Lucas 10
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs VC
1 Impogini yogari Atinkami itigankaigake 72 irogamereegi iriivaiganakerira tyarikara iriatakera irirori. Ikantaigakeri: “Gara papuntaiga paniro. Onti pagavakagaiganakempa pitenipage pinaiganake, piteni atankitsine parikoti, piteni atankitsine parikoti, ariompa pintsotenkavageiganakempari.”
1 Depois disso, designou o Senhor ainda setenta e dois outros discípulos e mandou-os, dois a dois, adiante de si, por todas as cidades e lugares para onde ele tinha de ir.
2 Impo ikantaigavakeri: “Nonkantasanoigakempi aiño tovaini kogakoigankicharira irogoigakera tyara inkantaigakempa kameti irogavisaakoigakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite, kantankicha tesakona intovaige gotagaigakerineririra. Onti ikañoigakaro osampatira turigoki ogatuitakoni tesakonara intovaige gaigakeronerira. Irorotari maika nonkantaigakempi piniaigakerira Tasorintsi pinkantaigakerira intigankaigakera gotagaigakerineririra.
2 Disse-lhes: Grande é a messe, mas poucos são os operários. Rogai ao Senhor da messe que mande operários para a sua messe.
3 Piaige viroegi. Onti nontigankaigakempi itimaigira kisantaigatsirira iratsipereakagaigavakempityo kara kañomataka intinirikatyo notigankake ityomiani ovisha iriatakera yapatotara garirira ovisha.
3 Ide; eis que vos envio como cordeiros entre lobos.
4 Gara pamaigi pitsagine, ontiri yoyagantaganirira koriki, aikiro gara pamaigi pashini pisapatote. Gara pipirinigeiganake avotsiku piniavakagaigakempara pintentaigakerira tyanirika pintonkivoaigakempa.
4 Não leveis bolsa nem mochila, nem calçado e a ninguém saudeis pelo caminho.
5 “Tyarika kara inkaemaigavakempi pimagaigakera ivankoku pinkiaiganakerika tsompogi oketyo pinkantaigapaakeri: ‘Nokogake inkavintsajaigakempira Tasorintsi.’
5 Em toda casa em que entrardes, dizei primeiro: Paz a esta casa!
6 Irishinetanakemparika irirori inkogakera inkavintsaakerira Tasorintsi, ariotyo inkañotakempa Tasorintsi inkavintsaakerityo. Kantankicha garika ikogi garatyo ikavintsajairi Tasorintsi, panirotyo inkavintsajaigakempi viroegi.
6 Se ali houver algum homem pacífico, repousará sobre ele a vossa paz; mas, se não houver, ela tornará para vós.
7 Irishineventaigavakempirika pinkantakani pimagimoigakeri ovashi piaiganaera, gara pogagumaiga. Pogaigakemparora tatarika oita impaigakempi, aikiro poviikaigakemparora yoviikaigarira iriroegi. Okantaganitari kametitake impunaigakenkanira tavageigatsirira. Nerotyo kametitake impaigakempira magatiro pikogakogeigakarira piatimoigakeritari pikenkitsatimoigakerira.
7 Permanecei na mesma casa, comei e bebei do que eles tiverem, pois o operário é digno do seu salário. Não andeis de casa em casa.
8 “Tyarika kara piaigake, inkaemaigavakempirika pisekataigakempara pogaigakemparora tatarika impakoigavakempi.
8 Em qualquer cidade em que entrardes e vos receberem, comei o que se vos servir.
9 Povegaigaerira mantsigaigankitsirira, aikiro pinkantaigakerira maganiro: ‘Onti nopokashiigake nonkamantaigakempira tyara inkantakempa Tasorintsi irogavisaakoigakerira maganiro kematsaigakerinerira impegakempara Igoveenkariegite.’
9 Curai os enfermos que nela houver e dizei-lhes: O Reino de Deus está próximo.
10 Kantankicha tyarika piaigake garika yagaigavakempi inkemisantaigakempira pinkenaiganaketyo avotsiku yapatotasanoigakara matsigenkaegi pinkantaiganakera:
10 Mas se entrardes nalguma cidade e não vos receberem, saindo pelas suas praças, dizei:
11 ‘Atsi shonkaige, nopotevonkititasanoiganaarotyo kipatsipane nagatikakoigakempira kameti pogoigakeniri onti nokasanoiganaempi noaigakera parikoti teranika pishineigavakena. Kantankicha nokogaigake pogoigakera onti nopokashiigavetaka nonkamantaigakempimera tyara pinkantaigakempa kameti irogavisaakoigakempira Tasorintsi impegakempara Pigoveenkariegite, kantankicha viroegi tera pinkogaige pinkemisantaigakenara.’
