Mateus 11
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NAA
1 Ma' qa in hats naq'axijik'i in yijatshen ha' Jesús he' doce (12) ƚ'ijatshenhei, ma' qa ik qu' nakik'i he' metits witsetits i'ni' hakha' sehe' Galilea qa' ni'nq'ijatshen qa qu' nenfel iye ke' ƚe'lijei.
1 Quando Jesus acabou de dar estas instruções a seus doze discípulos, saiu dali para ir ensinar e pregar nas cidades deles.
2 In impi'ye'ej pa'aj pa' Juan pe' witq'opheƚitjiyifi ke' yaqsiijkii ha' Cristo, ma' qa yukinii pa'aj pe' ƚ'ijatshenhei
2 Quando João, no cárcere, ouviu falar das obras de Cristo, mandou que seus discípulos fossem perguntar:
3 qu' nanfaakankii ha' Jesús, ma' qa hekhewe'en qa yit'ijets: —¿Me hik akha' pakha' hats jutsiqaxik'ui qu' nanam? ¿Me i'nƚi'i qu' honotki'iƚik'ui iye pakhape'?—
3 — Você é aquele que estava para vir ou devemos esperar outro?
4 Ha' Jesús qa yeku'ƚ: —Mapili'ƚii ha' Juan qa' enfeli'ƚi'm aka' ƚi'weni'ƚ qa aka' ƚ'impi'ye'eƚij iye,
4 Então Jesus lhes respondeu:
5 ne' puk'aletstax qa hats yi'wenkii,(Is 35:5) ne' onqokitstax qa hats t'otsjo' iye qa ene' otshimetetstaxju' qa hats otshimetsitsju' iye, ne' ƚoq'oqtaxkii ƚ'ajits (lepra) qa hats hamitsiikii iye ke' ƚajametetstax, ne' nite' yepi'ye'tax wetju'ƚ qa hats yepi'ye'kii iye, hekhewe' hats naxtaxju' qa iƚii iye, qa ene' if'iljetsits qa tefelhiti'yi'm eke' wi'tlijei t'ejuyets na' witiƚa'x.(Is 61:1)
5 os cegos veem, os coxos andam, os leprosos são purificados, os surdos ouvem, os mortos são ressuscitados e aos pobres está sendo pregado o evangelho.
6 Qa ƚe'wisi'mkii pakha' qu'nte' na'nayu'ye' yi'ij ye'm pe'ye'.—
6 E bem-aventurado é aquele que não achar em mim motivo de tropeço.
7 In hats ikkii iye pekhewe'en qu' napilkii, ma' qa ha' Jesús qa iyetik'ui hekhewe' jukhew nifeli'm pa'n ƚunye'j pa' Juan, qa yit'ij: —¿Ƚekpa' ƚejeƚiƚii pa'aj in ƚami'ƚii na' ham i'ni'i'? ¿Me ewi'ƚ pe' fapu' yiwu'mkii pa' t'unik'i?
7 Quando os discípulos de João foram embora, Jesus começou a dizer ao povo a respeito de João:
8 Qa qu' nite' hik aka'ye', ¿qa pa'n ƚunye'jek pa' ƚenjusi'ƚii pa'aj? ¿Me ewi'ƚ pa'qu' jukhewe' qi in ƚe'sits pe'qu' ƚeqhinataye'? Ekheweli'ƚ ƚenikfe'li'ƚets nekhewe' natkin kekhewe' ƚe'sits witqhinatai in i'nifi ne' ƚetsil ne' qitsji' wit'alhei.
8 O que vocês foram ver? Um homem vestido de roupas finas? Os que vestem roupas finas moram nos palácios reais.
9 Qa ¿ƚekpa' ek ƚami'ƚii qu' i'weni'ƚ? ¿Ye' me ewi'ƚ pa'qu' profetaye'? Ehe, hik aka' yijat'ij in ƚunye'j, qa hiwjutsiqeni'ƚ e'mha in hik hakha' les in qi in profeta.
9 Sim, o que foram ver? Um profeta? Sim, eu lhes digo, e muito mais do que um profeta.
10 Hik hakha' Juan, hikha' t'ejuyets aka' we'nika'ajji' pa'aj Intata ƚe'lijei in yit'ij: “Jeƚ qeku'nek, yakha' hukin hatse' na' yukinek qu' nathayin ek'ui, qa' hik nakha' qu' naqsi'jik'i pa'qu' ikheyi'je'.”(Mal 3:1)
10 Este é aquele de quem está escrito:
11 Yijaa'ija aka' qu' hit'iƚij ewets in week ene' jukhew ha'ne sehe' epji' ham pa'qu' nat'anipji' qu' ƚuk'eyeji' ha' Juan Bautista, qa pakha'ƚe qu' les nite' qiye'ji' pe' i'nji'teje'm na' tenek'enheiji' na' Dios, qa t'anipji' ha' Juan.
