Marcos 6
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NTLH
1 Ha' Jesús qa ikik'ui iye hakha' i'ntaxi' ma' qa yamii hakha' ƚetset'ija (Nazaret), qa ƚijts'eyek iye he' ƚ'ijatshenhei.
1 Jesus voltou com os seus discípulos para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado.
2 Qa in yamets ka' witwapiihijii (sábado), qa i'nq'ijatshen ke' witlijtsitjiyifi. Qa olots hekhewe' yepi'ye' qa yitjuƚaxijpha'mkii, qa yit'ijju': —¿Pa'n ta'ƚiji' eke' wekwek in nikfe'lets hane'en? ¿Pa'n ta'ƚiji' aka' witikfeliya'xkii? ¿Qa pa'n ta'ƚiji' iye in ƚeke' in yaqsiijkii kekhewe' ham ƚunyejeyi'iju'ƚ?
2 No sábado começou a ensinar na sinagoga . Muitos que o estavam escutando ficaram admirados e perguntaram: — De onde é que este homem consegue tudo isso? De onde vem a sabedoria dele? Como é que faz esses milagres?
3 ¿Me nite' hik ha'neƚe ha' carpintero? ¿Me nite' hik ha'neƚe iye ha' ƚa's ke' María, ƚejefe hekhewe' Jacobo (Santiago), José, Judas qa ha' Simón? ¿Qa me nite' ewi'ƚ ha'ne ju'uni'ƚi' iye hekhewe' ƚek'injai?— Ma' qa yiwakaninkii qa hik ta'ƚijupi' in nite' tek'enets.
3 Por acaso ele não é o carpinteiro, filho de Maria? Não é irmão de Tiago, José, Judas e Simão? As suas irmãs não moram aqui? Por isso ficaram desiludidos com ele.
4 Ha' Jesús qa yit'ijets: —Ham pa'qu' profetaye' qu' ham niwqinhete'ji', qa ni'kha'ƚi'ij ƚetsetitstaxija qa ƚetsetifetstaxija iye qa ƚetsi'taxija iye qa hik ne'ej qa nite' yiwqinhetji'.—
4 Mas Jesus disse:
5 Ma' qa' nite' ƚeke' in naqaqsijkineyutaxiji'kii pa'qu' ham ƚunye'ji'iju'ƚ, uja'xƚe in niƚinju' he' nekets ujaa'x wanqaats'eju', qa hikhe' qa t'eku'mipji'kii.
5 Ele não pôde fazer milagres em Nazaré, a não ser curar alguns doentes, pondo as mãos sobre eles.
6 Ha' Jesús qa qi in yitjuƚaxijpha'm pakha' ƚeqekuyejeyij hekhewe'en. Ma' qa ik qa ikik'i hekhewe' pumumpha'mkii witsetits ƚelits, qa yijatshen.
6 E ficou admirado com a falta de fé que havia ali. Jesus ensinava nos povoados que havia perto dali.
7 Ha' Jesús ma' qa taya'yets he' doce (12) ƚ'ijatshenhei hik pakha'aj qa yukinkii wetsjukkii, qa netisijju' pa'qu' ƚet'unhaxitsi'ipji' pe' espíritu uƚ'ets (inwo'metets).
7 Ele chamou os doze discípulos e os enviou dois a dois, dando-lhes autoridade para expulsar espíritos maus.
8 Qa yiyaji'ijets iye qu' hasu'uj neka'x pe'ye' qu' nakkii, uja'xƚe pe'qu' najak'e ƚawaikajitits. Qa' hasu'uj iye qu' neka'x pane', hasu'uj iye pa'qu' ti'naje', hasu'uj iye pe'qu' ƚ'astaye' qu' nijutsjayik'iju' ƚeqelutsits,
8 Deu ordem para não levarem nada na viagem, somente uma bengala para se apoiar. Não deviam levar comida, nem sacola, nem dinheiro.