11 Até o pó que se nos pegou da vossa cidade, sacudimos contra vós; sabei, contudo, que o Reino de Deus está próximo.
12 Maika nonkantaigakempi aganakemparika inkisashitantaigakemparirira Tasorintsi maganiro terira inkematsaigeri pairotyo irogagaigakeri terira inkogaige inkemisantaigakempira. Yogaegiri timaigavetacharira pairani Soromaku ogakonatyo inkantaigakeri.
12 Digo-vos: naqueles dias haverá um tratamento menos rigoroso para Sodoma.
13 “¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi timantaigarorira Korasun! ¡Maikaniroro pantsipereavageigake viroegi timantaigarorira Vetsaira! Pineaigavetakarotyo novetsikimoigavetakempirira, kantankicha teratyo pinkogaige pinkantatigaiganakempara pampakuaiganakerora povetsikageigira terira onkametite. Yogari pinkante timaigavetacharira pairani Tiroku ontiri Suronku iriroegimetyo neaigakerome inkantatigaiganakempametyo irogaguiganakemparome tontaporokiri, aikiro intiaitaiganakempametyo samampopane iokotagantaigakempara ikenkisureaigakara ineaigakera yovetsikageigira terira onkametite inkantatigaiganakempara.
13 Ai de ti, Corozaim! Ai de ti, Betsaida! Porque, se em Tiro e Sidônia tivessem sido feitos os prodígios que foram realizados em vosso meio, há muito tempo teriam feito penitência, cobrindo-se de saco e cinza.
14 Kantankicha viroegi aganakempara inkisashitantakemparirira Tasorintsi maganiro terira inkematsaigeri, pairotyo irogagaigakempi kara avisavagetakerotyo inkisashiigakemparira Tirokunirira intiegiri Suronkunirira.
14 Por isso haverá no dia do juízo menos rigor para Tiro e Sidônia do que para vós.
15 Viroegiri timaigatsirira Kaperenaoku paventakovageigaka. ¿Pineaigiri ariori piaigake enoku? ¡Garatyo! Ontityo piaigake morekariku.”
15 E tu, Cafarnaum, que te elevas até o céu, serás precipitada até aos infernos.
16 Impo ikantaigiri irogamereegi: “Tyanirika kemisantavintsaigakempine viro, nanti ikemisantavintsaigake. Yogari terira inkemisantavintsaigempi viro tera inkemisantavintsaigena naro, aikiro tera inkemisantavintsaigeri tigankakenarira.”
16 Quem vos ouve, a mim ouve; e quem vos rejeita, a mim rejeita; e quem me rejeita, rejeita aquele que me enviou.
17 Impogini ipigaigaa yogaegi 72 itigankaigakerira ishinevageigapaakatyo ikantaigi: —Notinkami, ikematsageigamatanakenatyo kamagarinipage noneagaigakarira naventashiigakarira pivairo.
17 Voltaram alegres os setenta e dois, dizendo: Senhor, até os demônios se nos submetem em teu nome!
18 Ikantaigiri Jeso: —Jeeje, arisanoniroro, naro noneakeri Satanashi yagaveinkanira.
18 Jesus disse-lhes: Vi Satanás cair do céu como um raio.
19 Naro nagaveakagaigakempi pagatikaigakerira maranke intiri kitoniro gara tyara ikantumaigimpi. Ario inkañotake kamagarini kisashitantacharira gaveavagevetacharira garatyo yagaveimaigimpi.
19 Eis que vos dei poder para pisar serpentes, escorpiões e todo o poder do inimigo.
20 Kantankicha nonkantaigakempi, gara iroro pishineventaiga pineaigakera pagaveaigakerira kamagarinipage, ontityo pishinevageigakempa pineaigakera piaigakera enoku pinkantakanira pintimaigake, tsirinkakoigakavitari enoku.
20 Contudo, não vos alegreis porque os espíritos vos estão sujeitos, mas alegrai-vos de que os vossos nomes estejam escritos nos céus.
