Romanos 1
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVI
1 Yakha' Pablo, ƚeqejkunenek ha' Jesucristo, t'eku'myiiji' qu' ya'apostoli'ij, qa tseqethenju' qu' henfel ke' ƚe'sits wi'tlijei ta'ƚets pa' Intata t'ejuyets ha' Jesús.
1 Paulo, servo de Cristo Jesus, chamado para ser apóstolo, separado para o evangelho de Deus,
2 In yiwjutsiqen pa'aj pa' Intata ke' ƚe'sits ƚe'lijei qa i'nijji' pa'aj pe' profetas'ik'i in yika'ajji' pa'aj.
2 o qual foi prometido por ele de antemão por meio dos seus profetas nas Escrituras Sagradas,
3 Eke' wi'tlijei yiwjutsiqen pa'aj hik ekewe' nifel ha' Ƚa's, hikha' in nekfik'i qa jukhewij qa ta'ƚets pe' ƚawa'mhitsik'i ta'ƚets pa' David'ik'i.
3 acerca de seu Filho, que, como homem, era descendente de Davi,
4 Qa in ta'ƚets in hats iƚa'x iye ma' qa yinikfe'l in Ƚaa'sija pa' Intata qa yinikfe'l iye pa' yijaa'ija in ƚet'unha'x qe pakha' ƚunyee'jija hakha'an ta'ƚets pa' Espíritu Santo. Hakha'an hik hakhaa'ija Jesucristo Yatsat'ax'inij.
4 e que mediante o Espírito de santidade foi declarado Filho de Deus com poder, pela sua ressurreição dentre os mortos: Jesus Cristo, nosso Senhor.
5 Ha' Jesucristo hikha' ta'ƚets aka' ƚe'wis nite' yeweju'ƚtaxiƚij qu' nana'li'ƚ ye'm aka'an in ya'apostolitsi'ƚij qe qa' hisu'unkenini'ƚij ene' week witsetits qa' nepiye'ek'i ke' ƚe'lijei ma' qa' niwqinhet qa' nijayan iye ha' Jesucristo.
5 Por meio dele e por causa do seu nome, recebemos graça e apostolado para chamar dentre todas as nações um povo para a obediência que vem pela fé.
6 Enewe' witsetits hit'ijets ekheweli'ƚ ƚa'ni'ƚ ji'teje'm hik enewe' te'nekumhi'yiiji' qa' natsat'etsij ha' Jesucristo.
6 E vocês também estão entre os chamados para pertencerem a Jesus Cristo.
7 Hika' ha'ne witfaakanek t'ejuyi'ƚ ei ekheweli'ƚ ƚe'su'unhei pa' Intata tetsetiyi' ek pa' witset Roma. Ekheweli'ƚ neqetheni'ƚju' qa' natsat'etsi'ƚ ej. Pa' Intata Dios qa ha' Yatsat'ax'inij Jesucristo qu' net'iftits'iƚ ewets qa qu' nikesimen iye pe' atawjetsi'ƚ.
7 A todos os que em Roma são amados de Deus e chamados para serem santos: A vocês, graça e paz da parte de Deus nosso Pai e do Senhor Jesus Cristo.
8 Yojo qu' mexe hit'ij, ha' Jesucristo hikha' ta'ƚets qu' hit'ijets ƚe'wisij pa' yeqe Dios qe ta'ƚi'ƚ ewets week ekheweli'ƚ Roma ƚeiƚets, qe week ha'ne sehe' i'ye'ji'jij pa' nite' eqekuyejeyi'ƚij ha' Yatsat'ax'inij.
8 Antes de tudo, sou grato a meu Deus, mediante Jesus Cristo, por todos vocês, porque em todo o mundo está sendo anunciada a fé que vocês têm.
9 Pa' Dios hikpa' he'yithayi'yi'm weekij pa' yitawe'j qa henfel eke' ƚe'sits ƚe'lijei ha' Ƚa's, hikpa' nikfe'lij yiwets in yijaa'ija in nite' tsitapiji'iƚ ei qa k'iyinji'ij.