9 qe uja'xƚe yijat'ij qu' not'otsji' he' ƚ'otshilaxtii (sandalias). —Qa' ewi'ƚe'ƚe iye pa'qu' hats uyi'ƚik'ipha'm uihitjiyi'iƚ, hasu'uj eka'xi'ƚ pakhape' iye.—
9 Deviam calçar sandálias e não levar nem uma túnica a mais.
10 Qa yit'ijets iye: —Pe'qu' uyi'ƚifi wititsi'ye', qa' hik pakha'ƚe a'maneyi'iƚi' qa' ami'ƚijii qu' mataxiƚik'ui iye pa'qu' witset'e.
10 Disse ainda:
11 Qu' ami'ƚets pa'qu' witset'e qu' nite' neneqjunuyi'iƚ ej qa nite' nexpiikeyu'uƚ ej iye, qa qu' hats ma'aƚik'uifik'i qa' it'iƚij ful ful pa'qu' sehe'ye' qu' net'unitstaxijji' ne' ef'iyeyi'ƚ, hats'inha qu' jutsiqetsi'im in uƚ'ax in yaqsiijkii aka'an.—
11 Mas, se em algum lugar as pessoas não quiserem recebê-los, nem ouvi-los, vão embora. E na saída sacudam o pó das suas sandálias, como sinal de protesto contra aquela gente.
12 Ma' qa ikkii he' ƚ'ijatshenhei, qa nifeli'm pe' week qu' nili'ij in yaqsiijkii pa' uƚ'ax qa ni'nk'aihit iye pa'qu' ƚunyejeye' pe' ƚatawjets.
12 Então os discípulos foram e anunciaram que todos deviam se arrepender dos seus pecados.
13 Qa olots pe' yuki'nfik'ikii inwo'metets, qa yilinjijij iye na'aj aceite ta'ƚets ne'ej olivo pe' olots wanqaats'eju' qa yiƚinji'ij.
13 Eles expulsavam muitos demônios e curavam muitos doentes, pondo azeite na cabeça deles.
14 Ka' wittata Herodes i'ye'ej pa'aj aka'an, qe ka' ƚii ha' Jesús hats qi'ija pa' ƚeniihe't, qa in yit'ijju' iye pa'aj ene' jukhew qa efuts: —Qete'e' hats iƚa'x iye ka' Juan Bautista'ik'i, qe ke'ek in na'li'm pa' qi ƚet'unha'xijup in yaqsiijkii pe' ham ƚunyejeyi'iju'ƚ.—
14 O rei Herodes ouviu falar de tudo isso porque a fama de Jesus se havia espalhado por toda parte. Alguns diziam: — Esse homem é João Batista, que foi ressuscitado! Por isso esse homem tem poder para fazer milagres.
15 Qa pekhewep iye qa yit'ijju'ek: —Hik hakha' pa' Elias'ik'i.— Qa pekhewep iye qa yit'ijju'ek iye: —Hakha'an profeta, hik ƚunyejei pe' hayiits profetalik'i.—
15 Outros diziam que ele era Elias. Mas alguns afirmavam: — Ele é
16 Ka' Herodes in impi'ye'ej aka'an, qa yit'ij: —Hik kakha' Juan Bautista'ik'i k'inaqyaji'ij qa we'nisa'xii ka' ƚeiƚa', qa hane'ej qa hats iƚa'x iye.—
16 Quando Herodes ouviu isso, disse: — Ele é João Batista! Eu mandei cortar a cabeça dele, e agora ele foi ressuscitado!
17 Qe ka' Herodes hik kakha' inq'ukinii pa'aj ka' Juan qu' netnekumhi'yi', ma' qa yophe'ƚij pa'aj pe' foƚoƚik'il pe' witq'opheƚitjiyifi qe ta'ƚets pe' efu ƚii Herodías, ƚewhe'ye'tax pa'aj pa' ƚek'inij Felipe, qe ka' Herodes hats ƚewhe'ye'ej pa'aj pekhe'en.
17 Pois tinha sido Herodes mesmo quem havia mandado prender João, amarrar as suas mãos e jogá-lo na cadeia. Ele havia feito isso por causa de Herodias, com quem havia casado, embora ela fosse esposa do seu irmão Filipe.
