Lucas 23

Machiguenga NT (MCB_WBT) vs ARC

Sair da comparação
ARC Almeida Revista e Corrigida 2009
1 Nerotyo maganirosanotyo ikaviriiganaka iaigakera yamaiganakerira Jeso Piratoku.
1 E, levantando-se toda a multidão deles, o levaram a Pilatos.
2 Impo yogonkeigapaakara itsoeventaigapaakari ikantaigi: —Yokari yoka nokemaigakeri inianiaiganakerira notovaireegi ikantaiganakerira inkisaiganakerira koveenkari, ontiri aikiro ikantake: ‘Ganige pipaigairi koriki koveenkari Sesa.’ Aikiro onti ikantanake: ‘Nanti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Pigoveenkariegite.’
2 E começaram a acusá-lo, dizendo: Havemos achado este pervertendo a nossa nação, proibindo dar o tributo a César e dizendo que ele mesmo é Cristo, o rei.
3 Yogari Pirato ikantiri: —¿Arisano viro Igoveenkariegite jorioegi? Ikanti Jeso: —Jeeje, arisano pikantasanotakeniroro, naroniroro.
3 E Pilatos perguntou-lhe, dizendo: Tu és o Rei dos judeus? E ele, respondendo, disse-lhe: Tu
4 Ikantutaigaarityo Pirato maganiro itinkamiegi saseroroteegi intiegiri maganiro matsigenkaegi ikantaigiri: —Yogari yoga naro noneakeri tera tatoita irovetsikumate kameti inkisakenkanira.
4 E disse Pilatos aos principais dos sacerdotes e à multidão: Não acho culpa alguma neste homem.
5 Kantankicha iriroegi ariompatyo ishintsiiganakeri ikantaiganakera: —Arisanotari yogotagantavagetanake inianiaiganakerira maganiro Joreakunirira ikantaigakerira inkisaiganakerira koveenkari Sesa impugaiganakemparira. Itsititapanutiro Garireaku maika atake ipokanakero aka.
5 Mas eles insistiam cada vez mais, dizendo: Alvoroça o povo ensinando por toda a Judeia, começando desde a Galileia até aqui.
6 Impo ikemavakera Pirato ikantaigutarityo: —¿Arisano iriro Garireakunirira?
6 Então, Pilatos, ouvindo falar da Galileia, perguntou se aquele homem era galileu.
7 Iroro ikantaigakerira: “Jeeje, irironiroro”, itigankutarityo Erorishiku, pokaketari irirori Jerosarenku, kantankicha inti neagetakeneririra Sesa magatiro anta Garireaku.
7 E, sabendo que era da jurisdição de Herodes, remeteu-o a Herodes, que também, naqueles dias, estava em Jerusalém.
8 Yogari Erorishi ineavakerira Jeso ishinevagetanakatyo kara ikogavetakatari ineakerimera karanki, ikemakotiritari iniakotaganira, nerotyo ikogantakarira ineakerira kameti ineakagakerira terira oneimagetenkani.
8 E Herodes, quando viu a Jesus, alegrou-se muito, porque havia muito que desejava vê-lo, por ter ouvido dele muitas coisas; e esperava que lhe veria fazer algum sinal.
9 Ikogakotagantagetakerityo posante kara, kantankicha Jeso ikemisantanake, teratyo iriniimate.
9 E interrogava-o com muitas palavras, mas ele nada lhe respondia.
10 Ario inaigake kara itinkamiegi saseroroteegi intiegiri gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi. Iriroegi ariompatyo ishintsiiganakeri itsoeventaiganakarira.
10 E estavam os principais dos sacerdotes e os escribas acusando-o com grande veemência.
11 Yogari Erorishi intiegiri isoraroegite iposantenaigakerityo Jeso kara, aikiro isamatsanaigakeri yogagutantaigakarira kamisa karenimagori kañorira yogagutarira koveenkari. Impo akiiro yamakagantairi Piratoku.
11 E Herodes, com os seus soldados, desprezou-o, e, escarnecendo dele, vestiu-o de uma roupa resplandecente, e tornou a enviá-lo a Pilatos.
12 Ovashi yogametiavakagaigaa Pirato itentaarira Erorishi, karanki ontitari ikisavakagaigavetaka.
12 E, no mesmo dia, Pilatos e Herodes, entre si, se fizeram amigos; pois, dantes, andavam em inimizade um com o outro.
13 Impo yogari Pirato yapatoitaigakeri itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi jorioegi intiegiri aikiro maganiro matsigenkaegi
13 E, convocando Pilatos os principais dos sacerdotes, e os magistrados, e o povo, disse-lhes:
14 ikantaigiri: —Viroegi pamaigavetakenari yoga pikantaigake inianiaiganakeri matsigenkaegi ikantaigakeri inkisaiganakerira koveenkari impugaiganakemparira, kantankicha naro noneakeri tera inkañogetero maika pikantaigakenarira, tsikyatatari pikemaigakeri viroegi iniakera nokogakotagantakerira inkaara.
