Lucas 4
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs NTLH
1 Antari ikyaenkara giviatankicha Jeso Jororanku itinkamitanakari Isure Tasorintsi yamanakeri anta osarigagitetapaakera.
1 Jesus, cheio do Espírito Santo, voltou do rio Jordão e foi levado pelo Espírito ao deserto.
2 Yogari Jeso onti ipitashitakaro kogapage tera isekatumatempa, impo avisavagetanake 40 kutagiteri niganki itaseganake. Impo ipokashitakeri kamagarini ineasanotakerira ariorika iragaveake irapakuakagakerira ganigera ikematsatairi Iriri
2 Ali ele foi tentado pelo Diabo durante quarenta dias. Nesse tempo todo ele não comeu nada e depois sentiu fome.
3 ikantiri: —Irorotari vintira Itomi Tasorintsi atsi kanteronityo oga mapu ompeganakempara sekatsi pisekatakempara.
3 Então o Diabo lhe disse: — Se você é o Filho de Deus, mande que esta pedra vire pão.
4 Kantankicha Jeso ikantiri: —Aityo otsirinkakotunkani Irinianeku Tasorintsi okanti: ‘Ogari sekatsi oshintsitagantavetaka kantankicha tera patiro onkogakotenkani irorori. Pairo avisake okogakotunkanira ogotasanotakenkanira magatiro ikantagetakerira Tasorintsi, irorotari shintsitagantatsi suretsiku.’
4 Jesus respondeu:
5 Impo ariokya itentanakari enoku ochovaankakera otishi yogikoneatimotutarityo magatirosanotyo kipatsi ontiri aikiro magatiropage timantagetakarorira.
5 Aí o Diabo levou Jesus para o alto, mostrou-lhe num instante todos os reinos do mundo
6 Impo ikantiri: —Maika magatiro pineagetakerira onti nashi. Narori nagaveake nompakerira tyanirika nonintakagake, kantankicha viro pintigeroaventakenarika maika pimpegakenara pitinkami, naro nompagetakempiro pashintagetakemparora, aikiro nompegakagakempi igoveenkariegite maganiro.
6 e disse: — Eu lhe darei todo este poder e toda esta riqueza, pois tudo isto me foi dado, e posso dar a quem eu quiser.
7 — ausente —
7 Isto tudo será seu se você se ajoelhar diante de mim e me adorar.
8 Iniitanaatyo Jeso aikiro ikantiri: —Aityo otsirinkakotunkani okanti: ‘Gara pipegumati pashini pitinkami. Panirosanotyo Tasorintsi pinkematsatasanotake.’
8 Jesus respondeu:
9 Impo ariokya itentanakari Jerosarenku yaratinkaigapaakera ivankoku Tasorintsi otishitapankoku onavagetiratyo enoku kara ikantiri: —Irorotari vintira Itomi Tasorintsi atsi mitaanakenityo savi,
9 Depois o Diabo o levou a Jerusalém e o colocou na parte mais alta do Templo e disse: — Se você é o Filho de Deus, jogue-se daqui,
10 okantaketari otsirinkakotunkanira okanti:
10 pois as Escrituras Sagradas afirmam: “Deus mandará que os seus anjos cuidem de você.
11 — ausente —
11 Eles vão segurá-lo com as suas mãos, para que nem mesmo os seus pés sejam feridos nas pedras.”
12 Iniitanaatyo Jeso ikantiri: —Kantankicha aityo pashini otsirinkakotunkani aikiro okanti: ‘Gara potsimajairi Pitinkami Tasorintsi pinkantanatakerira: Irorotari pagaveavagetira atsi nanityo maika neakagenaro pagaveane.’
12 Então Jesus respondeu:
13 Impo yogari kamagarini inei tera iragaveeri tyampatyo inkantera pashini ovashi yontainatanaari iataatira parikoti.
13 Quando o Diabo acabou de tentar Jesus de todas as maneiras, foi embora por algum tempo.
14 Impogini ipiganaa Jeso Garireaku. Aiño itinkamitari Isure Tasorintsi yagaveakagakeri posante ovashi ikemakoigakeri maganiro timageigatsirira kara.
14 Jesus voltou para a região da Galileia, e o poder do Espírito Santo estava com ele. As notícias a respeito dele se espalhavam por toda aquela região.
15 Yogotagantavagetake pankotsipageku yapatoitantaigarira jorioegi, ishineventaiganakari maganiro.
15 Ele ensinava nas sinagogas e era elogiado por todos.
16 Impogini iatake Jeso Nasareku ikimotakera pairani. Impo aganakara kutagiteri apishigopireantaganirira iatake pankotsiku yapatoitantaigarira jorioegi, kantakatari irirori iatapinitira kutagiteriku apishigopireantaganirira. Impo yaratinkake iriniavantakerora Itsirinkakagantakerira Tasorintsi.