9 Deus, a quem sirvo de todo o coração pregando o evangelho de seu Filho, é minha testemunha de como sempre me lembro de vocês
10 Week ƚahatsiyij qa k'iyinji'ij qa hitjiijetspha'm pa' Intata qu' ƚexke'yi'ij, ma' qa' hats ƚeke'ye' qu' natsami'ƚ ei,
10 em minhas orações; e peço que agora, finalmente, pela vontade de Deus, seja-me aberto o caminho para que eu possa visitá-los.
11 qe qii'ija in hisu'un qu' k'eweni'ƚ qe qa' k'efeni'ƚ iye qa' les et'unitsi'iƚij iye qu' ijayani'ƚ ha' Jesucristo.
11 Anseio vê-los, a fim de compartilhar com vocês algum dom espiritual, para fortalecê-los,
12 Les ƚe'wis yijat'ij qu' hit'ij, qa' jinatkakƚinij wetju'ƚ pa' na'l ine'm nite' inqekuyejeyij ha' Jesucristo.
12 isto é, para que eu e vocês sejamos mutuamente encorajados pela fé.
13 Nite' hisu'un qu'nte' enikfe'li'iƚets yejefets in hats olotsij in hatji'lettaxij qu' nek'injiwitsheni'ƚ ei yamijii hane'ej in mexe nite' ƚeke'. Qe ka' hisu'un kakha'an qu' nana'l iye pe'qu' ƚeye' qu' heyithayi'yi'ƚ etji' in ƚunyejeyek hekhewep witsetits.
13 Quero que vocês saibam, irmãos, que muitas vezes planejei visitá-los, mas fui impedido de fazê-lo até agora. Meu propósito é colher algum fruto entre vocês, assim como tenho colhido entre os demais gentios.
14 Na'l pa' haiyajaxti'yijets hik ƚunye'j qu' yekumhifkineyi'ipji' pe' week pekhewe' nikfe'lets ke' griego ƚe'lijei qa pe' nite' nikfe'lets ke' griego ƚe'lijei, pekhewe' wekwek nikfe'lets qa pekhewe' ham nikfe'le'ets.
14 Sou devedor tanto a gregos como a bárbaros, tanto a sábios como a ignorantes.
15 Hik ta'ƚijupi' in qi in hisu'unetsha qu' natsami'ƚ ei qa' k'efe'ljiiƚimek eke' ƚe'sits wi'tlijei t'ejuyets pa' witiƚa'x nite' yili'ij ekheweli'ƚ in ƚa'ni'ƚi' ek pa' witset Roma.
15 Por isso estou disposto a pregar o evangelho também a vocês que estão em Roma.
16 Yakha' nite' hewepinij in henfel ke' ƚe'sits wi'tlijei qe hik ekewe' ƚet'unha'x pa' Intata qe qa' iƚa'xe' week pakha' qu'nte' neqeku'ye', yojo pa'aj pe' judiol ma' qa i'nk'aƚe qa weekij pekhewe' nite' judiol.
16 Não me envergonho do evangelho, porque é o poder de Deus para a salvação de todo aquele que crê: primeiro do judeu, depois do grego.
17 Eke' ƚe'sits wi'tlijei ji'yethinij pa'n ƚunye'j qu' jinatsathenket pa' Intata. Qu' jinatsathenket ta'ƚets in nite' jiteqeku' ma' qa lees t'ijaifik'i pa' nite' inqekuye'jij, hik aka' yit'ij ke' Intata ƚe'lijei in yit'ij: —Pa'qu' jukhewe' in yatsathen qa' iƚa'xe' qe ta'ƚets pa' nite' ƚeqekuye'j.—(Hab 2:4)
17 Porque no evangelho é revelada a justiça de Deus, uma justiça que do princípio ao fim é pela fé, como está escrito: "O justo viverá pela fé".
18 Qe pa' ƚawak pa' Intata ta'ƚiipha'm na' wa's in jinikfe'lets. Pa' qi ƚawak t'ejuyets pe' uƚ'ets qa yeqeku' iye. Pe' ƚewuƚ'ets pekhewe'en ta'ƚets in nite' ƚexkelij qu' nepiye'ek'i pekhewep eke' yijaaltaxija in ƚe'sits wi'tlijei.