21 Impo ogatyo ikenake Jeso ishinevagetanakatyo kara yogishineakerira Isure Tasorintsi inianakeri Iriri ikantiri: “Apa, vinti vetsikagetakerorira inkite ontiri kipatsi ontiri aikiro magatiro timantagetarorira. Noshineventakempityo kara, pomanapitsaigakeritari govageigatsirira tera pogotagaigeri tyara pikanta viro. Inti pogotagaigake terira irogovageige. Arioniroro okañotaka maika, ariotari pikogakeri viro.”
21 Naquele mesma hora, Jesus exultou de alegria no Espírito Santo e disse: Pai, Senhor do céu e da terra, eu te dou graças porque escondeste estas coisas aos sábios e inteligentes e as revelaste aos pequeninos. Sim, Pai, bendigo-te porque assim foi do teu agrado.
22 Impo ikantaigiri maganiro: “Ipagetakenaro Apa magatiro, aikiro yagaveakagavagetakena posante. Tera tyani gotatsine tyara nokanta. Intagani gotankitsi Apa. Aikiro tera tyani gotatsine tyara ikanta irirori. Intagani naro gotankitsi intiegiri aikiro yogaegi nonkogakagaigakerira nogotagaigakerira.”
22 Todas as coisas me foram entregues por meu Pai. Ninguém conhece quem é o Filho senão o Pai, nem quem é o Pai senão o Filho, e aquele a quem o Filho o quiser revelar.
23 Impo ishonkateiganakari irogamereegi ikantaigiri iriroegi: “Ikavintsaavageigakempi Tasorintsi pineantaigakarorira magatiro pineageigakerira maika.
23 E voltou-se para os seus discípulos, e disse: Ditosos os olhos que vêem o que vós vedes,
24 Nonkantaigakempi itimaigavetaka tovaini kamantantaigatsirira intiegiri koveenkariegi ikogaigavetaka ineaigakeromera pineaigakerira viroegi maika, kantankicha teratyo ineimaigero. Aikiro ikogaigavetaka inkemaigakeromera pikemaigakerira, kantankicha teratyo inkemumaigero.”
24 pois vos digo que muitos profetas e reis desejaram ver o que vós vedes, e não o viram; e ouvir o que vós ouvis, e não o ouviram.
25 Impogini ikavirimatanakatyo paniro gotagantirorira itsirinkakotanakerira Moiseshi ikogakotagantakerira Jeso ineakerira tyarikara inkante. Impo ikantiri: —Gotagantatsirira, ¿tyara nonkantakempa maika nogishineakerira Tasorintsi ganiri noneairo nogamane onti nonkantakani nontimake?
25 Levantou-se um doutor da lei e, para pô-lo à prova, perguntou: Mestre, que devo fazer para possuir a vida eterna?
26 Ikantiri Jeso: —¿Tyara okantira itsirinkakotanakerira Moiseshi? Piniavantirora, ¿tyara okanti?
26 Disse-lhe Jesus: Que está escrito na lei? Como é que lês?
27 Inianake irirori ikanti: —Onti okanti: ‘Aiño paniro Tasorintsisanorira, irirori inti Pitinkami. Pintasanovagetanakemparityo pisuretasanotanakemparira, aikiro pimpanirotasanotanakerira. Pintsarogakagavagetakemparira pitovaire pinkañotagasanotakempatyo pitsarogakagara vikiiro.’
27 Respondeu ele: Amarás o Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todas as tuas forças e de todo o teu pensamento {Dt 6,5}; e a teu próximo como a ti mesmo {Lv 19,18}.
28 Ikantiri Jeso: —Pikantasanotakeniroro. Pinkantakanirika pintsataganakero okantakerira ario pinkante inkavintsaavagetakempi Tasorintsi pintimagantsivagetake kameti.
28 Falou-lhe Jesus: Respondeste bem; faze isto e viverás.
29 Kantankicha irirori isurematanakatyo ikanti ariorika inkantake Jeso: “Iroroventi tyara okantakara atanatsi pikogakotagantakenara, matakatari pogotakero.”, nerotyo ikantantakaririra: —¿Tyanimpatyora notovaire?
