João 9
Machiguenga NT (MCB_WBT) vs ARA
1 Impogini yogari Jeso ikenanake kara ineapaakeri surari terira inee, kantaka ikyara mechotankitsi.
1 Caminhando Jesus, viu um homem cego de nascença.
2 Yogari irogamereegi ikantaigiri: —Gotagantatsirira, ¿tyara ikantakara imechotakera kañotaka maika? Impa irororakari kantankicha ikañovageigakara tomintaigaririra, terika irirorakari kañovagetankicha.
2 E os seus discípulos perguntaram: Mestre, quem pecou, este ou seus pais, para que nascesse cego?
3 Ikantaigiri Jeso: —Teratyo iroro kañotagerine ikañovagetakara, aikiro teratyo iroro kañotagerine ikañovageigakara tomintaigakaririra. Ontityo ikañotaka maika kameti oneakenkanira iragaveane Tasorintsi.
3 Respondeu Jesus: Nem ele pecou, nem seus pais; mas foi para que se manifestem nele as obras de Deus.
4 Antari kutagiteriku antavagetagani, impo ochapinitumatanaira tenige antavagetaenkani. Ario okañotaka maika aityokyara okutagiteti kametitake avetsikaigakerora ikantakenarira tigankakenarira, panikyatari onchapinitanae.
4 É necessário que façamos as obras daquele que me enviou, enquanto é dia; a noite vem, quando ninguém pode trabalhar.
5 Maika aiñokyanara aka kipatsiku onti nokutagitetakoigakeri maganiro matsigenkaegi.
5 Enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Impo iroro ikantakera maika itoatanake kipatsiku yovevitsaakero maani impo itiriokitantakari terira inee
6 Dito isso, cuspiu na terra e, tendo feito lodo com a saliva, aplicou-o aos olhos do cego,
7 ikantiri: —Piate kivaatempa omonkiaku Suroe (onkantakera: “Itigankunkani”). Irirori iatake ikivaata impo ipokavetaa paa neasanotake.
7 dizendo-lhe: Vai, lava-te no tanque de Siloé (que quer dizer Enviado). Ele foi, lavou-se e voltou vendo.
8 Yogaegiri itentagaigarira itimaigira intiegiri neaigiririra ipirinitira inevitantavagetira ikantaiganake: —¿Matsi tera iriro yoga nevitantavagetatsirira?
8 Então, os vizinhos e os que dantes o conheciam de vista, como mendigo, perguntavam: Não é este o que estava assentado pedindo esmolas?
9 Ikonogagarantaigaka ikantaigake: —Jeeje, irironiroro. Pashinikya kantaigankitsi: —Teratyo iriro, ontityo ishigakerira. Kantankicha irirori ikantaketyo: —Narotyo.
9 Uns diziam: É ele. Outros: Não, mas se parece com ele. Ele mesmo, porém, dizia: Sou eu.
10 Impo ikantaigiri: —¿Tyara okantakara maika pineakera?
10 Perguntaram-lhe, pois: Como te foram abertos os olhos?
11 Irirori ikantaigiri: —Yogari paitacharira Jeso yovevitsaashitakena kipatsi itiriokitakena impo ikantakena: ‘Piate kivaatempa omonkiaku Suroe.’ Impo noatake nokivaata oga nokenake noneanake.
11 Respondeu ele: O homem chamado Jesus fez lodo, untou-me os olhos e disse-me: Vai ao tanque de Siloé e lava-te. Então, fui, lavei-me e estou vendo.
12 Iriroegi ikantaigiri: —¿Tyara inakera irirori maika? Irirori ikanti: —Niroro.
12 Disseram-lhe, pois: Onde está ele? Respondeu: Não sei.
13 Impogini iriroegi yamaiganakeri inaigakera pariseoegi.
13 Levaram, pois, aos fariseus o que dantes fora cego.
14 Antari yovevitsaashitakerira Jeso kipatsi itiriokitakerira onti kutagiteri apishigopireantaganirira,
14 E era sábado o dia em que Jesus fez o lodo e lhe abriu os olhos.
15 nerotyo ikogakotagantantaigakaririra pariseoegi tyara ikantanaka ineanakera. Irirori ikantaigiri: —Onti yovevitsaashitakena kipatsi itiriokitakena impo nokivaa ovashi noneanake.
15 Então, os fariseus, por sua vez, lhe perguntaram como chegara a ver; ao que lhes respondeu: Aplicou lodo aos meus olhos, lavei-me e estou vendo.
