Lucas 6
INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVT
1 Yamets pa'aj pa' neƚuji' witwapiihijii (sábado), pa' Jesús in ikji'teje'm pe' wit'enheiju' qa pe' ƚ'ijatshenhei qa teyijkii in nit'ijji' pe' ƚei trigo (fooji'ij), qa yit'iji' ƚokoyei in yosja' qa namju'kii pe' ƚ'ajits qa tuj pe' ƚoi.
1 Num sábado, enquanto Jesus caminhava pelos campos de cereal, seus discípulos colheram espigas, removeram a casca com as mãos e comeram os grãos.
2 Ma' qa pe' uja'x fariseol qa yit'ijets pa'aj: —¿Inhats'ek in ƚaqsiiƚijkii kakha' nite' ƚenexke'ej qu' nanaqsiijkii na'aj witwapiihijiiji' (sábado)?—
2 Alguns fariseus lhes disseram: “Por que vocês desobedecem à lei colhendo cereal no sábado?”.
3 Qa yeku'ƚiju'ƚ pa'aj pa' Jesús: —¿Ye' me nite' ƚejeƚi'ƚ iye qu' iyineni'ƚik'i kakha' yaqsiijkii ka' David'ik'i in qi in iyipkun? Kakha'an qa week iye ke' ƚijts'eyekkii,
3 Jesus respondeu: “Vocês não leram nas Escrituras o que fez Davi quando ele e seus companheiros tiveram fome?
4 in uyetsji' pa'aj pe' t'ejutshenheti'yets na' Dios qa t'eku'mi' qa tuj pe' pan testiitaxij na' Dios, ma' qa tisijets iye pe' ƚijts'eyek ma' qa week tuji'ƚ pa'aj pekhewe' nite' ƚenexketaxij pa'qu' netuj, qe uja'xƚe yijat'ij pe' pa'il in ƚenexkeliji'm qu' netuj.—
4 Ele entrou na casa de Deus, comeu os pães sagrados que só os sacerdotes tinham permissão de comer e os deu também a seus companheiros”.
5 Qa yit'ij iye pa'aj: —Ha'ne Ƚa's na' Jukhew tenek'enhe'yipji' na' neƚu witwapiihijii (sábado).—
5 E acrescentou: “O Filho do Homem é senhor até mesmo do sábado”.
6 Ewi'ƚ iye pa'aj pa' neƚuji' witwapiihijii (sábado), pa' Jesús qa uyifi iye pa'aj pe' witlijtsitjii qa i'nq'ijatshen pa'aj, qa hik pekhe' qa i'nifi iye pa'aj pa' ewi'ƚ jukhew yisƚax pa' yiya'yik'i ƚokoyik'i.
6 Em outro sábado, enquanto Jesus ensinava na sinagoga, estava ali um homem cuja mão direita era deformada.
7 Qa pe' i'nq'ijatshenij ke' Moisés ƚe'lijei qa pe' fariseol iye qa ts'in pa'aj in yejeƚijju' pa' Jesús me yiƚin tu'u in mexe witwapiihijiitax (sábado), qe wo'taxiikii pa'qu' nit'ijets qu' uƚ'axe' in yaqsiijkii.
7 Os mestres da lei e os fariseus observavam Jesus atentamente. Se ele curasse aquele homem, eles o acusariam, pois era sábado.
8 Pa' Jesús qa hatsƚe nikfe'lets pa'aj aka' yijamti'ets pekhewe'en qa yit'ijets pa'aj pa' jukhew yisƚax pa' ƚokoyik'i: —Eniipha'm qa' te'ƚun hane'e'in.— Pa' jukhew qa niipha'm pa'aj qa ikii.
8 Jesus, porém, sabia o que planejavam e disse ao homem com a mão deformada: “Venha e fique aqui, diante de todos”, e o homem foi à frente.
9 Pa' Jesús qa yit'ijji'ju' pa'aj pekhewe'en: —Hisu'un qu' k'afaakani'ƚ: ¿Ƚekpa' ƚenexke'ej qu' jintaqsiijkii pa'qu' neƚuyeji' in witwapiihijii? ¿Me pa' ƚe'wis me i'nƚi'i pa' uƚ'ax? ¿Me jitiƚin pakhape'? ¿Me i'nƚi'i qu' jintewuƚ'enhetju'?—
9 Então Jesus lhes disse: “Tenho uma pergunta para vocês: O que a lei permite fazer no sábado? O bem ou o mal? Salvar uma vida ou destruí-la?”.