18 Qe ka' Juan Bautista yittaxijets pa'aj ka' Herodes: —Nite' inek ƚenexke'ej kakha'an qu' ewhe'ye'yi'ij ne' ƚewhe'ye' pa' ek'ini'j.—
18 Por isso João tinha dito muitas vezes a Herodes: “Pela nossa Lei você é proibido de casar com a esposa do seu irmão!”
19 Qa pe' Herodías qa qi in napjaxi'm pa'aj qa yisu'untax qu' nilan, qa nite'ƚe ƚeke'.
19 Herodias estava furiosa com João e queria matá-lo. Mas não podia
20 Qe ka' Herodes nijiweyiju'ƚ ka' Juan qe nikfe'lets in ewi'ƚ jukhew yatsathen qa yijayaanija iye pa' Intata. Qa hik ta'ƚijupi' in nite' yiwejini'm qu' nilan. Ka' Herodes qi qa yitawje'metenji'ij qa yepi'ye'ji'ij ka' Juan, qa yape'enhaƚe les yisu'unji'ij qu' nepiye'ji'ij.
20 porque Herodes tinha medo dele, pois sabia que ele era um homem bom e dedicado a Deus. Por isso Herodes protegia João. E, quando o ouvia falar, ficava sem saber o que fazer, mas mesmo assim gostava de escutá-lo.
21 Qa yamƚe'ets pa'aj pa' neƚuji' qu' niwq'axinij pe' Herodías qu' nilan ka' Juan, hik pakha'aj ka' Herodes ink'ayik pa' ƚeqe'ninqa'p, qa qi pa' ƚaxqaqij pekhewe' tenek'enhei te'weyik'uiju' kakha'an qa pe' qits oq'opheƚinetsilets ƚ'alhei qa pekhewe' iye qits in patunits na' sehe' Galilea.
21 Porém no dia do aniversário de Herodes apareceu a ocasião que Herodias estava esperando. Nesse dia Herodes deu um banquete para as pessoas importantes do seu governo: altos funcionários, chefes militares e autoridades da Galileia.
22 Qa pe' ƚasi' pe' Herodías in uyetsji' pa'aj pa' i'niji' in tekju' qa t'otoyijup, qa yisu'unijji' pa'aj ka' Herodes qa weekji' pe' ƚekufets in yisu'unijji' iye. Qa ka' Herodes qa yit'ijets pa'aj pe' inanyi': —Iyinij yiwets pa'qu' isu'un qa' k'eƚisij.—
22 Durante o banquete a filha de Herodias entrou no salão e dançou. Herodes e os seus convidados gostaram muito da dança. Então o rei disse à moça: — Peça o que quiser, e eu lhe darei.
23 Qa les iye in weniwjutsiqeni'mha, qa yit'ijets iye: —Yijaa'ija qu' k'eƚisij pa'qu' ƚunye'je'ƚe qu' iyinij yiwets, ƚunye'j ji'ij qu' ƚapk'ase' ha'ne heinek'enheiji'.—
23 E jurou: — Prometo que darei o que você pedir, mesmo que seja a metade do meu reino!
24 Pe' inanyi' qa ikfik'i pa'aj qa yamii pe' ƚenene, qa yit'ijets: —¿Ƚekpa' qu' nek'iyinijets?— Pe' ƚenene qa yeku'ƚ: —Iyinijets ha' ƚeiƚa' ha' Juan Bautista.—
24 Ela foi perguntar à sua mãe o que devia pedir. E a mãe respondeu: — Peça a cabeça de João Batista.
25 Qa pe' inanyi' qa itaqsunetsji' in uyetsji' iye pa'aj pa' i'ni' ka' Herodes, qa yit'ijets: —Hisu'un hane'ej qu' esƚisij ha' ƚeiƚa' ha' Juan Bautista hane'ejija na'nji' tok'oye'.—
25 No mesmo instante a moça voltou depressa aonde estava o rei e pediu: — Quero a cabeça de João Batista num prato, agora mesmo!
