Lucas 22

Machiguenga NT (MCB_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Impogini panikyara aganakempa vieseta ogantaganirira pan terira onkonogempa opoegantarira okantaganirira Pasekoa,
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 yogari itinkamiegi saseroroteegi intiegiri gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi ariompatyo isariaigavetanakariri tyarika inkantaigakeri iragakagantaigakerira Jeso irogakagantaigakerira, kantankicha tyampatyo inkantaigakeri, ipinkaigakeritari maganiro patoventaigaririra.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Impogini yogari Satanashi ipokashimatapaakerityo itinkamitapaakarira paniro irogamere Jeso paitacharira Jorashi Ishikariote.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Ovashi iatake inkamosoiguterira itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi sentaigirorira ivanko Tasorintsi. Impo itentaigakari iniavakagaigakara iniaventaigakerira Jeso tyara inkantakerira Jorashi iragakagantaigakenerira.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Ikemaigavakerira ishinevageigamatanakatyo kara ikantaigakeri impaigakerira koriki.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Irirori ishinetanaka ovashi ikoganake tyarika inkantakeri iragakagantaigakenerira panirora irapuntakempa.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Impo aganaka vieseta ogantaganirira pan terira onkonogempa opoegantarira, aikiro onti yovetisantaganirira ovisha yogaganira osuretakotaaganira Pasekoa.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Yogari Jeso itigankakeri Perero intiri Joan ikantaigavakeri: —Piaige povetsikaigavakera magatiro kameti asekataigakempaniri paita.
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Ikantaigiri iriroegi: —¿Tyara kara novetsikaigake?
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Ikanti Jeso: —Piaige Jerosarenku impo pogonkeigapaakemparika pineaigapaake paniro surari iramakotapaake iniate, iriro pogiaiganake. Tyarika inkianake kara ario pinkiaiganake viroegi.
10 Jesus respondeu:
11 Pinkantaigapaakeri shintarorira ivanko: ‘Yogari Gotagantatsirira ikantake: ¿Tyara kara nosekataigakempa paita nontentaigakemparira nogamereegi?’
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Irirori intentaiganakempi omenkotakara enoku iokotagaigakempiro otantakara arioegiterika, mataka vetsikagetaka magatiro. Ario kara povetsikageigakero magatiro asekataigakempara paita.
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Impo iaigake ineaigapaakero magatiro ikantaigavakeririra Jeso inkaara ario okañotaka maika. Ario kara yovetsikavageigake isekataigakempara paita.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Impo ochapinienkatanakera ipokake Jeso itentaigakari iritigankaneegi ipitaigapaake mesaku isekataigakara.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Impo ikanti Jeso: —Maika agamatatyo oka Pasekoa nokogasanotantakarira nontentaigakempira nosekatagaiganaempira tekyara agempa nantsipereavagetakera nonkamakera,
15 e lhes disse:
16 gatanika noneimatairo nosekataempara aikiro Pasekoaku kigonkero irapatoitaigakerira Tasorintsi maganiro kematsaigiririra impegakempara Igoveenkariegite ovashi ontsataganakempa magatiro okantakotakerira Pasekoa.
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Impo osamanitanakera inoshikakotakero vino iniakeri Tasorintsi ikanti: “Apa, noshineventakempi pipakenarora oka vino.” Impo ipakoigakeri irogamereegi ikantaigiri: —Nero oka paagavakagaigempa.
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 Maika nonkantaigakempi gara noviikumataaro vino kigonkero irapatoitaigakerira Tasorintsi maganiro kematsaigiririra impegakempara Igoveenkariegite.
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Impo osamanitanaira inoshikakero pan irorori yapagotakero iniairi aikiro Tasorintsi ikanti: “Apa, noshineventakempi pipakenarora oka pan.” Impo ikotagakero ipaigakerira irogamereegi ikantaigiri: —Okari oka pan kañomataka ontinirikatyo novatsa, nonkamaventaigakempitari kameti pavisaakoigaeniri viroegi. Nero gaigemparo. Omirinkara pinkañoigempa maika pisekataigempara pisuretakoigaenara naro.
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Impo ario ikañotakero apitakotene vino yagataiganakera isekataigakara inoshikakotakero ikantaigiri: —Okari oka vino kañomataka ontinirikatyo noriraa ovoatanakera nonkamaventaigakerira maganiro matsigenkaegi, ikantaketari Tasorintsi maika onti irogavisaakotantaigakempari noriraa maganiro kematsaigakenanerira.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 Yogari gakagantakenanerira aiño maika aka itentakena mesaku isekatakotakena.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Ontitari ontsataganakempara ikantakerira Tasorintsi pairani iniakotakerira Kañotasanotakaririra Matsigenka, kantankicha ¡maikaniroro iratsipereavagetake yoga gakagantakenanerira!
22 Pois o
23 Nerotyo ikantavakagantaiganakarira maganiro: “¿Tyanirikatyo gakagantakerine?”
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Impo itsitiigamatanakerotyo iniavakagaiganakara ikantavakagaiganakara tyanirika pairorira yavisaigakeri itovaireegi irorokyatyo ikantaigi, irorokyatyo ikantaigi.