16 Impo ikonogagarantaigaka ikantaigake: —Yogari kañotakerorira maika teratyo iriro tigankerine Tasorintsi, yantavagetantakarotari kutagiteri apishigopireantaganirira, teranika intsatagero itsirinkakotanakerira Moiseshi. Kantankicha pashinikyatyo kantaiganankitsi: —Irirora kañovagetacharira, ¿ario tyara inkantakempara iragaveakera irovetsikakera terira oneimagetenkani kañorira oka? Ovashi tera inkemavakagaigempa.
16 Por isso, alguns dos fariseus diziam: Esse homem não é de Deus, porque não guarda o sábado. Diziam outros: Como pode um homem pecador fazer tamanhos sinais? E houve dissensão entre eles.
17 Nerotyo ikogakotagantantaigaaririra aikiro terira ineavetempa ikantaigiri: —¿Virori tyara pinkante? ¿Iriro tigankakeri Tasorintsi ontirika tera? Irirori ikanti: —Naro nokanti inti kamantantatsirira.
17 De novo, perguntaram ao cego: Que dizes tu a respeito dele, visto que te abriu os olhos? Que é profeta, respondeu ele.
18 Kantankicha yogaegiri jorioegi teratyo inkogaige inkematsaigakerira ikantakera ineakagunkani nerotyo ikaemakagantantaigakaririra tomintaigakaririra ikantaigiri:
18 Não acreditaram os judeus que ele fora cego e que agora via, enquanto não lhe chamaram os pais
19 —¿Iriro yoga pitomi pikantaigakerira imechotake tera inee? ¿Tyara ikantanakara maika ineanakera?
19 e os interrogaram: É este o vosso filho, de quem dizeis que nasceu cego? Como, pois, vê agora?
20 Iriroegi ikantaigiri: —Irironiroro notomi kantaka ikyara mechotankitsi tera inee.
20 Então, os pais responderam: Sabemos que este é nosso filho e que nasceu cego;
21 Kantankicha maika tera nogoige tyara ikantanaka ineanakera, aikiro tera nogoige tyani neakagakeri. Atsi kantaigerityo irirori, intitari antarini tsikyatatyo inkamantaigakempi.
21 mas não sabemos como vê agora; ou quem lhe abriu os olhos também não sabemos. Perguntai a ele, idade tem; falará de si mesmo.
22 Iriroegi onti ikantaigake maika ipinkaigakerira itinkamiegi jorioegi, ikantaigaketari tyanirika kantankitsine Jeso inti Ikogakagakerira Tasorintsi impegakempara Igoveenkariegite iseraereegi inkantavitakenkani ganiri ikiimatai pankotsiku yapatoitantaigarira.
22 Isto disseram seus pais porque estavam com medo dos judeus; pois estes já haviam assentado que, se alguém confessasse ser Jesus o Cristo, fosse expulso da sinagoga.
23 Irorotari ikantantaigakarira: “Atsi kantaigerityo irirori, intitari antarini.”
23 Por isso, é que disseram os pais: Ele idade tem, interrogai-o.
24 Impo yogaegiri jorioegi ikaemaigairi terira ineavetempa ikantaigakerira: —Maikari maika atsi kamantasanoigena gara pitsoega, ineakempitari Tasorintsi. Naroegi nogoigake yogari pikantakerira inkaara inti kañovagetacharira.
24 Então, chamaram, pela segunda vez, o homem que fora cego e lhe disseram: Dá glória a Deus; nós sabemos que esse homem é pecador.
25 Kantankicha irirori ikantaigiri: —Niroro, tera nogote irirorika kañovagetacharira ontirika tera, intagati nogotake okyara tera noneavetempa, maika neakena.
25 Ele retrucou: Se é pecador, não sei; uma coisa sei: eu era cego e agora vejo.
26 Ikantutaigaarityo aikiro: —¿Tyara ikantakempi ineakagakempira?
26 Perguntaram-lhe, pois: Que te fez ele? como te abriu os olhos?
27 Ikantutaigaarityo irirori: —Nokamantaigavetakempiniroro inkaara tera pinkematsaigena. ¿Maika tyara okantakara pikogaigakera nomataerora aikiro nonkamantaigaempira? ¿Matsi ario pikogaigake pinkematsaigakerira viroegi aikiro?