11 — Em verdade lhes digo: entre os nascidos de mulher, não apareceu ninguém maior do que João Batista; mas o menor no Reino dos Céus é maior do que ele.
12 In ipƚu'uk'i ek in i'nk'aa nam ha' Juan Bautista qa yamijii hane'ej ene' jukhew in watkatitij wetepji' in yisu'un qu' na'n ji'teje'm nakha' tenek'enheiji' na' Intata.
12 Desde os dias de João Batista até agora, o Reino dos Céus sofre violência, e os que usam de força se apoderam dele.
13 Qe week ke' profeta'ik'i qa ke' ƚe'lijei iye ka' Moises'ik'i in nifel na' tenek'enheiji' na' Intata wa'sji', kekhewe'en yamijii in hats nam ha' Juan.
13 Porque todos os Profetas e a Lei profetizaram até João.
14 Ekheweli'ƚ qu' isu'uni'ƚ qa' ku'mi'ƚiju'ƚ aka'an, hakha' Juan in hik hakha' profeta ƚii Elías, hayiits jutsiqaxik'ui pa'aj qu' nanam.
14 E, se vocês o querem reconhecer, ele mesmo é Elias, que estava para vir.
15 Pekhewe' qu' nana'l ƚekfiye' qa nepiye'ek'i aka'an.
15 Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
16 ¿Pa'n ƚii pa'qu' hejeyumtshenijupi' ene' jukhew qa' efuts iye hane'ej ha'ne ƚahats'ij? Hik ƚunyejei ne'ej omehets qe t'oto'yi'ju' na'aj joofji'ju' qa taya'yiikii ne'ej ƚ'otoihifets,
16 — Mas a que compararei esta geração? É semelhante a meninos que, sentados nas praças, gritam aos companheiros:
17 qa yit'ijiikii: “In hifuyutaxi'ƚ e'mik'i ne' foj, ekheweli'ƚ qa nite'ƚe ƚ'otoyi'ƚ. Hijitaxi'ƚ e'mik'i ke' witlijtsinel if'iljetsitsik'i qa nite'ƚe ƚapi'ƚju'”
17 “Nós tocamos flauta,
18 Qe in namtax ha' Juan qa nite' tuj ke' week qa nite' iya' iye, qa titijiti'yijets in i'nji' pa' ewi'ƚ inwo'met.
18 — Pois veio João, que não comia nem bebia, e as pessoas dizem: “Ele tem demônio!”
19 Qa in namtax iye ha'ne Ƚa's na' Jukhew qa tek qa iya' iye, qa titijiti'yijets in iƚinkeyax qa iyana'x iye, ƚejuwaika'aj nekhewe' wekwek yijanin qa ƚejuwaika' iye ne' uƚ'ets jukhew. Qa jutsiqaxƚi'ij pa'qu' i'nithayijkit'e qu' jinenikfe'lkii.—
19 Veio o Filho do Homem, comendo e bebendo, e as pessoas dizem: “Eis aí um glutão e bebedor de vinho, amigo de publicanos e pecadores!” Mas a sabedoria é justificada por suas obras.
20 Ma' qa yapeƚek ha' Jesús qa yit'ijets pa' uƚ'ax ƚunyejei hekhewe' witsetits hekhewe' qi in yaqsi'jtaxiji'kii kekhewe' ham ƚunyejeyi'iju'ƚ. Yi'wentaxij yemjee qa nite'ƚe yili'ij in yaqsiijkii pe' uƚ'ets. Ma' qa yit'ij ha' Jesús:
20 Então Jesus começou a repreender as cidades nas quais ele tinha feito muitos milagres, pelo fato de não terem se arrependido:
21 —¡Peijaat'ij hiyee' a'ha'nus ha'ne witset Corazín! ¡Peijaat'ij hiyee' a'ha'nus iye ha'ne witset Betsaida! Qa qu' hakha'ye' Tiro qa ha' Sidón qu' nanaqsi'jiji'kii kekhewe' ham ƚunyejeyi'iju'ƚ wanaqsi'jtaxi'ƚ e'mijkii ha'ne ƚa'ni'ƚi'. Qekha hayiits nilitaxij in yaqsiijkii pe' uƚ'ets qekha nijayantax pa' Dios, ma' qekha ninq'ethintaxij in yijaa'ija qu' netf'iljetsin ƚeqhinatai qekha uƚ'etse'tax qa ƚeiƚa' qekha nilintaxij na'aj lo.