10 Ma' qa yejeƚ ji'teje'm pa'aj pe' week, qa i'nk'aƚe qa yit'ijets pa'aj pa' jukhew: —¡Ijin na' okoi!— Qa pa' jukhew qa yijin pa'aj pa' ƚokoi. Ma' qa hik pakhaa'ijha pa'aj in hats ƚe'wisju' pa' ƚokoi.
10 Depois, olhando para cada um ao redor, disse ao homem: “Estenda a mão”. O homem estendeu a mão, e ela foi restaurada.
11 Qa pekhewe'ƚe'en qa qi in nayu'kii pa'aj, ma' qa tafaakateitaxijju' pa'qu' ƚeqfenyejeyi'ij pa' Jesús.
11 Com isso, os inimigos de Jesus ficaram furiosos e começaram a discutir o que fazer contra ele.
12 Hik pekhewe' pe' neƚutsji' pa'aj pa' Jesús in ikii pe' utek qa niyini'. Qa najamet pa'aj in i'ni' iyinii pa' Dios.
12 Certo dia, pouco depois, Jesus subiu a um monte para orar e passou a noite orando a Deus.
13 Ma' qa neƚukii pa'aj qa taya'yets pe' week ƚ'ijatshenhei qa t'eku'miiji'kii pe' doce (12) jukhew, qa hik pekhewe' qa ƚenqiyits apóstoles.
13 Quando amanheceu, reuniu seus discípulos e escolheu doze para serem apóstolos. Estes são seus nomes:
14 Enewe'en ƚiyits: Simón hikha' ƚeqiyij Pedro qa ha' ƚek'inijƚe Andrés, Jacob (Santiago) qa ha' Juan, Felipe qa ha' Bartolomé,
14 Simão, a quem ele chamou Pedro, André, irmão de Pedro, Tiago, João, Filipe, Bartolomeu,
15 Mateo qa ha' Tomás, Jacobo (Santiago) hikha' ƚa'sek pa' Alfeo qa ha' Simón ƚenqii iye Zelote,
15 Mateus, Tomé, Tiago, filho de Alfeu, Simão, apelidado de zelote,
16 Judas hikha' ƚa'sek pakha' ƚii Jacobo (Santiago) qa pa' Judas Iscariote, hik pakha' wotk'onijkii pa'aj pa' Jesús.
16 Judas, filho de Tiago, Judas Iscariotes, que se tornou o traidor.
17 Pa' Jesús qa tepilik'uiju' pa'aj pe' utek ƚijts'eyekju' pa'aj pekhewe'en qa nametsju' pa' ƚe'wisju' sehe' qa hikpa' tekeleni'ju', qa hik pakha' i'ni' pa'aj pe' olootsija ƚ'ijatshenhei qa pekhewep iye qa les olootsija iye pe' pekhel ta'ƚji'kii na' sehe' Judea, na' Jerusalén qa week pekhewe' ta'ƚiikii pe' ƚekuwelii pa' qi iweli' hik pakha' i'ni' iye pe' witsetits Tiro qa Sidón.
17 Quando Jesus e os discípulos desceram do monte, pararam numa região plana e ampla. Havia ali muitos de seus seguidores e uma grande multidão vinda de todas as partes da Judeia, de Jerusalém e de lugares distantes ao norte, como o litoral de Tiro e Sidom.
18 Pekhewe'en namii qe nexpiikeyu'uj qa namijii iye qu' nanpaliti'mju' pe' ƚawtshei wetju'ƚkii. Qa pekhewe' yawtshetenkii pekhewe' uƚ'ets espíritus qa iƚii iye pa'aj.
18 Tinham vindo para ouvi-lo e para ser curados de suas enfermidades, e os que eram atormentados por espíritos impuros eram curados.
19 Qa week iye pa'aj in yisu'untax qu' net'eku'mets pa' Jesús, qe pakha'an ta'ƚji'teje'm pa' ewi'ƚ qi witt'unha'x qa yiƚin pe' week.
19 Todos procuravam tocar em Jesus, pois dele saía poder, e ele curava a todos.
20 Pa' Jesús qa yejeƚipji' iye pa'aj pe' ƚ'ijatshenhei, qa yit'ij: —E'ƚe'sitsi'iƚi'mkii ekheweli'ƚ in if'iljetsitsi'ƚ, qe ekheweli'ƚ hats ƚa'ni'ƚ ji'teje'm na' tenek'enheiji' na' Dios.
