Lucas 9
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs NVT
1 Impogini ikaemaigakeri Jeso irogamereegi yapatoitaigakerira yagaveakagaigakerira ironeagaigakemparira kamagarinipage ontiri aikiro irovegaigakerira mantsigaigankitsirira.
1 Jesus reuniu os Doze e lhes deu poder e autoridade para expulsar todos os demônios e curar enfermidades.
2 Itigankaigakeri inkenkitsatimoigakerira maganiro inkamantaigakerira tyara inkantaigakempa kameti irogavisaakoigakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite. Ikantaigakeri aikiro irovegageigakerira mantsigaigankitsirira.
2 Depois, enviou-os para anunciar o reino de Deus e curar os enfermos.
3 Ikantaigavakeri: —Gara tatakona pamumaigi. Gara pamaigi pigotikiiro. Gara pamaigi pitsagine, piseka, intirika pigorikite. Gara pamaigi piteti pigamisate, intagatityo oga pogagutakarira.
3 Ele os instruiu, dizendo: “Não levem coisa alguma em sua jornada. Não levem cajado, nem bolsa de viagem, nem comida, nem dinheiro, nem mesmo uma muda de roupa extra.
4 Tyarika kara piaigake inkaemaigavakempirika pimagaigakera ivankoku, piaigaketyo pimagaigakera. Kantakani pimagimoigakerira kigonkero piaiganaera parikoti.
4 Aonde quer que forem, hospedem-se na mesma casa até partirem da cidade.
5 Antari garika tyani kaemaigavakempi piaigaketyo parikoti, kantankicha oketyo pimpotevonkititasanoiganaemparo kipatsipane pagatikakoigakeririra iroroniri ineantaigakempa onti pokaiganakeri piaigakera parikoti yovetsikaigaketari terira onkametite teranika iragaigavakempi irishineventaigavakempira.
5 E, se uma cidade se recusar a recebê-los, sacudam a poeira dos pés ao saírem, em sinal de reprovação”.
6 Impogini iaigake itsotenkavageiganakero tyarika kara itimageigakera matsigenkaegi, ikenkitsatimoigakerira ikamantaigakerira tyara ikanta Tasorintsi yogavisaakotantira. Aikiro yovegageigamatirityo mantsigaigankitsirira.
6 Então começaram a percorrer os povoados, anunciando as boas-novas e curando os enfermos.
7 Impogini yogari Erorishi neagetakeneririra Sesa magatiro Garireaku ikemakotakero magatiro yovetsikagetakerira Jeso, yogavagetanaketyo kavako tyampatyo inkante. Ikantaigaketari pashini inti kitareanaacha Joan kamankitsirira karanki.
7 Quando Herodes Antipas ouviu falar de tudo que Jesus fazia, ficou perplexo, pois alguns diziam que João Batista havia ressuscitado dos mortos.
8 Pashinikya kantaigankitsi inti pokaatsi kamantantatsirira Eriashi pairaninirira. Pashinikyatyo kantaigankitsi atake yanianai pashini kamantantatsirira.
8 Outros acreditavam que Jesus era Elias, ou um dos antigos profetas que tinha voltado à vida.
9 Kantankicha Erorishi onti ikantake: —Narotarityo togitorenkakagantakeri Joan. ¿Tyanimpatyora yoga maika iniakonatunkanirira nokemakotirinityo chapi? Impo ikogavetakatyo ineakerimera.
9 “Eu decapitei João”, dizia Herodes. “Então quem é o homem sobre quem ouço essas histórias?” E procurava ver Jesus.
10 Impogini ipokaigaira iritigankaneegi Jeso ikamantageigapaakeri magatiro yovetsikageigutirira. Ikemaigavakerira Jeso itentaiganakari parikoti ochoenitira Vetsaira.
10 Quando os apóstolos voltaram, contaram a Jesus tudo que tinham feito. Em seguida, Jesus se retirou para a cidade de Betsaida, a fim de estar a sós com eles.