29 Mas ele, querendo justificar-se, perguntou a Jesus: E quem é o meu próximo?
30 Ikantutarityo Jeso: —Paniro matsigenka iavetanakara Jerikoku iponianaka Jerosarenku. Kantankicha impogini yagavetanakaro nigankipoki yagaigavakeri koshintiegi ikoshiarantasanoigakerityo magatiro iaraki yogaigakerityo noganiro, ipasapasaiganakeri ton ton ton ineaigi panikya inkamanake iokaigapanutiri.
30 Jesus então contou: Um homem descia de Jerusalém a Jericó, e caiu nas mãos de ladrões, que o despojaram; e depois de o terem maltratado com muitos ferimentos, retiraram-se, deixando-o meio morto.
31 Impogini ikenanake kara paniro saserorote iponianaka irirori aikiro Jerosarenku, ineavetanakari ikenapitsatapanutirityo antakona anta yavisanake.
31 Por acaso desceu pelo mesmo caminho um sacerdote, viu-o e passou adiante.
32 Aikiro ario ikenanake kara paniro irevita, ario ikañotaka irirori ineavetanakari yavisanaketyo.
32 Igualmente um levita, chegando àquele lugar, viu-o e passou também adiante.
33 Kantankicha ikenapaake paniro Samariakunirira ineitarityo itsarogakaganakarityo.
33 Mas um samaritano que viajava, chegando àquele lugar, viu-o e moveu-se de compaixão.
34 Ishigatetanakari inoshikanake aseite ontiri vino yogavintagisetakeri iponagetakeri. Impo yogatsonkutakeri iashinoteku ikenantavetapaakarira irirori itentanakari pashiniku pankotsi imagantapiniigarira visapiniigatsirira kara. Isentakeri ipagetakeri ikogakogetakarira.
34 Aproximando-se, atou-lhe as feridas, deitando nelas azeite e vinho; colocou-o sobre a sua própria montaria e levou-o a uma hospedaria e tratou dele.
35 Impo okutagitetanakera iatanake inoshikanake piteni tenario ipanakeri shintarorira ivanko ikantiri: ‘Neri yoka koriki nompunatanakempira pineasanotaerira yoga. Garika imonkarata nompunatapaempi impogini nompigaera.’
35 No dia seguinte, tirou dois denários e deu-os ao hospedeiro, dizendo-lhe: Trata dele e, quanto gastares a mais, na volta to pagarei.
36 Maikari maika atsi kantena ¿tyani pegakeri itovaire?
36 Qual destes três parece ter sido o próximo daquele que caiu nas mãos dos ladrões?
37 Ikanti irirori: —Inti yoga tsarogakagakaririra. Ikantiri Jeso: —Iroroventi maika ariotyo pinkañotakempari viro.
37 Respondeu o doutor: Aquele que usou de misericórdia para com ele. Então Jesus lhe disse: Vai, e faze tu o mesmo.
38 Ariompa iatiri Jeso impo yogonkevagetaka itimaigira pashini. Ario otimi kara tsinane opaita Mareta, okaemavakeri ovankoku.
38 Estando Jesus em viagem, entrou numa aldeia, onde uma mulher, chamada Marta, o recebeu em sua casa.
39 Aiño ovirentote opaita Maria. Irorori opiriniventavakeri Jeso okemisantakerira ikenkitsavagetakera.
39 Tinha ela uma irmã por nome Maria, que se assentou aos pés do Senhor para ouvi-lo falar.
40 Kantankicha ogari Mareta ovankinaventakarotyo antavagetakerira. Impo oshigatetanakari Jeso okantiri: —Notinkami, pineavetakaro novirentote tera omutakotena, paniro napuntashitakaro magatiro, tera tyara pinkantumatero. Atsi kanteronityo omutakotakenara.
40 Marta, toda preocupada na lida da casa, veio a Jesus e disse: Senhor, não te importas que minha irmã me deixe só a servir? Dize-lhe que me ajude.
41 Ikantutarotyo Jeso: —Mareta, onti pisuretakogetaka posante povankinaventakaro.
41 Respondeu-lhe o Senhor: Marta, Marta, andas muito inquieta e te preocupas com muitas coisas;
42 Kantankicha aityo patiro pairorira avisake okogakotunkanira. Irorotari opiriniventake maika Maria. Gara tyani pakuakagumatiro.
42 no entanto, uma só coisa é necessária; Maria escolheu a boa parte, que lhe não será tirada.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.