20 Então Jesus se voltou para seus discípulos e disse: “Felizes são vocês, pobres, pois o reino de Deus lhes pertence.
21 E'ƚe'sitsi'iƚi'mkii pekhewe' qu' hane'ej niyipkuntaxju', qe ekheweli'ƚ hats ƚ'iƚini'ƚju' hatse'. E'ƚe'sitsi'iƚi'mkii ekheweli'ƚ pe'qu' hane'ej napju', qe ƚ'ijuye'eƚju' hatse'.
21 Felizes são vocês que agora estão famintos, pois serão saciados. Felizes são vocês que agora choram, pois no devido tempo rirão.
22 E'ƚe'sitsi'iƚi'mkii ekheweli'ƚ qu' qi qu' i'napjaxtaxi'ƚ, qa qu' ewutshenheti'yi'ƚfik'i iye. Qa qu' uƚ'etsi'ik'i pe'qu' ene'lijeyi'iƚ qa qu' netutenhetii iye pa'qu' iyi'iƚ hik ƚunye'j qu' wekwek ƚiye' qe ta'ƚijupi' in ƚijayani'ƚ ha'ne Ƚa's na' Jukhew.
22 Felizes são vocês quando os odiarem e os excluírem, quando zombarem de vocês e os caluniarem como se fossem maus porque seguem o Filho do Homem.
23 Qa hik pakha' pa' neƚuji' e'ƚe'sitsi'iƚi'mkii ilit'iƚijpha'mkii qu' e'ƚe'sitsi'iƚi'mkii, qe nakha' enisit'iƚ qi'ija i'ni' na' wa'sji'. Qe hik ƚunyejei iye ke' ƚaqa'jteyik'i in hik ƚeqfenyejeyij iye kekhewe' profetas'ik'i.
23 Quando isso acontecer, alegrem-se e exultem, porque uma grande recompensa os espera no céu. E lembrem-se de que os antepassados deles trataram os profetas da mesma forma.
24 Qa hiyee' e'newusitsi'ƚ ekheweli'ƚ yiwq'axin wekwek, qe hane'ej hats ƚ'estiyiƚij in e'ƚe'sitsi'ƚi'mkii.
24 “Que aflição espera vocês, ricos, pois já receberam sua consolação!
25 Hiyee' e'newusitsi'ƚ ekheweli'ƚ pekhewe' hane'ej iƚinju', qe ekheweli'ƚ qi qu' iyipkuni'ƚju' hatse'. Hiyee' e'newusitsi'ƚ ekheweli'ƚ pekhewe' hane'ej qi in ijuyeju', qe qi qu' ika'metetsi'ƚkii hatse' qa qi iye qu' mapi'ƚju'.
25 Que aflição espera vocês que agora têm fartura, pois um terrível tempo de fome os espera! Que aflição espera vocês que agora riem, pois em breve seu riso se transformará em lamento e tristeza!
26 Hiyee' e'newusitsi'ƚ ekheweli'ƚ, in nesu'uni'ƚ qa ƚe'sitsik'i iye ƚe'lijeyi'ƚ ej ene' week, qe hik aka' ƚunyejeyij iye ke' aqa'jteyi'ƚik'i kekhewe' yit'ij ƚetets qu' profetaye'.—
26 Que aflição espera vocês que são elogiados por todos, pois os antepassados deles também elogiaram falsos profetas!”
27 —Qa ekheweli'ƚ pekhewe' qu' nespi'ye', qa hit'iƚij ewets: Isu'uni'ƚ pe'qu' ejuihifetsetaxi'ƚ, aqsi'ji'ƚi'mijkii pa'qu' ƚe'wise' pekhewe' qu' na'napjaxtaxi'ƚ e'm.
27 “Mas a vocês que me ouvem, eu digo: amem os seus inimigos, façam o bem a quem os odeia,
28 Ƚe'sits e'lijeyi'iƚets pekhewe' qu' uƚ'ets ƚe'lijeyetaxi'ƚ ewetskii qa' iyini'ƚipji'kii iye pekhewe' qu' nawitjitaxi'ƚ.
28 abençoem quem os amaldiçoa, orem por quem os maltratam.
29 Qu' nana'l pa'qu' nilanje'm ewi'ƚe' ne' ekukii qa' ƚisijets iye ni'khep qu' nilanje'm iye. Qa qu' nana'l pa'qu' netka'mij pa'qu' e'ntilafit'e qa' iwejinƚi'ij, qa qu' nisu'un iye qu' neka'x pa'qu' uihitjiye' qa' ƚisij iye qu' neka'x.