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Kantankicha Jeso ikantaigiri: “Yogari igoveenkariegite terira iriroegi jorioegi onti ipotetashivageigari itovaireegi, kantankicha ikogaigake inkantaigakenkanira kavintsaantatsirira.
25 Então Jesus disse:
26 Kantankicha viroegi gara ario pikañoigiro maika. Yogari visaigakeririra itovaireegi tsikyatatyo inkañotagakempa terira iravisantumate. Ario inkañotake peratantacharira inkañotagakempatyo nampiriantsi.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 Matsi ¿tyanimpatyora visantatsirira? ¿Iriro yonta pirinitatsirira mesaku isekatakempara intirika nampiriantsi pakovagetakeririra iseka? Intityo pirinitatsirira mesaku. Kantankicha naro maika nopokakera aka nokañovagetakarityo nampiriantsi, irorotari nopokashitake nonkavintsajaigutempira.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 “Maika viroegi pikantakani pitentavageigakena natsipereavagetakera.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Irorotari maika nonkantantaigakempirira kañotari naro ikantakenara Apa impogini impegakagakena Igoveenkariegite maganiro kematsaigakenanerira, ario nonkañotakempa naro maika nonkantaigakempi viroegi impogini nompegakagaigakempi koveenkariegi,
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 kameti pintentaigakenaniri nompegakempara Igoveenkariegite kematsaiganarira pimpirinitaigakera nomesaneku pisekatimovageigakenara, aikiro poviikavageigakempara. Aikiro nompegakagaigakempi ijoeseegite maganiro iseraereegi.”
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Impogini ikanti Atinkami aikiro: —Sumo, Sumo, ikogake Satanashi iratsipereakagaigakempira viroegi maganiro ineaigakempira arisanorika pikematsatasanoigakena,
31 Jesus continuou:
32 kantankicha naro noniaventakempi viro ganiri papakuasanotanakena pikematsatakenara. Intagati pampakuavetutena, kantankicha impo pimatanaerorika aikiro pinkematsatasanotanakenara nokogake pishintsitagaigaerira papigematsaegine.
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Ikanti Sumo: —Notinkami, noataketyo naro nogiatakotanaempira, irashitakoitakempirika irimaitakenatyo naro, garatyo nokumatimpi. Ontirika irogaitakempi irimaitakenatyo naro aikiro.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Ikantiri Jeso: —Perero, nonkantasanotakempi paita tekyara irinie atava pinteratakotakena mavati.
34 Então Jesus afirmou:
35 Impogini ikantaigiri Jeso irogamereegi: —Antari notigankaigakempira pinkenkitsavageigutera nokantaigavakempira gara pamaigi pitsagine, poyagantarira pigorikite intiri pisapatote, ¿matsi ario patsipereavageigake pikogakovageigakara? Iriroegi ikantaigi: —Tera tatoita nonkogakotumaigempa.
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Impo ikantaigiri: —Kantankicha maika ariokya tyanirika shintankichane itsagine iramanakerotyo ontiri yoyagantarira igorikite. Tyanirika terira ontime isavurite impimantakerotyo imanchaki iragantakemparora savuri kameti iroroniri impugamentantakempa,
36 Então Jesus disse:
37 ontsataganakenkanitari okantirira Itsirinkakagantakerira Tasorintsi oniakotakenara okantakera: ‘Itentagantunkani vetsikagisevageigatsirira terira onkametite.’ Magatirotari itsirinkakoitakenarira ontsataganakenkanityo.
37 Pois as
38 Ikantaigiri iriroegi: —Notinkami, akari aka aityo piteti savuri. Ikanti irirori: —Maika intagatiroro.
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Impogini iatanai Jeso otishiku Orivoshi ariotari iatapinitiri kara. Yogari irogamereegi yogiaiganairi.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Impo yogonkeigapaakara ikantaigiri: —Niaventaigempa ganiri papakuaiganai pikematsaigakenara.
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Impo iatanake antakona anta itigeroanaka inianakeri Iriri ikantiri:
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 “Apa, pinintakerika pogavisaakotaenara ganiri natsipereavageti, kantankicha impatyora viro tyarika pinkante.”
42 dizendo:
43 Impo ipokashitakeri isaankariite Tasorintsi iponiaka enoku ishintsitagakerira.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Ineavakara yatsipereasanotanakera ariompatyo iniaventanakari imasavitanaketyo kara ashiriaagematanakatyo arioaapagerikatyo iriraa.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Impo yagatanakera iniaventakara ikaviritanaa iatake inkamosoiguterira irogamereegi, ineaigapaakeri magasevageigake ikenkisureavageigakatarityo kara.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Ikantaigiri: —¿Antari gara pimagaigi? Tinajaiganake piniaventaigakempara ganiri papakuaiganai pikematsaigakenara.