27 Ele lhes respondeu: Já vo-lo disse, e não atendestes; por que quereis ouvir outra vez? Porventura, quereis vós também tornar-vos seus discípulos?
28 Ovashi ikisaiganakeri ikakitsaiganakerira impo ikantaigiri: —Virori vinti irogamere, naroegiri nantiegi irogamereegi Moiseshi.
28 Então, o injuriaram e lhe disseram: Discípulo dele és tu; mas nós somos discípulos de Moisés.
29 Nogoigaketari yogari Tasorintsi iniakeri Moiseshi, kantankicha yogari yoga piniakotakerira maika tera nogotumaige tyara iponiaka.
29 Sabemos que Deus falou a Moisés; mas este nem sabemos donde é.
30 Impo irirori ikantaigiri: —Je'ario. ¿Tyarikara pikantaigakara viroegi? Irirori ineakagavetakenatyo, kantankicha viroegi tera pogotumaige tyara iponiaka.
30 Respondeu-lhes o homem: Nisto é de estranhar que vós não saibais donde ele é, e, contudo, me abriu os olhos.
31 Ogotasanotunkani yogari Tasorintsi tera inkemumaigeri kañovageigacharira iniaigirira. Intaganityo ikemaigi shineventaigaririra vetsikaigirorira ikogagetirira irirori.
31 Sabemos que Deus não atende a pecadores; mas, pelo contrário, se alguém teme a Deus e pratica a sua vontade, a este atende.
32 Tera inkemakotumatenkani pashini matsigenka iragaveakera ineakagakerira terira ineimate.
32 Desde que há mundo, jamais se ouviu que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 Ario ikañotaka maika yoga noniakotakerira gamera iriro tigankiri Tasorintsi gamerorokari yagaveimati tatakona.
33 Se este homem não fosse de Deus, nada poderia ter feito.
34 Iriroegi ikantaigiri: —¿Tyara okantakara pikogakera pogotagaigakenara naroegi? Ariotyo pikañotaka viro pashi pogakero pikañovagetakara. Ovashi ikisasanoigakeri itigankaigairi parikoti.
34 Mas eles retrucaram: Tu és nascido todo em pecado e nos ensinas a nós? E o expulsaram.
35 Impogini yogari Jeso ikemakotakerira ikisunkanira itigankaaganira parikoti iatake ikogakerira. Impo itonkivoakari ikantiri: —¿Pikematsatakeri viro Kañotasanotakaririra Matsigenka?
35 Ouvindo Jesus que o tinham expulsado, encontrando-o, lhe perguntou: Crês tu no Filho do Homem?
36 Irirori ikantiri: —Atsi kamantena tyanityora Kañotasanotakaririra Matsigenka kameti nonkematsatakerira.
36 Ele respondeu e disse: Quem é, Senhor, para que eu nele creia?
37 Ikantiri Jeso: —Pineakeriniroro, irirotari niakempi maika, narotari.
37 E Jesus lhe disse: Já o tens visto, e é o que fala contigo.
38 Ogatyo ikenake itigeroaventanakari ikantiri: —Notinkami, maika nogotake iriro tigankakempi Tasorintsi.
38 Então, afirmou ele: Creio, Senhor; e o adorou.
39 Impo ikanti irirori: —Narori onti nopokashitake aka kipatsiku kameti ogotakenkanira tyanirika arisano opaitaka ikematsatakerira Tasorintsi, aikiro tyanirika tera inkematsateri kameti ineaiganakeniri terira ineaigavetempa, irirokya neaigavetacharira ganige ineimaigai.
39 Prosseguiu Jesus: Eu vim a este mundo para juízo, a fim de que os que não veem vejam, e os que veem se tornem cegos.
40 Impo yogaegiri pariseoegi naigankitsirira kara ikemaigakerira ikantakera maika ikonogagarantaigaka ikantaigakeri: —¿Matsi tera noneaige naroegi?
40 Alguns dentre os fariseus que estavam perto dele perguntaram-lhe: Acaso, também nós somos cegos?
41 Ikantaigiri Jeso: —Gamera pineaigi gamerorokari pikañotagantaiga vikiiro, kantankicha maika pikantaigaketari pineaigake, mataka kañotagantaigakavi vikiiro.
41 Respondeu-lhes Jesus: Se fôsseis cegos, não teríeis pecado algum; mas, porque agora dizeis: Nós vemos, subsiste o vosso pecado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.