16 Jesus foi para a cidade de Nazaré, onde havia crescido. No sábado, conforme o seu costume, foi até a sinagoga . Ali ele se levantou para ler as Escrituras Sagradas ,
17 Ovashi ipunkani sankevanti itsirinkanakerira kamantantatsirira Isaiashi pairani. Inoshikakero yampigireanakerora iriniavantakerora ineiro otsirinkakara okanti:
17 e lhe deram o livro do profeta Isaías. Ele abriu o livro e encontrou o lugar onde está escrito assim:
18 — ausente —
18 “O Senhor me deu o seu Espírito.
19 — ausente —
19 e anunciar que chegou o tempo
20 Impogini yagatanakera iniavantakerora yampigikairo ipairi pakeririra inkaara ipirinitanake. Maganirotyo ipampogiaiganakeri sorererere.
20 Jesus fechou o livro, entregou-o para o ajudante da sinagoga e sentou-se. Todas as pessoas ali presentes olhavam para Jesus sem desviar os olhos.
21 Impo inianake ikanti: —Okari oka pikemaigakerira noniavantakerira mataka otsatagunkani maika.
21 Então ele começou a falar. Ele disse:
22 Maganirotyo ishineventaiganakari yogaiganaketyo kavako, ineaigaketari kametimataketyo iniaigakerira, kantankicha ikantavakagaiganaka: —¿Matsi teratyo iriro yoga itomi Jose?
22 Todos começaram a elogiar Jesus, admirados com a sua maneira agradável e simpática de falar, e diziam: — Ele não é o filho de José?
23 Ikantaigiri: —Pinkantaigakenarorokari: ‘Vintitari gavintantatsirira, atsi gavintaempatyo vikiiro.’ Aikiro pinkantaigakerorokari: ‘Magatiro nokemakoigakerira povetsikagetakerira Kaperenaoku atsi vetsikageteroratyo maika aka pitimira.’
23 Então Jesus disse:
24 Iniitanaatyo aikiro ikanti: —Arisanotyo nonkantasanoigakempi yogari kamantantatsirira tyarika iatake parikoti ishineventavunkani, kantankicha antari inavetaka itimira teratyo irishineventenkani.
24 E continuou:
25 Pikemakoigakerotari pairani aiñokyara Eriashi tera omparigumatae inkani avisavagetanake mavati shiriagarini intiri aikiro 6 kashiri. Itasegavageiganaketyo maganiro. Otimaigavetakatyo tovaini ogamakotagapage Iseraereku,
25 Eu digo a vocês que, de fato, havia muitas viúvas em Israel no tempo do profeta Elias, quando não choveu durante três anos e meio, e houve uma grande fome em toda aquela terra.
26 kantankicha Tasorintsi teratyo ario intigankeri Eriashi iriatimoigakerora iroroegi inkavintsajaigakerora ganiri agaigiro otasegane, ontityo itigankakeri iriatakera Sarepetaku inkavintsaakerora pashini ogamakotaga terira iroro iseraere. (Ogari Sarepeta ochoenitakotakaro Suron.)
26 Porém Deus não enviou Elias a nenhuma das viúvas que viviam em Israel, mas somente a uma viúva que morava em Sarepta, perto de Sidom.
27 Aikiro pairani aiñokyara kamantantatsirira Eriseo itimaigavetakatyo tovaini vesegasenari Iseraereku, kantankicha teratyo irovegumate paniro, intaganityo yovegai pashini terira iriro iseraere, irirotari Naaman timatsirira Suriaku.
27 Havia também muitos leprosos em Israel no tempo do profeta Eliseu, mas nenhum deles foi curado. Só Naamã, o sírio, foi curado.
28 Irorotyo ikemaigavakerira ikantaigakerira ikisaigamatanakatyo maganiro.
28 Quando ouviram isso, todos os que estavam na sinagoga ficaram com muita raiva.
29 Ikaviriigamatanakatyo yoneagaigakarira parikoti antakona anta okaratakera apatotakara pankotsi. Itikaigavetanakari yamavageigavetanakarira otseraaku intatsinkaigakerimera, ontitari apatotaka ivankoegi otishiku.
29 Então se levantaram, arrastaram Jesus para fora da cidade e o levaram até o alto do monte onde a cidade estava construída, para o jogar dali abaixo.
30 Kantankicha irirori ikenaguiganakerityo niganki yapatoigakara ovashi iatai.
30 Mas ele passou pelo meio da multidão e foi embora.
31 Impogini iatai Jeso Kaperenaoku. Antari aganakara kutagiteri apishigopireantaganirira iatake pankotsiku yapatoitantaigarira jorioegi yogotagantavagetakera.