14 Haveis-me apresentado este homem como pervertedor do povo; e eis que, examinando-o na vossa presença, nenhuma culpa, das de que o acusais, acho neste homem.
15 Ario ikañotaka Erorishi irirori ineakeri tera irovetsike terira onkametite, nerotyo yogipigantavaaririra. Maika pineaigake tera tatoita irovetsikumate kameti inkamakera.
15 Nem mesmo Herodes, porque a ele vos remeti, e eis que não tem feito coisa alguma digna de morte.
16 Nompasatagantavakeri impo nampakuaeri.
16 Castigá-lo-ei, pois, e soltá-lo-ei.
17 Ikantakeri maika omirinkatari agara Pasekoa yogari Pirato yapakui paniro yashitakovitunkanirira yovetsikakera terira onkametite.
17 E era-lhe necessário soltar-lhes um detento por ocasião da festa.
18 Kantankicha ikemakera ikantakerira Pirato maganirosanotyo ikaemavaitaiganake ikantaigi: —¡Kentakoteri! ¡Irirompatyo pampakuae Varavashi!
18 Mas toda a multidão clamou à uma, dizendo: Fora daqui com este e solta-nos Barrabás.
19 Yogari Varavashi onti yashitakovitunkani itentashiigakarira pashini timaigatsirira kara Jerosarenku ikisaiganakerira soraroegi iromanoegi ontiri aikiro yogantakera.
19 Barrabás fora lançado na prisão por causa de uma sedição feita na cidade e de um homicídio.
20 Yogari Pirato ikogavetakatyo irapakuaerimera Jeso iniitaigaarityo aikiro.
20 Falou, pois, outra vez Pilatos, querendo soltar a Jesus.
21 Kantankicha iriroegi ariompatyo ikaemasanoiganakeri: —¡Kentakoteri! ¡Kentakoteri!
21 Mas eles clamavam em contrário, dizendo: Crucifica- o! Crucifica-o!
22 Ikantutaigaarityo aikiro Pirato: —¿Matsi tyara ikantakara? ¿Tatampatyora yovetsikakera? Nokogakotagantavetakari noneakeri naro tera tatoita irovetsikumate kameti inkamakera. Nompasatagantavakeri impo nampakuaeri.
22 Então, ele, pela terceira vez, lhes disse: Mas que mal fez este? Não acho nele culpa alguma de morte. Castigá-lo-ei, pois, e soltá-lo-ei.
23 Kantankicha iriroegi ariompatyo ishintsiiganakeri ikaemaiganakera: —¡Kentakoteri! ¡Kentakoteri! Pairotari ikaemageigamatake ovashi yagaveantaiganake.
23 Mas eles instavam com grandes gritos, pedindo que fosse crucificado. E os seus gritos e os dos principais dos sacerdotes redobravam.
24 Nerotyo Pirato ikematsaigakeri ikantaigiri: —Neri yoka Jeso tyarika pinkantaigakeri virompatyo viroegi. Impo yapakuairi Varavashi yashitakovitunkanirira itentaigakarira pashini ikisaiganakerira igoveenkarite ontiri aikiro yogantakera. Irirotari ikogaigake irapakuaenkanira.
24 Então, Pilatos julgou que devia fazer o que eles pediam.
25 — ausente —
25 E soltou-lhes o que fora lançado na prisão por uma sedição e homicídio, que era o que pediam; mas entregou Jesus à vontade deles.
26 Impo iaiganake yamaiganakerira Jeso inkentakoigakerira. Itonkivoaigakari paniro Surenekunirira paitacharira Sumo iponiapaaka anta parikoti. Iriroegi yagaigavakeri inatakagaigakerira igoroshite Jeso yogiataganakerira.
26 E, quando o iam levando, tomaram um certo Simão, cireneu, que vinha do campo, e puseram-lhe a cruz às costas, para que a levasse após Jesus.
27 Yogiaiganakerityo tovaini matsigenkaegi ontiegiri aikiro tsinaneegi ontovaigavageteratyo kara iragatsikanaigakarira okenkisureakoigakarira.
27 E seguia-o grande multidão de povo e de mulheres, as quais batiam nos peitos e o lamentavam.
28 Kantankicha Jeso ipampogiaigakero ikantaigiro: —Viroegi tsinaneegi Jerosarenkunirira, gara piragatsikaigana naro, virompaegityo iragatsikaigaachane intiegiri pitomiegi.
28 Porém Jesus, voltando-se para elas, disse: Filhas de Jerusalém, não choreis por mim; chorai, antes, por vós mesmas e por vossos filhos.