26 Ma' qa ka' Herodes qa qi in ika'metaxkii pa'aj, qa in ƚunye'jek in hats weniwjutsiqen pa'aj qa hats week yepi'ye' pa'aj pe' namii, ma' qa nite' yisu'un qu' not'oqowe'yiju'ƚ pa' iyinijets pe' inanyi'.
26 Herodes ficou muito triste, mas, por causa do juramento que havia feito na frente dos convidados, não pôde deixar de atender o pedido da moça.
27 Ma' qa aje'eƚ yukinii pa'aj pa' ewi'ƚ oq'opheƚinetsi'l qa yiyaji'ijets qu' nenka'xii ka' ƚeiƚa' ka' Juan Bautista. Pa' oq'opheƚinetsi'l qa ikii pa'aj pe' witq'opheƚitjii, qa yamets pa'aj qa yisa'xii ka' ƚeiƚa' ka' Juan'ik'i.
27 Mandou imediatamente um soldado da guarda trazer a cabeça de João. O soldado foi à cadeia, cortou a cabeça de João,
28 Qa neka'xii pa'aj yenji' pa' tok'o, ma' qa tisij pa'aj pe' inanyi', qa pe' inanyi' qa yeka'xii pe' ƚenene qa tisijek.
28 pôs num prato e deu à moça. E ela a entregou à sua mãe.
29 He' ƚ'ijatshenheitax ka' Juan Bautista'ik'i in nikfe'lets pa'aj qa ikii qa yeka'x qa ti'jik'ui pa'aj.
29 Quando os discípulos de João souberam disso, vieram, levaram o corpo dele e o sepultaram.
30 In hats tepilkii iye he' apóstoles qa hats ewi'ƚ i'ni'ƚi' iye ha' Jesús, qa nifeli'm week pe' yaqsiijkii qa' pe' inq'ijatshenij iye.
30 Os apóstolos voltaram e contaram a Jesus tudo o que tinham feito e ensinado.
31 Qa ha' Jesús qa yit'ijets: —Te'ƚuni'ƚ, qu' jinak eku'nii pa'qu' ham na'ni'i hats'inha qu' mawapii eku'ni'ƚju'.— Qe olots he' jukhew qa efuts iye uyij wetfi in namiikii qa ham pa'qu' ƚawapiihijiye' qa nite' ƚeke' iye qu' netekju'.
31 Havia ali tanta gente, chegando e saindo, que Jesus e os apóstolos não tinham tempo nem para comer. Então ele lhes disse:
32 Ma' qa i'nji' ke' witinhitjii qa ikkii qe qa' nakiiteje'm ha' ham i'ni'i'.
32 Então foram sozinhos de barco para um lugar deserto.
33 Qa olotsƚe he' yi'wenik'i in ikkii, qa nikfe'lij, ma' qa week hekhewe' ta'ƚiikii he' week witsetits ƚelits in wekuma'xiikii qu' namik'uyii hakha' t'ejuiji', qa aje'eƚ yamii in mexe nite' t'atsji'ƚpha'mkii hekhewe'en.
33 Porém muitas pessoas os viram sair e os reconheceram. De todos os povoados, muitos correram pela margem e chegaram lá antes deles.
34 Qa in hats te'nilit'ik'uipha'mkii ke' witinhitjii, ha' Jesús qa yi'wen in olootsija hekhewe' jukhew qa efuts iye qa qi in neq'eletij qe hik ƚunyejei kots'etets ham ƚenilayets'e. Ma' qa yijatshenij ke' olots wekwek.
34 Quando Jesus desceu do barco, viu a multidão e teve pena daquela gente porque pareciam ovelhas sem pastor. E começou a ensinar muitas coisas.
35 Qa in hats metju' ke' junu' qa nekets he' ƚ'ijatshenhei, qa yit'ijets: —Hats metju' ene' junu' qa hane'e'in qa ham i'ni'i'.