18 Portanto, a ira de Deus é revelada do céu contra toda impiedade e injustiça dos homens que suprimem a verdade pela injustiça,
19 Qe ke' hats yinikfe'l in t'ejuyets pa' Intata ƚekhewel hats nikfe'ltaxetsha, qe pa' Intata ƚakhaa'ija in yikfelittaxets.
19 pois o que de Deus se pode conhecer é manifesto entre eles, porque Deus lhes manifestou.
20 In ipƚu'uk'i ek pa'aj in i'nk'a yaqsiijkii pa' Intata ha'ne sehe' qa na' wa's iye in nikfe'ltaxets ene' jukhew qa efuts in na'l pa' Intata, qa nikfe'ltaxets iye pa' nite' yili'ij ƚet'unha'x yemjeetax in nite' yi'wentax. Nikfee'ltaxetsha in nite' ham qe ta'ƚets ene' jite'wen ƚaqsijiiju'. Qa hik ta'ƚijupi' in ham weju'ƚi'ij qu' nittaxijets: —Nite' tsikfe'li'ƚets, me na'l pa' Dios, me i'nƚi'i qu' ham Diose'.—
20 Pois desde a criação do mundo os atributos invisíveis de Deus, seu eterno poder e sua natureza divina, têm sido vistos claramente, sendo compreendidos por meio das coisas criadas, de forma que tais homens são indesculpáveis;
21 In hats nikfe'ltaxetsha in na'l pa' Intata, qa nite' yisu'un qu' niwqinhet in qitax in Dios qa nite' yit'ijetspha'm iye: —Ƚe'wisij.— Ƚekhewel in wo'taxii pa' Intata qa wekwekƚe ham weju'ƚi'ij yijamti'ijets yumtitax qu' hik ƚunyejeye' pa' Intata. Qa hik ta'ƚijupi' pe' uƚ'ets ƚaqjamtikineyejeikii in les hik ƚunyejei qu' noo'ye'kii.
21 porque, tendo conhecido a Deus, não o glorificaram como Deus, nem lhe renderam graças, mas os seus pensamentos tornaram-se fúteis e os seus corações insensatos se obscureceram.
22 In wanamitij in nikfe'lets pe' wekwek ma' qa week neƚuts les in ham nikfe'le'ets.
22 Dizendo-se sábios, tornaram-se loucos
23 Qe ƚekhewel yitujtseikanintax pa' ƚunye'j pa' Intata, hikpa' nite' wa'm, qa yojonkettaxik'i ne'ej witeqsi'nq'alits, ƚesi'nq'alits ene' jukhewƚe hik enewe' wa'm, qa yumtitax iye qu' hik ƚunye'je' ene' junatai qa week ene' inqa'metets qa na'aj q'oiq'oi qa week iye ni'khewepij nekij sehe' eju'.
23 e trocaram a glória do Deus imortal por imagens feitas segundo a semelhança do homem mortal, bem como de pássaros, quadrúpedes e répteis.
24 Qa hik ta'ƚijupi' pa' Intata in hats inye'jƚu' in yiwejinƚi'ij enewe'en qu' naqsiijkii pa' ƚekhewelƚe in yisu'un qu' naqsiijkii uƚ'ax. Ma' qa yaqsiijkii pakha' les in yeqwepin wanawitjiƚeju'kii nite' yiwqinhetji' ƚ'esenits jukhew qa efuts.
24 Por isso Deus os entregou à impureza sexual, segundo os desejos pecaminosos dos seus corações, para a degradação dos seus corpos entre si.
25 Nite' nek'enheyu'ets pa' yijaa'ija in t'ejuyets pa' Intata qa ewi'ƚƚe pa' witwejtitsi' in yisu'unik'i. Iyinii qa t'ithayi'yi'm iye ne' ƚaqsijiiƚeju' pa' Intata qa nite' iyinii pa' yijaa'ija in Dios hikpa' yijat'ij neniwqinhetji'ha ene' week ƚahatsiyij.
25 Trocaram a verdade de Deus pela mentira, e adoraram e serviram a coisas e seres criados, em lugar do Criador, que é bendito para sempre. Amém.