29 Se alguém lhe der um tapa numa face, ofereça também a outra. Se alguém exigir de você a roupa do corpo, deixe que leve também a capa.
30 Week pa'qu' niyinij ewets pe'ye', qa' ƚisij, qa pa'qu' netka'mij pa'qu' antsat'axij, qa' hasu'uj iyinijets qu' nenpilet ewets iye.
30 Dê a quem pedir e, quando tomarem suas coisas, não tente recuperá-las.
31 Qa pa'qu' isu'uni'ƚ qu' naqsi'ji'ƚ e'mijkii pekhewepe', qa' hik pakha' qu' aqsi'ji'ƚi'mijkii.
31 Façam aos outros o que vocês desejam que eles lhes façam.
32 Qu' uja'xe'ƚetax qu' isu'uni'ƚ pekhewe' qu' nesu'uni'ƚ, ¿me qa hats pakha' ejunyejeyi'ƚ? Qe nekhewe' mexe na'l pe' ƚewuƚ'ets hik ƚunyejei iye aka'an uja'xƚe in yisu'un pekhewe' qu' nisu'un nekhewe'en.
32 “Se vocês amam apenas aqueles que os amam, que mérito têm? Até os pecadores amam quem os ama.
33 Qu' uja'xe'ƚetax qu' aqsi'ji'ƚi'mijkii pa'qu' ƚe'wise' pekhewe' qu' ƚe'wise' pa'qu' naqsi'ji'ƚ e'mijkii, ¿me qa pakha' ejunyejeyi'ƚ iye? Qe hik aka' iye yaqsiijkii nekhewe' mexe na'l pe' ƚewuƚ'ets.
33 E, se fazem o bem apenas aos que fazem o bem a vocês, que mérito têm? Até os pecadores agem desse modo.
34 Qa qu' uja'xe'ƚetax qu' anatkinheni'ƚets pe'ye' pekhewe' qu' umti'iƚ qu' nenpileti'ƚ ewets iye, ¿me qa pakha' ejunyejeyi'ƚ iye? Qe hik aka' ƚeqfenyejei ƚewek iye ene' mexe na'l pe' ƚewuƚ'ets in yatkinhenetskii pekhewep iye na'l pe' ƚewuƚ'ets, qe qa' nijanin pakha' hats uja'x pe' tanatkinhe'yij.
34 E, se emprestam dinheiro apenas aos que podem devolver, que mérito têm? Até os pecadores emprestam a outros pecadores, na expectativa de receber tudo de volta.
35 Aka' yijat'ij ejunyejeyi'iƚ, isu'uni'ƚ pekhewe' qu' ejuihifetsetaxi'ƚ, ƚe'wis pa'qu' aqsiiƚi'mijkii, ƚisi'ƚij qu' nanatkinheyu'uƚ ewets qa hasu'uj onotki'iƚiikii qu' nenpileti'ƚ ewets iye. Ma' qa pa'qu' enisit'i'iƚ qa' qiye', qa' ninikfe'l iye in ƚelitsiƚ'ejha na' Dios toxpha'm, qe nakha'an qi in neq'eletij iye nekhewe' nite' t'esiji'yij na'aj tistaxij qa uƚ'ets iye.
35 “Portanto, amem os seus inimigos, façam-lhes o bem e emprestem a eles sem esperar nada de volta. Então a recompensa que receberão do céu será grande e estarão agindo, de fato, como filhos do Altíssimo, pois ele é bondoso até mesmo com os ingratos e perversos.
36 Les ƚe'wis qu' eq'iltinhetsi'iƚ in ƚunye'jek na' Atata'aƚ in qi in eq'iltinhetsax.—
36 Sejam misericordiosos, assim como seu Pai é misericordioso.”
37 —Hasu'uj it'iƚijets qu' uƚ'etse' pekhewepe' hats'inha qa'nte' jeek nenit'i'iƚij ewets qu' uƚ'etsi'iƚ. Hasu'uj it'iƚijets qu' les ƚe'wise' qu' nattanithenhetii pakhape', hats'inha qa'nte' jeek nenit'i'iƚij ewets qu' les ƚe'wise' qu' atanithenheti'yi'ƚ. Iwejinƚi'iƚ pekhewe' qu' naqsi'jtaxi'ƚ e'mijkii pa'qu' uƚ'axe', hats'inha qu' niwu'mjii'ƚ ek'uyek pa' Intata pe' ewuƚ'etsi'ƚ.