21 — Ai de você, Corazim! Ai de você, Betsaida! Porque, se em Tiro e em Sidom se tivessem operado os milagres que foram feitos em vocês, há muito que elas teriam se arrependido com pano de saco e cinza.
22 Qa hik ta'ƚijupi' qu' hit'iƚij ewets ekheweli'ƚ, qu' namtaxets pa' neƚuji' qu' newetjeyumtshentax ene' week, qa ekheweli'ƚ les qi qu' iftsaxe' hatse' qu' atanithenheti'yi'ƚ qa tees qu' ƚunye'ji'iju'ƚ na' ƚantanithenkeye'j hatse' ne' tetseti'yi' na' Tiro qa na' Sidón.
22 Mas eu digo a vocês que, no Dia do Juízo, haverá menos rigor para Tiro e Sidom do que para vocês.
23 Qa akha' witset Capernaum, ¿me ƚumti qu' ekekiti'yetspha'm na' wa's? Akha' ƚ'ewumhiti'yiiju' hatse' na' fe't ƚe'nq'itset'ij ne' naxju' (Hades). Qe qek nanaqsi'jiji'kii ka' witset'ik'i Sodoma kekhewe' ham ƚunyejeyi'iju'ƚ wanaqsi'jtaxij e'mijkii, ka' Sodoma'ak'i qekha hane'ej mexe nana'ltax.
23 — E você, Cafarnaum, pensa que será elevada até o céu? Será jogada no inferno! Porque, se em Sodoma se tivessem operado os milagres que foram feitos em você, ela teria permanecido até o dia de hoje.
24 Qa hik ta'ƚijupi' qu' hit'ij ewets iye witset Capernaum, qu' namtaxets pa' neƚuji' qu' newetjeyumtshentax ene' week, qa ekheweli'ƚ les qi qu' iftsaxe' qu' atanithenheti'yi'ƚ qa tees qu' ƚunye'ji'iju'ƚ na' ƚantanithenkeye'j hatse' ke' tetseti'yi' ka' witset'ik'i Sodoma'ak'i.—
24 Mas eu digo a vocês que, no Dia do Juízo, haverá menos rigor para a terra de Sodoma do que para você.
25 Hik aka'aj ka' ƚahats'ij ha' Jesús qa yit'ij pa'aj: —Qi in ƚe'wisij, Tata, Yatsat'axij na' wa's qa ha'ne sehe' iye qe hats ƚ'ethinij ene' nite' weniwqinhetji' eke' ham nikfe'le'ets t'ejuyets na' witiƚa'x, qa' nite' ƚ'ethinij pekhewe' wekwek nikfe'lets qa pekhewe' iye wekwek yiya'yij.
25 Por aquele tempo, Jesus exclamou:
26 Ehe, Tata qe hik aka' ƚisu'un qu' ƚunye'je'.—
26 Sim, ó Pai, porque assim foi do teu agrado.
27 Qa yit'ijets iye he' jukhew: —Na' Tata hats week tseƚisij qu' heinek'enhe'yipji' ene' wekwek. Ham pa'qu' ewi'ƚe' qu' nenikfee'letsha ha'ne Ƚa's. Ewi'ƚƚe na' Ƚatata in nikfe'letsha. Qa ham iye pa'qu' ewi'ƚe' qu' nenikfe'letsha na' Ƚatata, ewi'ƚe' ha'ne Ƚa's in nikfe'lets qa nekhewe' iye yisu'un ha'ne Ƚa's qu' nikfelitets qa yikfelitets.
27 Tudo me foi entregue por meu Pai. Ninguém conhece o Filho, a não ser o Pai; e ninguém conhece o Pai, a não ser o Filho e aquele a quem o Filho o quiser revelar.
28 Eneki'ƚ yiwets week ekheweli'ƚ pe'qu' hats qi qu' niwefju' qa qi iye in neq'iihetij pe' wekwek qa yakha' qu' k'awapiihiti'ƚ.
28 — Venham a mim todos vocês que estão cansados e sobrecarregados, e eu os aliviarei.
29 Ku'mi'ƚi' qa' je'wetsjuk'eji' nakha' wakka ƚo'siyit (yugo) heni' yi'wonje' qa yakha' qu' k'ijatsheniƚij, qe yakha' nite' yeq'itaqsuna'x qa nite' iye heniwqinhetji' ma' qa qi qu' nawapii ne' atawjetsi'ƚ.(Jer 6:16)
29 Tomem sobre vocês o meu jugo e aprendam de mim, porque sou manso e humilde de coração; e vocês acharão descanso para a sua alma.
30 Qe nakha' wakka ƚ'osiyit (yugo) heni' yi'wonje' nite' jutsutax qa ne' yaqatai qa af'ayaiji'.—
30 Porque o meu jugo é suave, e o meu fardo é leve.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.