29 Aganakempatari kutagiteri onkantanakenkanira: ‘Ogari terira intimumaige otomi ikavintsaavagetakero Tasorintsi, teranika oneimaigerinika oananekite, tera ontsomitagumaige.’
29 Porque eis que hão de vir dias em que dirão: Bem-aventuradas as estéreis, e os ventres que não geraram, e os peitos que não amamentaram!
30 Impogini
30 Então, começarão a dizer aos montes: Caí sobre nós! E aos outeiros: Cobri-nos!
31 Kañotari naro akyari ikañoitana maika iriromparorokari matsigenkaegi pairo irogagaigakenkani inkisashiigakenkanira.
31 Porque, se ao madeiro verde fazem isso, que se fará ao seco?
32 Aikiro yamanunkani piteni vetsikaigankitsirira terira onkametite inkentakoigakenkanira intentagantaigakenkanira Jeso.
32 E também conduziram outros dois, que eram malfeitores, para com ele serem mortos.
33 Impo yogonkeigapaakara Karaveraku ario kara ikentakoigakeri Jeso itentagantaigakari yogaegi vetsikaigankitsirira terira onkametite, paniro yogaratinkakotunkani irakosanoriraku, yogari irapitene onti yogaratinkakotunkani irampateku.
33 E, quando chegaram ao lugar chamado a Caveira, ali o crucificaram e aos malfeitores, um, à direita, e outro, à esquerda.
34 Irorotyo ikentakotanunkanira Jeso ogatyo ikenake iniaventaiganakeri kentakoigakeririra ikanti: —Apa, gara pikisaviigiri ikañoigakenara maika, teranika irogoige. Impo yogari soraroegi isokagiaigakero mapukicho ogotantaganirira kameti irogotantaigakemparora tyanirika shintakemparone imanchaki.
34 E dizia Jesus: Pai, perdoa-lhes, porque não sabem o que fazem. E, repartindo as suas vestes, lançaram sortes.
35 Ario inaigake kara tovaini matsigenkaegi ipampogiaigakerira. Yogari itinkamiegi isamatsanaigakerityo ikantaigakerira: —Kogapage ikantunkani yagaveavagetityo ikavintsaantavagetakera yogavisaakotakerira pashini matsigenka. Maikari maika atsi kantetyo impugamentanakempara irogavisaakotaempara ikiiro, irorotari intira Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Agoveenkariegite.
35 E o povo estava olhando. E também os príncipes zombavam dele, dizendo: Aos outros salvou; salve-se a si mesmo, se este é o Cristo, o escolhido de Deus.
36 Ario ikañoigaka soraroegi irirori isamatsanaigakerityo yaiñoniiganakari ipaigakerira vino kachoari.
36 E também os soldados escarneciam dele, chegando-se a ele, e apresentando-lhe vinagre,
37 Aikiro ikantaigakeri: —Irorotari vintira Igoveenkariegite jorioegi atsi pugamentanakempanityo pogavisaakotaempara.
37 e dizendo: Se tu és o Rei dos judeus, salva-te a ti mesmo.
38 Impo otsirinkunkani ogunkani igoroshiteku igitotakera okanti: “Yokari yoka inti Igoveenkariegite jorioegi.”
38 E também, por cima dele, estava um título, escrito em letras gregas, romanas e hebraicas: Este é O Rei dos Judeus .
39 Inianake paniro vetsikankitsirira terira onkametite itentagantaigakaririra ikaveganatakeri Jeso ikantiri: —Irorotari vintira Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Nogoveenkariegite, atsi pugamentanakempanityo pogavisaakotaempara vikiiro ovashi pimaigaena naroegi aikiro.
39 E um dos malfeitores que estavam pendurados blasfemava dele, dizendo: Se tu és o Cristo, salva-te a ti mesmo e a nós.
40 Kantankicha ikisutarityo irapitene ikantiri: —¿Matsi tera pimpinkeri Tasorintsi? ¡Pineavetakatyo ikentakoitakempira itentagantaitakempirira, atanatsi pikañotakara maika!
40 Respondendo, porém, o outro, repreendia-o, dizendo: Tu nem ainda temes a Deus, estando na mesma condenação?
41 Aroegi antsipereaigetatyo avetsikaigaketari terira onkametite ikañotantaigakairira maika, kantankicha irirori tera tatoita irovetsikumate, onti yatsipereakagunkani kogapage.
41 E nós, na verdade, com justiça, porque recebemos o que os nossos feitos mereciam; mas este nenhum mal fez.
42 Impo ishonkatematanakarityo Jeso ikantiri: —Jeso, impogini aganakempara pimpokaera pimpegakempara Igoveenkariegite maganiro pisuretaenara naro gara pimagisantana.