11 Kantankicha iroro ikemakotunkanira iaigake tovaini matsigenkaegi yogiaiganakerira. Yogari Jeso ishineigakari ikenkitsatimoigakerira ikamantaigakerira tyara inkantaigakempa kameti irogavisaakoigakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite, aikiro yovegaigakeri mantsigaigankitsirira.
11 As multidões descobriram seu paradeiro e o seguiram. Ele as recebeu, ensinou-lhes a respeito do reino de Deus e curou os que estavam enfermos.
12 Impo inanaira shavini poreatsiri yaiñoniiganakari iritigankaneegi ikantaigiri: —Pakuaigaeri maganiro yogaegi iriaigaera anta otimagetakera pankotsipage kameti irampishigopireaigakempaniri aikiro impunaventavageigakera isekaegi isekataigakempara. Akari aka mameritari tatampa irogaigakempa.
12 No fim da tarde, os Doze se aproximaram e lhe disseram: “Mande as multidões aos povoados e campos vizinhos, para que encontrem comida e abrigo para passar a noite, pois estamos num lugar isolado”.
13 Kantankicha Jeso ikantaigiri: —Paigerityo viroegi isekataigakempara. Iriroegi ikantaigiri: —Mameri tatampa nompaigakeri. Intaganivatisanotyo onai 5 pan, yogari shima pitenivani inai. ¿Matsi ario nagaveaigake noaigakera nompunaventaigakitenerira irashiegi maganiro isekataigakempara?
13 Jesus, porém, disse: “Providenciem vocês mesmos alimento para eles”. “Temos apenas cinco pães e dois peixes”, responderam. “Ou o senhor espera que compremos comida para todo esse povo?”
14 Ikantaigake maika ineaigaketari itovaigavageti matsigenkaegi ikaravageigake ariorika 5,000 surariegi. Kantankicha Jeso ikantaigiri: —Kantaigeri maganiro impitaigakera kantankicha onti pashirikogeigakeri ariorika inkarageigake 50 impirinigeigakera.
14 Havia ali cerca de cinco mil homens. Jesus respondeu: “Digam a eles que se sentem em grupos de cinquenta”.
15 Ario ikañoigakero maika ovashi ipirinitaigake maganiro.
15 Os discípulos seguiram sua instrução, e todos se sentaram.
16 Impo yogari Jeso inoshikakero pan intiri shima yapagotakeri ineventanaka enoku iniakerira Tasorintsi ikantiri: “Apa, noshinevagetakatyo maika pipakenara nogaigakemparira.” Impo ikotagakero pan ipaigakeri irogamereegi iriroegikya paigakeri maganiro.
16 Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e os abençoou. Então, partiu-os em pedaços e os entregou aos discípulos para que distribuíssem ao povo.
17 Isekataigaka maganiro ikemaiganaka, impo yogari irogamereegi yapatoigairo aityokyarira onai yoyagaigairo tsivetaku shatekapagerikatyo kara onakotake 12.
17 Todos comeram à vontade, e os discípulos encheram ainda doze cestos com as sobras.
18 Impogini inakera Jeso paniro iniakerira Iriri intagani itentaigaka irogamereegi. Impo ikantaigiri: —¿Tyara ikantaigana maganiro matsigenkaegi?
18 Certo dia, Jesus orava em particular, acompanhado apenas dos discípulos. Ele lhes perguntou: “Quem as multidões dizem que eu sou?”.
19 Iriroegi ikantaigiri: —Ikonogagarantaigaka ikantaigake: ‘Inti Joan Giviatantatsirira.’ Pashini kantaigankitsi: ‘Inti Eriashi.’ Pashinikya kantaigankitsi: ‘Inti pashini kamantantatsirira pairaninirira yanianaira.’
19 Os discípulos responderam: “Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias; e outros ainda, que é um dos profetas antigos que ressuscitou”.
20 Impo ikantaigiri: —Viroegiri, ¿tyara pikantaigana? Iniamatanaketyo Perero ikantiri: —Viro vinti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Nogoveenkariegite.