46 E disse:
47 Impogini aiñokyara iniavageti Jeso ipokaigapaake tovaini matsigenkaegi itsaisevagetapaakatyo kara. Yogari irogamere paitacharira Jorashi ikenapaake iivatapaake. Iroro yagapaakerora aiñoni ishigatetapaakari Jeso yasaraanatapaakarira.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Impo Jeso ikantiri: —Jorashi, ¿antari gara pikañota maika pasaraanatapaakarira Kañotasanotakaririra Matsigenka pagakagantakerira?
48 Mas Jesus disse:
49 Yogaegiri irogamereegi ineaigavakerira maganiro pokashiigakeririra ikantaigiri: —Notinkami, ¿ario nompugamentaiganakempi nonkaratantaigavakemparira nosavurite?
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Ishiganaka paniro iserogempitatutarityo ironampiria itinkamisanorira saseroroteegi,
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 kantankicha Jeso ikanti: —Arione, intagati. Inoshi itsagatiro igempita oga okenake paa shitikaa vegasanovagetaa.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Impo iniaigakeri itinkamiegi saseroroteegi intiegiri itinkamiegi soraroegi sentaigirorira ivanko Tasorintsi intiegiri itinkamiegi jorioegi ikantaigiri: —¿Matsi naro koshinti nerotyo pipokashiigapaakenara pamashiigapaakenara savuri ontiri inchakii?
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Antari nokonoivageigimpira omirinka anta ivankoku Tasorintsi tera tyara pinkantumaigena, kantankicha maika ontitari aganakara pagaveantaigakenarira ontiri aikiro iragaveantakemparira kamagarini, nerotyo pikañotantaigakarorira maika.
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Impogini yagaiganakeri Jeso yamaiganakerira ivankoku itinkamisanorira saseroroteegi. Yogari Perero yogiatakotanakeri kantankicha intaina yaratinkagetapaake.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Ario kara itagaigake tsitsi pampatuiku ipitaigake itaenkaigakera yonkuvokiigakaro. Yogari Perero iatake itentaigakarira.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Impogini oneakerira paniro nampiriantsi itaenkavagetakera opampogiamatanakerityo sorerererere okanti: —Intitari aikiro yoga itentarira Jeso.
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Kantankicha Perero ikanti: —Ariorikaratyo, teranika noneimateri.
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Impo osamanitanake pashinikyatyo neakeri ikantiri: —Vironirorotyo aikiro irogamere Jeso. Ikantutaatyo aikiro Perero: —¡Teratyo!
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Impo osamanitanaira aikiro ariompatyo ikantanakeriri pashini: —Arisanoniroro itentavagetariri, intitari Garireakunirira.
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Yogari Perero ikemamampeganakatyo ikanti: —¿Jaaa, tatoita? ¿Tyara pikanti? Irorotyo iniakera Perero iniamatanaketyo atava.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Ishonkamatanaka Atinkami ikamagutiri Perero ogatyo ikenake irirori isurematanaarotyo ikantakeririra Jeso inkaara ikantiri: “Paita tekyara iriniimate atava pinteratakotakena mavati.”
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Ikaviritapanuta iataira ogatyo ikenake iragamatanakatyo jiii jiii jiii, ikaemavavagetaketyo kara.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Impo maganiro soraroegi sentaigakeririra Jeso isamatsanaigakerityo kara ipasapasaigakerityo togn togn togn, tyarika.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Ipashiokiigakeri itaataaigakerira ivoroku ikantaigavakerira: —Atsi gotenityo tyani taakempi, irorotari vintira kamantantatsirira.
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Iposantenaigakerityo kara isamatsanaigakerira.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Impogini okutagitetanakera yapatoitaigaka itinkamiegi jorioegi intiegiri itinkamiegi saseroroteegi intiegiri aikiro gotagantaigirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi, intiegitari maganiro itinkamipage jorioegi. Impo ikaemakagantaigakeri Jeso iramakenkanira inkogakotagantaigakerira.
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 Ikantaigiri: —Atsi kamantaigena, ¿arisanotyo vinti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Nogoveenkariegite? Ikantaigiri irirori: —Nonkantaigavetakempi: ‘Jeeje, nanti’, garatyo pikematsaigana.
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Ariokya nonkogakotagantageigavetakempi garatyo piniaigi viroegi.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Kantankicha maika iriatae Kañotasanotakaririra Matsigenka impirinitakera irakosanoriraku Tasorintsi gaveavagetatsirira, kantanakaniroro.
69 Mas de agora em diante o
70 Impo ovashi ikantaigakeri maganiro: —Iroroventi ¿viro vinti Itomi Tasorintsi? Ikanti Jeso: —Jeeje, naroniroro, virotari kantaigankitsi.
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Ovashi ikantaiganake iriroegi: —Iroroventi maika intagatityo akaemakagantaigi pashini iripokaigakera inkamantaigakaera ikemaigakerira ikañotagumanatakarira Tasorintsi, matakaniroro akemaigakeri tsikyata aroegi ikantakera.
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.