42 E disse a Jesus: Senhor, lembra-te de mim, quando entrares no teu Reino.
43 Inianake Jeso ikantiri: —Nonkantasanotakempi maikatyo piatae okametigitetasanovagetira pintentakenara.
43 E disse-lhe Jesus: Em verdade te digo que hoje estarás comigo no Paraíso.
44 Antari ikantakera maika atake ikatinkatanake poreatsiri. Apavatsaasematanakatyo magatiro apagiteanakarotyo kara ovashi itsunkavagetanake,
44 E era já quase a hora sexta, e houve trevas em toda a terra até à hora nona,
45 teranika inkoneatumatae poreatsiri. Impo ogari kamisa tsatamagotacharira ivankoku Tasorintsi ogatyo okenake osaraamatanaketyo nigankisano okantanakera tseerererere pairatamatake kotarenkasanotake.
45 escurecendo-se o sol; e rasgou-se ao meio o véu do templo.
46 Yogari Jeso ikaemapanuti imaraenkarikatyo kara ikanti: —¡Apaa, gavaero nosure! Iroro ikantakera maika oga ikenake ikemisantanake ikamanakera.
46 E, clamando Jesus com grande voz, disse: Pai, nas tuas mãos entrego o meu espírito. E, havendo dito isso, expirou.
47 Yogari itinkamiegi soraroegi iromanoegi ineavakerora okañogetakara maika ikanti: —¡Pairo yavisaenkavageti Tasorintsi! Arisanoniroro tera tatoita irovetsikumate irirori onti ikentakotunkani kogapage.
47 E o centurião, vendo o que tinha acontecido, deu glória a Deus, dizendo: Na verdade, este homem era justo.
48 Yogaegiri maganiro patoitaigankicharira inkaara impampogiaigakerira Jeso inkentakotakenkanira ikenkisureavageiganakatyo kara iaiganai ipatosanegintaiganakatyo ton ton ton,
48 E toda a multidão que se ajuntara a este espetáculo, vendo o que havia acontecido, voltava batendo nos peitos.
49 kantankicha yogaegiri tentavageigaririra Jeso ontiegiri tsinaneegi giaigakeririra iponiakara Garireaku yaratinkaigake antakona anta ipampogiaigakerira.
49 E todos os seus conhecidos e as mulheres que juntamente o haviam seguido desde a Galileia estavam de longe vendo essas coisas.
50 Itimake paniro surari kavintsaantavagetatsirira kematsatasanotiririra Tasorintsi ipaita Jose, onti iponiaka Arimateaku. (Ogari Arimatea onti onake aikiro Joreaku.) Irirori inti itentaigarira itinkamipage jorioegi yapatoitapiniigara. Igantaga pairani yogiakerira iripokakera Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite iseraereegi, nerotyo ikantaigakera itovaireegi irogakenkanira Jeso, tera irimavagetempa irirori.
50 E eis que um homem por nome José, senador, homem de bem e justo
51 — ausente —
51 (que não tinha consentido no conselho e nos atos dos outros), natural de Arimateia, cidade dos judeus, e que também esperava o Reino de Deus,
52 Impo ineakerira ikamakera iatake Piratoku ikantakerira ikogakera iramanaerira Jeso inkitataerira. Irirori ikantiri: —Nani, manaeri.
52 este, chegando a Pilatos, pediu o corpo de Jesus.
53 Ovashi iatake ikentakoreakerira iponaviotantakari mechomagori kamisa ovetsikantunkanirira irino. Impo yamanairi yogantaatari imperitanaki okyaenkarira okigantunkani tekyaenka ogantumatenkani igamaga.
53 E, havendo-o tirado, envolveu-o num lençol e pô-lo num sepulcro escavado numa penha, onde ninguém ainda havia sido posto.
54 Ogari ikamantakarira Jeso onti kutagiteri yovetsikavagetantaiganakarira jorioegi magatiro inkogakoigakemparira onkutagitetanakera agantakemparira apishigopireantaganirira, panikyatari aganakempa, ataketari inanai poreatsiri shavini.
54 E era o Dia da Preparação, e amanhecia o sábado.
55 Ogari tsinaneegi poniaigankicharira Garireaku ogiaigakerira Jeso ipokakera oaigake oneaigakitirora yogunkanira, okiaigake tsompogi oneasanoigakeri tyara ikantunkani yoginoriinkanira.
55 E as mulheres que tinham vindo com ele da Galileia seguiram também e viram o sepulcro e como foi posto o seu corpo.
56 Impo opokaigaira pankotsiku ovetsikavageigapaakero kasankari ontiri kasankapatsari. Impo apishigopireaigaka kutagiteriku apishigopireantaganirira otsatagaigakero ikantakerira Moiseshi itsirinkakotanakerora.
56 E, voltando elas, prepararam especiarias e unguentos e, no sábado, repousaram, conforme o mandamento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.