20 “E vocês?”, perguntou ele. “Quem vocês dizem que eu sou?” Pedro respondeu: “O senhor é o Cristo enviado por Deus!”.
21 Ikantaigiri: —Gara tyani pikamantumaigi.
21 Jesus advertiu severamente seus discípulos de que não dissessem a ninguém quem ele era.
22 Impo ikantakotaka Jeso ikantaigiri: —Yogari Kañotasanotakaririra Matsigenka iratsipereavagetake. Yogari itinkamiegi jorioegi intiegiri itinkamiegi saseroroteegi intiegiri aikiro gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi gara ikematsaigiri onti inkisashiigakempari. Impo ovashi irogakagantaigakeri, kantankicha omavatanakempara kutagiteri iranianae.
22 “É necessário que o Filho do Homem sofra muitas coisas”, disse. “Ele será rejeitado pelos líderes do povo, pelos principais sacerdotes e pelos mestres da lei. Será morto, mas no terceiro dia ressuscitará.”
23 Impo ikantaigiri maganiro: —Tyanirika kogankitsine inkantakanira inkematsatasanotakena garatyo ipiriniventiro ikogagetirira irirori, ontityo inkantakani impiriniventavagetanakero nokogagetirira naro, aikiro iratsipereaventavagetakenatyo ontirika inkamaventakena.
23 Disse ele à multidão: “Se alguém quer ser meu seguidor, negue a si mesmo, tome diariamente sua cruz e siga-me.
24 Tyanirika tsarogakagacha ikiiro tera inkoge iratsipereaventavagetakenara ikiirotyo kañotagantanankicha, intagatitari ikogake irovetsikagetakera tatarika ikogagetakerira irirori. Kantankicha yogari piriniventirorira nokogagetirira naro yatsipereaventakenara, iriro pinkante iriatake itimira Tasorintsi inkantakani intimake.
24 Se tentar se apegar à sua vida, a perderá. Mas, se abrir mão de sua vida por minha causa, a salvará.
25 Intimavetakempatyo gaveankitsinerira irashintakemparora magatiro kipatsipagekutirira kantankicha impoginityo inkamanae iriatake morekariku, ¿matsi ario agaveake oganiakerira iaraki? Garatyo agaveimati.
25 Que vantagem há em ganhar o mundo inteiro, mas perder ou destruir a própria vida?
26 Tyanirika pashiventagakenane naro ontiri aikiro nokantagetakerira ariotyo nonkañotagakempari naro impogini nompigaatera nompashiventagapaakemparityo irirori. Nompigaetari impogini nonkoveenkavagetapaakera nonkañotapaakemparira Apa ikoveenkavagetira intiegiri aikiro isaankariite, ariotari ikañoigakari iriroegi.
26 Se alguém se envergonhar de mim e de minha mensagem, o Filho do Homem se envergonhará dele quando vier em sua glória e na glória do Pai e dos santos anjos.
27 Nonkamantasanoigakempi antari gatatara pikamaigi pinkonogagarantaigakempa pineaigakeri Tasorintsi inkoveenkatanakera viroegiku.
27 Eu lhes digo a verdade: alguns que aqui estão não morrerão antes de ver o reino de Deus!”.
28 Impogini avisanakera ariorika 8 kutagiteri iatake otishiku iriniaerira Iriri itentanakari Perero, Joan intiri Santiago.
28 Cerca de oito dias depois, Jesus levou consigo Pedro, João e Tiago a um monte para orar.
29 Impo iniakerira Iriri katsiketyo ikantatigamatanakatyo ivoroku ogatyo okenake imanchaki okovoreatanake okantanake porererere onkutavageteratyo kara.