35 De tardinha, os discípulos chegaram perto de Jesus e disseram: — Já é tarde, e este lugar é deserto.
36 Yape ukinkii enewe'en hats'inha qu' nakiikii ne' les metits witsetits qa' nataqha'yets ƚaqe' qe ham pa'qu' netuj hane'e'in.—
36 Mande esta gente embora, a fim de que vão aos sítios e povoados de perto daqui e comprem alguma coisa para comer.
37 Qa ha' Jesús qa yeku'ƚ: —Ekheweli'ƚ qu' ƚisi'ƚij pa'qu' netuj.— Qa yit'ijju' in yeku'ƚ hekhewe'en: —¿Ye' me ƚisu'un qu' hayaqhayi'ƚijii pe'qu' doscientos (200) denariose' pe'qu' pane' qa' hetisi'ƚij qu' netuj enewe'en?—
37 Mas Jesus respondeu: Os discípulos disseram: — Para comprarmos pão para toda esta gente, nós precisaríamos de duzentas moedas de prata .
38 Ha' Jesús qa yit'ijets: —¿Pa'n uja'x pe' na'li'ƚ e'm pan? Ma'aƚiiju' qa' jeƚi'ƚ.— Qa in hats nikfe'lets ka' uja'x, qa yit'ijets: —Cinco (5) he' pan qa wetsjuk he' sehets.—
38 Jesus perguntou: Os discípulos foram ver e disseram: — Temos cinco pães e dois peixes.
39 Ma' qa inaqyaji'ij qu' ewi'ƚ na'ni'kii qa' pumummepha'mkii qu' na'ni'ju'kii ha' jup'elket.
39 Então Jesus mandou o povo sentar-se em grupos na grama verde.
40 In pumumpha'mkii uja'x he' yamets cien (100) qa' he' cincuenta (50).
40 Todos se sentaram em grupos de cem e de cinquenta.
41 Ma' qa t'eku'mi' ha' Jesús ke' leefij (5) pan qa ke' wetsjuk sehets, qa yejeƚetspha'm na' wa's, qa yit'ij: —Ƚe'wisij.— Ma' qa napk'asitju' ke' pan qa tisij he' ƚ'ijatshenhei qa t'ihinijkii. Qa ke' wetsjuk sehets qa napk'asitju' iye qa weekij iye.
41 Aí Jesus pegou os cinco pães e os dois peixes, olhou para o céu e deu graças a Deus. Depois partiu os pães e os entregou aos discípulos para que eles distribuíssem ao povo. E também dividiu os dois peixes com todos.
42 Qa week tuj qa iƚinijju'.
42 Todos comeram e ficaram satisfeitos.
43 Qa he' ƚ'ijatshenhei qa ewi'ƚ yeni' ke' doce (12) canastul topolij ke' amaneifik'i pan ƚapk'asil qa ke' sehets iye, ƚaqaxpalii.
43 E os discípulos ainda recolheram doze cestos cheios de pedaços de pão e de peixe.
44 He' tuj ke' pan yamets leefij mil (5.000) he' jukhew in uja'xƚe.
44 Foram cinco mil os homens que comeram os pães.
45 Ma' qa aje'eƚ ha' Jesús qa yiyaji'ets he' ƚ'ijatshenhei qu' net'ilitjiju'kii ke' witinhitjii qa' nathayinik'uyiiteje'm ha' ƚajaika', qa' namiiteje'm ha' witset Betsaida. Qa hakha'ƚe Jesús qa mexe wetfeli'm hekhewe' jukhew.
45 Logo depois, Jesus ordenou aos discípulos que subissem no barco e fossem na frente para o povoado de Betsaida, no lado leste do lago, enquanto ele mandava o povo embora.
46 Ma' qa in hats wetfeli'm hekhewe'en, qa ikik'ipha'm ke' utek qe qa' niyin.
46 Depois de se despedir dos discípulos, Jesus subiu um monte a fim de orar ali.
47 Ma' qa in hats najaleikii, qa ke' witinhitjii qa hats yamiiji' ha' ƚeqewuk'u ha' qi iweli'. Qa hakha'ƚe Jesús qa ewi'ƚƚekii in amani' ha' sehe'.
