus quem preparou esses lugares e ele os dará a quem quiser.
41 Impogini yogari itovaireegi irogamereegi ikemaigavakera ikisaigamatanakerityo Santiago intiri Joan.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, começaram a ficar zangados com Tiago e João.
42 Kantankicha Jeso ikaemaigakeri ikantaigiri: —Pogoigiritari viroegi yogari igoveenkariegite terira iriroegi jorioegi onti ipotetashivageigari itovaireegi. Ario ikañoigaka aikiro itinkamipage yomperaperaigakari.
42 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
43 Kantankicha viroegi gara ario pikañoigiro maika. Tyanirika kogankitsine iravisaigakerira itovaireegi ontityo irimutakovageigakeri.
43 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
44 Ario okañotaka tyanirika kogankitsine pairora iravisavageigakeri tsikyatatyo inkogake irirori irimutakovageigakerira kañomataka irironirikatyo ironampiriaegi.
44 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de todos.
45 Kañotari Kañotasanotakaririra Matsigenka tera iroro iripokashite irogiakovagetakempara, ontityo ipokashitake irimutakotantavagetakera, aikiro inkamaventaigakerira maganiro kameti irogavisaakoigakenkaniniri.
45 Porque até o
46 Impogini yogonketapaaka Jeso Jerikoku itentaigapaakari irogamereegi. Antari iatanaira ariompatyo itovaiganakeri giaiganakeririra. Ario kara ipitake onampinapokiku avotsi paniro terira inee paitacharira Varitimeo, inti itomi Timeo. Irirori onti ipiriniventi inevitantavagetira koriki.
46 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Jericó. Quando ele estava saindo da cidade, com os discípulos e uma grande multidão, encontrou um cego chamado Bartimeu, filho de Timeu. O cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
47 Iroro ikemakotavakerira pokapaake Jeso Nasarekunirira ikaemamatanaketyo ikimoenkatanakera ikanti: —¡Jesoo, Iyashikitanakerira Iravi, tsarogakagavagetenakario!
47 Quando ouviu alguém dizer que era Jesus de Nazaré que estava passando, o cego começou a gritar: — Jesus,
48 Ikantanaigavetakarityo itovaire: —¡Atsi kemisantenityo! Kantankicha irirori ariompatyo ikaemasanotanakeri: —¡Viro, Iyashikitanakerira Iravi, tsarogakagavagetenakario!
48 Muitas pessoas o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca, mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
49 Yogari Jeso asatyo yaratinkapaake ikanti: —Atsi kaemaigeri. Ikaemaigakeri ikantaigiri: —Nani, maika shinetanakempa, kaviritanake, ikaemakempitari.
49 Então Jesus parou e disse: Eles chamaram e lhe disseram: — Coragem! Levante-se porque ele está chamando você!
50 Ikavirimatanakatyo iokapanutiro iponaviotantakarira ishigatetanakarira Jeso.
50 Então Bartimeu jogou a sua capa para um lado, levantou-se depressa e foi até o lugar onde Jesus estava.
51 Irirori ikantiri: —¿Tata pikogake? Ikanti: —Notinkami, onti nokogake noneanaera.
51 — O que é que você quer que eu faça? — perguntou Jesus. — Mestre, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
52 Ikantiri Jeso: —Maika kametitake piataera, neaivitari, pogotaketari nagaveakera noneakagakempira. Ogatyo ikenake ineanai ovashi iatake yogiatanakerira.
52 — Vá; você está curado porque teve fé! — afirmou Jesus. No mesmo instante, Bartimeu começou a ver de novo e foi seguindo Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.