29 Enquanto ele orava, a aparência de seu rosto foi transformada, e suas roupas se tornaram brancas e resplandecentes.
30 Katsiketyo ikoneaiganake Moiseshi intiri Eriashi itentaigakari Jeso iniavakagaigakara.
30 De repente, Moisés e Elias apareceram e começaram a falar com Jesus.
31 Ikovoreaigamatanaketyo ikantaiganakera porererere. Onti iniaventaigake iratsipereavagetakera Jeso inkamakera Jerosarenku.
31 Tinham um aspecto glorioso e falavam sobre a partida de Jesus, que estava para se cumprir em Jerusalém.
32 Kantankicha yogari Perero intiegiri itentaigakarira magasevageigaketyo kara, impo ikireaigamatanaketyo ineaigutarityo Jeso kovoreamatake kantamataketyo porererere itentaigakari Moiseshi intiri Eriashi.
32 Pedro e os outros lutavam contra o sono, mas acabaram despertando e viram a glória de Jesus e os dois homens que estavam com ele.
33 Impo ineaigavakerira yontainaiganaarira Jeso iniamatanaketyo Perero ikanti: —Gotagantatsirira, ¡matsi ariokonatyo anaigake aka! Atsi novashiigakera mavati pankotsi otyomiatirira, patiro pashi, patiro irashi Moiseshi, ogari omavatakemparira onti irashi Eriashi. Kantankicha ontityo iniashitakaro kogapage, teranika irogote tyarika inkante.
33 Quando Moisés e Elias iam se retirando, Pedro, sem saber o que dizia, falou: “Mestre, é maravilhoso estarmos aqui! Vamos fazer três tendas: uma será sua, uma de Moisés e outra de Elias”.
34 Iroro iniavagetakera katsiketyo apamankakoigapaakeri menkori, itsarogaigamatanaketyo ineaigaketari apamankaiganakarira.
34 Enquanto ele ainda falava, uma nuvem surgiu e os envolveu, enchendo-os de medo.
35 Impo inianake Tasorintsi arionika apatosegakara ikanti: “Yokari yoka inti Notomi, tsikyatatari nokogakagakeri naro notigankakerira. Maika atsi kemisantasanoigeri viroegi.”
35 Então uma voz que vinha da nuvem disse: “Este é meu Filho, meu Escolhido. Ouçam-no!”.
36 Impo opeganakara iniakera ineaigavetari Jeso panivani yapuntaa. Iriroegi ikemisantaigaketyo. Impo iaigaira teratyo tyani inkamantumaige okyara.
36 Quando a voz silenciou, só Jesus estava ali. Naquela ocasião, os discípulos não contaram a ninguém o que tinham visto.
37 Okutagitetanaira ipokai Jeso intiegiri irogamereegi iponiaigaara otishiku. Impo iaigaketyo tovaini matsigenkaegi itonkivoaigavaarira.
37 No dia seguinte, quando desceram do monte, uma grande multidão veio ao encontro de Jesus.
38 Impogini inianake paniro imaraenkarikatyo kara ikantiri Jeso: —Gotagantatsirira, atsi shonke, geri kavako notomi, panirotari ikantavagetakara irirori.
38 Um homem na multidão gritou: “Mestre, suplico-lhe que veja meu filho, o único que tenho!
39 Itimagutakeri kamagarini ipigatagapinitakeri, ikaemakagagematirityo kara, aikiro ishigekakaganakeri shige shige shige, ishimosegantanaketyo kara. Teratyo irapakuimateri ikantakani yatsipereakagakeri.
39 Um espírito impuro se apodera dele e o faz gritar. Lança-o em convulsões e o faz espumar pela boca. Sacode-o violentamente e quase nunca o deixa em paz.
40 Nokantaigavetakari pogamereegi ironeagaigaemparira kantankicha teratyo iragaveaigeri.
40 Supliquei a seus discípulos que o expulsassem, mas eles não conseguiram”.
41 Inianake Jeso ikanti: —¡Ario pikantavageigaka viroegi tekyaenkatyo pogoigero iragaveane Tasorintsi! ¿Akasamaninivatirorokari nompiriniventaigakempi nantsipereakoigakempira? Ishonkatetanakari iriri ikantiri: —Makenarinityo aka pitomi.