31 Então Jesus foi para Cafarnaum, uma cidade da região da Galileia. Ali ele ensinava o povo nos sábados.
32 Ikemaigavakerira maganirotyo yogavageiganake kavako, ineaigaketari yogotagaigakerira yogovagetiratyo kara.
32 Eles estavam muito admirados com a sua maneira de ensinar, pois Jesus falava com autoridade.
33 Ario inake kara paniro surari itimagutakerira kamagarini. Irirori ikaemagematityo kara ikanti:
33 Havia um homem na sinagoga que estava dominado por um demônio. O homem gritou:
34 —¡Eeee! ¡Jeso Nasarekunirira, arionena gara tyara pikantaigana! ¿Tyara pinkantaigakenara? ¿Iroro pipokashitake pimpogereaigakenara? Noneimpitari, nogotakempi vinti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite maganiro.
34 — Ei, Jesus de Nazaré! O que você quer de nós? Você veio para nos destruir? Sei muito bem quem é você: é o Santo que Deus enviou!
35 Inianake Jeso ikantiri: —¡Kemisante! ¡Kontetanae, piatae parikoti! Iroro ikemavakerira ogatyo ikenake yogituanakeri itimagutakerira, igenanekyatyo ikontetapanuti iokanairi, tera tyara inkantumateri.
35 Então Jesus ordenou ao demônio: Em frente de todos, o demônio atirou o homem no chão e saiu dele sem lhe causar nenhum ferimento.
36 Maganiro yogavageiganaketyo kavako ikantavakagaiganaka: —¿Pineakeri? ¡Tyarikatyo ikantaka intagatityo iniimatakerira ikematsatakeri ikontetanai! ¡Pairotyo yagaveavageti! ¡Ikoveenkavagetiratyo kara!
36 Todos ficaram espantados e diziam uns para os outros: — Que tipo de palavras são essas? Este homem, com autoridade e poder, expulsa os espíritos maus, e eles vão embora.
37 Impogini maganirotyo timageigatsirira kara ikemakoigakeri Jeso.
37 E as notícias a respeito de Jesus se espalharam por toda aquela região.
38 Impogini ikontetanaira Jeso pankotsiku yapatoitaigakara iatake ivankoku Sumo. Ogari yagashintotirira omantsigatake oanativagetakera. Ikantavunkani Jeso irovegaerora.
38 Jesus saiu da sinagoga e foi até a casa de Simão. A sogra de Simão estava doente, com febre alta; e contaram isso a Jesus.
39 Iatake iroroku ikanaganaka iniakero anatiri yoneagakaro. Irorori oga okenake oshavogatanai, ovashi otinaanaa opakoigakeri isekataigakempara.
39 Aí ele foi, parou ao lado da cama dela e deu uma ordem à febre. A febre saiu da mulher, e, no mesmo instante, ela se levantou e começou a cuidar deles.
40 Antari ishonkanaara poreatsiri ipokaigake maganiro mantsigatakogeigankitsirira yamaiganakenerira Jeso tovaini oposantetashigeigakarira mantsigarintsipage irovegaigaerira. Irirori ipatikaiigakeri igitoku paniropage yovegageigairi.
40 Depois de anoitecer , todos os que tinham amigos enfermos, com várias doenças, os levaram a Jesus. Ele pôs as suas mãos sobre cada um deles e os curou.
41 Ikonogagarantaigaka onti itimaguigakeri kamagarini. Antari yoneaganontaigakarira ikonteiganaira ikaemageigamatanaketyo ikantaigi: —¡Virori vinti Itomi Tasorintsi! Kantankicha Jeso ikantaviigakeri iriniaigaera, yogoigaketari inti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite maganiro.
41 Os demônios saíram de muitas pessoas, gritando: — Você é o Filho de Deus! Eles sabiam que Jesus era o
42 Okutagitetamanakera iatanake Jeso anta parikoti omamerigitetakera, kantankicha ikogunkanityo impo yogonketakoigakari inakera. Ikogaigavetaka iragaigavakerimera ganiri iatai.
42 Quando amanheceu, Jesus saiu da cidade e foi para um lugar deserto. Mas a multidão começou a procurá-lo, e, quando o encontraram, eles não queriam deixá-lo ir embora.
43 Kantankicha irirori ikantaigiri: —Noataketyo nonkenkitsatimoigakerira aikiro parikotipagekunirira nonkamantaigakerira tyara inkantaigakempa kameti irogavisaakoigakeriniri Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite, irorotari itigankavitakena.
43 Mas Jesus disse:
44 Impo iatake Joreaku ikenkitsavagetanakera pankotsipageku yapatoitantaigarira jorioegi.
44 E ele anunciava a mensagem nas sinagogas de todo o país.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.