26 Ma' qa hik ta'ƚijupi' pa' Intata in hats inye'jƚu' in yiwejinƚi'ij enewe'en pakha' ƚekhewelƚe in yisu'un qi in yeqwepintax. Efuts yitujtseikanin ƚunyejei qa yili'ij pa' ƚeqjunyejeitaxij pa' Intata, ma' qa wapilƚe wetju'ƚ.
26 Por causa disso Deus os entregou a paixões vergonhosas. Até suas mulheres trocaram suas relações sexuais naturais por outras, contrárias à natureza.
27 Qa hik ƚeqfenyejei ƚewek iye ne'ej jukhew yili'ij iye pa' hats ƚeqjunyejeitaxij pa' Intata qa nite' yisu'un pe'qu' efuye' qa ewi'ƚƚe in qi in wo'oikii na'aj ƚejukhewifetax. Jukhew in wapilƚe wetju'ƚ qi in yeqwepin in yaqsiijkii. Qa hik ta'ƚijupi' in testi'yij qu' na'nij pakha' hats t'ejuiƚe'ets in ƚantanithenkeye'j.
27 Da mesma forma, os homens também abandonaram as relações naturais com as mulheres e se inflamaram de paixão uns pelos outros. Começaram a cometer atos indecentes, homens com homens, e receberam em si mesmos o castigo merecido pela sua perversão.
28 Enewe'en in yumti qu' ham ne'weju'ƚi'ij qu' nenikfe'ltaxets pa' Intata, ma' qa pa' Intata qa tisij enewe'en qu' naqamaxji' pa' uƚ'ax pe' ƚaqjamtikineyejeikii. Ma' qa' naqsiijkii pakha' nite' ƚeke'tax qu' naqsiijkii yeqwepintax.
28 Além do mais, visto que desprezaram o conhecimento de Deus, ele os entregou a uma disposição mental reprovável, para praticarem o que não deviam.
29 Enewe'en hats qi in topolij in nite' yatsathen, qi in topolij pe' ƚewuƚ'ets, qi in topolij iye in qi in yisu'un eke' wekwek, napjaxƚe etskii iye pe'ye' qa yawtshetenƚe, qi in topolij in eqemtshenetsitsij pe'ye', eqek'unhets, ek'eƚenhets, aqaqanhetsitsijkii pe'ye', uƚ'ax yukinji' na'aj yepi'ye' ek'i wi'tlijei ƚe'wistaxik'i, ifaakatenhets.
29 Tornaram-se cheios de toda sorte de injustiça, maldade, ganância e depravação. Estão cheios de inveja, homicídio, rivalidades, engano e malícia. São bisbilhoteiros,
30 Uƚ'etsik'ikii ƚe'lijeyij pekhewepe', yuteenija pa' Intata, yisu'unƚe qu' niwakaninkii pa'qu' niyetij, weniwqinhet, yumti qu' les nat'anipji' pekhewep, yisu'un qu' nojo'oj pa'qu' naqsiijkii qu' i'nk'a ne'twenhetii uƚ'ax, nite' tek'enets pe'qu' ƚ'alheye',
30 caluniadores, inimigos de Deus, insolentes, arrogantes e presunçosos; inventam maneiras de praticar o mal; desobedecem a seus pais;
31 nite' nikfeliyu'ets pe'ye', nite' ƚeke' qu' jinetjumtitaxijets pa'qu' neniwjutsiqentaxij, hamitsi'm pa' witeqsu'unka'x qa nite' neq'elet iye.
31 são insensatos, desleais, sem amor pela família, implacáveis.
32 Ƚekhewel hats nikfee'ltaxetsha pa' ƚ'anye'jij pa' Intata pe' yaqsiijkii in ewi'ƚƚe in weju'ƚij pa' witwamhi', qa nite' ewi'ƚe' in yaqsiijkii aka'an qe in yi'sinhetijupi' iye in yaqsiijkii iye pekhewep aka'an.
32 Embora conheçam o justo decreto de Deus, de que as pessoas que praticam tais coisas merecem a morte, não somente continuam a praticá-las, mas também aprovam aqueles que as praticam.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.