41 Jesus disse: “Geração incrédula e corrompida! Até quando estarei com vocês e terei de suportá-los?”. Então disse ao homem: “Traga-me seu filho”.
42 Kantankicha iroro yamavetanakenerira yogari kamagarini yogituakeri savi kipatsiku ishigekakaganakeri shige shige shige. Impo yoneagakari Jeso, ogatyo ikenake ananeki paa vegasanotaa. Impo inianai Jeso ikantiri tomintaririra: —Neri pitomi yoga.
42 Quando o menino se aproximou, o demônio o derrubou no chão, numa convulsão violenta. Jesus, porém, repreendeu o espírito impuro, curou o menino e o devolveu ao pai.
43 Maganirosanotyo yogavageiganake kavako, ineaigakeritari yagaveavagetakera Tasorintsi. Jeso ikamantaigairira aikiro inkamakera (Mt 17.22-23; Mr 9.30-32) Iroro yogavageigakera kavako isureigakarora yovetsikagetakerira Jeso inianake irirori ikantakotanakara ikantaigiri irogamereegi:
43 Todos se espantaram com a grandiosidade do poder de Deus. Enquanto todos se maravilhavam com seus feitos, Jesus disse aos discípulos:
44 —Maika kemisantasanoigena, gara pimagisantaigiro nonkantaigakempirira. Yogari Kañotasanotakaririra Matsigenka iragakagantakenkani iramanakenkanira irogakenkanira.
44 “Ouçam-me e lembrem-se do que lhes digo: o Filho do Homem será traído e entregue em mãos humanas”.
45 Iriroegi teratyo inkemaigavakero ikantakerira, tekyatanika irogikoneatimoigeri Tasorintsi tatoita ikantakotake, kantankicha tera inkantumaigeri, “¿Tatatyo oitara piniakotake?”, yagamaavageiganakatari.
45 Eles, porém, não entendiam essas coisas. O significado estava escondido deles, de modo que não eram capazes de compreender e tinham medo de perguntar.
46 Impogini itsitiiganakero irogamereegi iniavakagaiganakara iniaventaigakerora tyanirikara visaigakeri itovaireegi, irorokyatyo ikantaigi, irorokyatyo ikantaigi.
46 Os discípulos começaram a discutir sobre qual deles seria o maior.
47 Kantankicha Jeso yogotaketyo magatiro isureigakarira, nerotyo yagake paniro ananeki yogaratinkakeri inampinaku
47 Jesus, conhecendo seus pensamentos, trouxe para junto de si uma criança pequena
48 ikantaigiri: —Tyanirika kavintsaakerine ananeki kañorira yoka kañomataka nantinirikatyo ikavintsaake, nantitari ikematsatake. Ario ikañotaka tyanirika kematsatakenane naro, inti ikematsatake aikiro tigankakenarira. Irorotari nonkantantakempirira maika tyanirika terira iraventakotempa onti inkavintsaakeri terira impaitumatempa, iriro pinkante inti pairorira yavisantavagetake.
48 e disse: “Quem recebe uma criança como esta em meu nome recebe a mim, e quem me recebe também recebe aquele que me enviou. Portanto, o menor entre vocês será o maior”.
49 Impo ikanti Joan: —Gotagantatsirira, chapi noneaigakeri paniro yoneagakari kamagarini, onti yaventashitakari pivairo. Kantankicha naroegi nokantaviigakeri, noneaigaketari tera intentaigae.
49 João disse a Jesus: “Mestre, vimos alguém usar seu nome para expulsar demônios; nós o proibimos, pois ele não era do nosso grupo”.
50 Ikantiri Jeso: —Maika ganige pikantaviigairi, maganirotari terira inkisashiigajae onti ishineigakai.
50 “Não o proíbam!”, disse Jesus. “Quem não é contra vocês é a favor de vocês.”