47 Quando chegou a noite, o barco estava no meio do lago, e Jesus estava em terra, sozinho.
48 Qa in yi'wenijik'i in hats yeqiwefijju' in ti'jifi ke' witinhitjii, qe t'ejuyiju'ƚ ka' t'unik'i, qa hats ipƚu'uikii pa' neƚu. Ma' qa yijayanpha'm t'otsipji' ha' iweli', qa yisu'untax qu' nat'anipji'.
48 Ele viu que os discípulos estavam remando com dificuldade porque o vento soprava contra eles. Já de madrugada, entre as três e as seis horas, Jesus foi até lá, andando em cima da água, e ia passar adiante deles.
49 Qa hekhewe'ƚe'en in yi'wen in t'otsipji' ha' iweli', qa yumtitax qu' wit-si'nq'ale' qa qi in yeqejtsi'le'ej wetju'ƚ,
49 Quando viram Jesus andando em cima da água, os discípulos pensaram que ele era um fantasma e começaram a gritar.
50 qe week yi'wen qa qi in nijiwe'yi'm. Qa Jesús qa aje'eƚƚe yithinii hekhewe'en, qa yit'ijii: —¡Ment'unheti'ƚ! Yakha'ƚe. Hasu'uj e'nijiwe'yi'ƚ.—
50 Todos ficaram apavorados com o que viram. Mas logo Jesus falou com eles, dizendo:
51 Qa t'ilitji'ju' kikhe' witinhitjii i'nji' hekhewe'en, ma' qa ka' t'unik'i qa yili'ij. Qa hekhewe'en qa qi in yitjuƚaxijpha'mkii,
51 Aí subiu no barco com eles, e o vento se acalmou. Os discípulos estavam completamente apavorados.
52 qe nite' nikfe'lik'uyi' kekhewe' pan, qe pakha' ƚikfeliyaxitstaxkii mexe hik ƚunye'j qu' noo'ye'kii.
52 É que a mente deles estava fechada, e eles não tinham entendido o milagre dos pães.
53 Qa in hats t'atsji'ƚik'uipha'mkii ke' qi kaƚi', qa yamets hakha' sehe' Genesaret, qa hikha' yopheƚi' ke' witinhitjii.
53 Jesus e os discípulos atravessaram o lago e chegaram à região de Genesaré, onde amarraram o barco na praia.
54 In hats te'nilit'ik'uipha'mkii ke' witinhitjii, qa aje'eƚ yinikfe'l in hik hakha' Jesús.
54 Quando desceram do barco, o povo logo reconheceu Jesus.
55 Ma' qa wekuma'xiikii in yiihetik'i he' week hekhewe' metitsi'm hakha' neki', ma' qa yapeƚek qa neka'xiikii he' wanqaats'eju' yenji'kii hekhewe' ƚalatits na'aj impi'yelij qu' na'ni' ha' Jesús.
55 Então, eles saíram correndo por toda aquela região, começaram a trazer os doentes em camas e os levavam para o lugar onde sabiam que Jesus estava.
56 Qa week na'aj ikji'ijji'teje'm hekhewe' pumumpha'mkii witsetits ƚelits qa he' qitspha'm iye witsetits qa hekhewe' iye ƚ'ejinqa'wetits, qa yenjiik'uiji' he' wit'ikheijei he' wanqaats'eju', qa iyinjiijets qu' niwejinij qu' net'eku'mƚe'ets hakha' ƚ'aka'the' eiju' ha' ƚ'uihitjii. Qa week hekhewe' hats t'eku'mets qa t'unitsji'ij qa iƚiiji'ij.
56 Em todos os lugares aonde ele ia, isto é, nos povoados, nas cidades e nas fazendas, punham os doentes nas praças e pediam a Jesus que os deixasse pelo menos tocar na barra da sua roupa. E todos os que tocavam nela ficavam curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.