51 Antari ochoenitapaakara iriatantanaemparira Jeso enoku iatanake Jerosarenku ikantanake: —Noatetatyo Jerosarenku.
51 Como se aproximava o tempo de ser elevado ao céu, Jesus partiu com determinação para Jerusalém.
52 Impo itigankaigakeri iritigankaneegi iriivaiganakera inkamantantaigakerora pokapaake Jeso. Iriroegi iaigake itimaigira samaritanoegi inkogaigakenerira pankotsi irimagantapanutemparira.
52 Enviou mensageiros adiante até um povoado samaritano, a fim de fazerem os preparativos para sua chegada.
53 Kantankicha iriroegi teratyo inkogaige iragaigavakerira irogimagaigakerira iriroegiku, ineaigaketari onti iriate Jerosarenku.
53 Contudo, os habitantes do povoado não receberam Jesus, porque parecia evidente que ele estava a caminho de Jerusalém.
54 Impo yogari irogamereegi paitacharira Santiago intiri Joan ineaigakera tera inkogaige iragaigavakerira ikantaigiri Jeso: —Notinkami, ¿pikogake nonkantaigakera ashiriakempara tsitsi enoku ontagaigakerira ompogereaigakerira?
54 Percebendo isso, Tiago e João disseram a Jesus: “Senhor, quer que mandemos cair fogo do céu para consumi-los?”.
55 Ishonkateigamatanakarityo Jeso ikanomajaigakeri.
55 Jesus, porém, se voltou para eles e os repreendeu.
56 Impo iaigake parikoti itimaigira pashini.
56 E seguiram para outro povoado.
57 Impogini ikenaiganakera avotsiku inianake paniro surari ikantiri Jeso: —Notinkami, nokogake nonkantakanira nogiavagetakempi.
57 Quando andavam pelo caminho, alguém disse a Jesus: “Eu o seguirei aonde quer que vá”.
58 Ikanti Jeso: —Yogari etini aityo ikiantarira. Ario ikañoigaka tsimeripage irirori aityo imagantaigarira, kantankicha yogari Kañotasanotakaririra Matsigenka teratyo ontime ivanko irimagantakemparira.
58 Jesus respondeu: “As raposas têm tocas onde morar e as aves têm ninhos, mas o Filho do Homem não tem sequer um lugar para recostar a cabeça”.
59 Impo ikantiri pashini: —Virori, tsame pogiavagetakenara. Kantankicha irirori ikanti: —Notinkami, nokogavetaka nogiatanakempimera, kantankicha aiñokyatari apa gatata nopoki. Antari inkamanaera nonkitatanaerira, ario pinkante nompokake nonkantakanira nogiavagetanakempi.
59 E a outra pessoa ele disse: “Siga-me”. O homem, porém, respondeu: “Senhor, deixe-me primeiro sepultar meu pai”.
60 Ikanti Jeso: —Yogari igamagapage kantetyo inkitaigaerira terira inkematsaigeri Tasorintsi. Virori piate pinkenkitsavagetakera pinkamantaigakerira pitovaireegi tyara inkantaigakempa kameti irogavisaakoigakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite.
60 Jesus respondeu: “Deixe que os mortos sepultem seus próprios mortos. Você, porém, deve ir e anunciar o reino de Deus”.
61 Inianake pashini ikanti: —Notinkami, naro aikiro nokogake nogiavagetakempira, kantankicha oketyo noatapanaate novankoku noniantapanutera.
61 Outro, ainda, disse: “Senhor, eu o seguirei, mas deixe que antes me despeça de minha família”.
62 Kantankicha Jeso ikantiri: —Tyanirika kogavetankicha irogiavagetakenara, kantankicha aityorika itatsiventakarira ¿matsi tyara inkantakempa impegasanotakerira Tasorintsi Igoveenkarite impiriniventakerora ikogagetirira? Garatyo yagaveimati.
62 Mas Jesus lhe disse: “Quem põe a mão no arado e olha para trás não está apto para o reino de Deus”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.