37 “Não julguem e não serão julgados. Não condenem e não serão condenados. Perdoem e serão perdoados.
38 Ƚisƚi'iƚij pa'qu' hami'im pekhewepe' qa na' Dios qa' hikna' qu' nata'ƚets qu' les olotse' pe'qu' esti'yi'ƚij. Yoponhetij pa'qu' eqe ti'naje' qa' naqat'etijik'iju' iye qa' naqfiijik'iju' iye qa qi qu' tsektsek'i'ijha, qe pakha' ƚuk'e' pa' eqe ti'najij pekhewe' ƚ'ihinij qa' hik ƚuk'eyeji'jek pa'qu' ti'naje' pe'qu' esti'yij.—
38 Deem e receberão. Sua dádiva lhes retornará em boa medida, compactada, sacudida para caber mais, transbordante e derramada sobre vocês. O padrão de medida que adotarem será usado para medi-los”.
39 Pa' Jesús qa yeni' pa' ewi'ƚ yejeyumtshenijupi', qa yit'ij: —¿Me ƚeke' pa'qu' puk'ale' qu' nojo'ok'oi pakhape' iye puk'ale'? ¿Me nite' week qu' nanamik'iju' pe'qu' witijkiye'?
39 Jesus deu ainda a seguinte ilustração: “É possível um cego guiar outro cego? Não cairão os dois num buraco?
40 Ham pa'qu' ewi'ƚe' wit'ijatshenek'e qu' nat'anipji' pa'qu' ƚaqa maestroye', qa qu' nanq'axiji'pji' pekhewe' qu' net'ijatshenhetiyij ma' qa hik ƚunye'je' pa'qu' ƚaqa maestroye'.
40 Os discípulos não são maiores que seu mestre. Mas o aluno bem instruído será como o mestre.
41 ¿Qa inhats'ek in ƚenjusij na' ejefe in i'nji' ƚoto' na' jup'el qa akha' qa nite' ƚetetju'sij in i'nji' ne' oto' na' qi'ik'i najak?
41 “Por que você se preocupa com o cisco no olho de seu amigo enquanto há um tronco em seu próprio olho?
42 ¿Qa pa'n ƚunye'j qu' it'ijets na' ejefe: “Yejefe, etswejinij qu' hiwu'm ek'ui na' jup'el i'nji' ne' oto'” in akha' nite' ƚi'wenetsju' na' qi'ik'i najak i'nji' ne' oto'? ¡E'jtitsaxƚe hik ejunye'j qu' wetsjuk'e ejusitse'! Ojo'oj yijat'ij qu' iwu'm na' qi'ik'i najak i'nji' ne' oto' ma' qa' i'wenetsju' yijat'ij qu' iwu'mik'ui na' jup'el i'nji' ne' ƚoto' na' ejefe.—
42 Como pode dizer: ‘Amigo, deixe-me ajudá-lo a tirar o cisco de seu olho’, se não consegue ver o tronco em seu próprio olho? Hipócrita! Primeiro, livre-se do tronco em seu olho; então você verá o suficiente para tirar o cisco do olho de seu amigo.”
43 —Qe ham pe'qu' najkak'e qu' ƚe'wise' qa' uƚ'etse' pe'qu' ƚeye'. Qa pe'qu' uƚ'ax najkak'e qa nite' ƚeke' qu' ƚe'sitse' pe'qu' ƚeye'.
43 “Uma árvore boa não produz frutos ruins, e uma árvore ruim não produz frutos bons.
44 Week ene' najkakui jutsiqetsij ne'ej ƚei. Nite' ƚeke' qu' nata'ƚets ne'ej higo pe'qu' ti'ye'. Nite' ƚeke' iye qu' nata'ƚets iye ne'ej uwa pe'qu' newekitetse'.
44 Uma árvore é identificada por seus frutos. Ninguém colhe figos de espinheiros, nem uvas de arbustos espinhosos.
45 Na'aj ƚe'wis ene' jukhew qa efuts iye, qa yit'ij pe' wekwek ƚe'sits qa pa'qu' ƚunye'je' iye ƚe'wis, qe ta'ƚiiju' pa' ƚatawe'j in ƚe'wis. Qa na'aj uƚ'ax ene' jukhew qa efuts iye, qa yit'ij pe' wekwek uƚ'ets qa pa'qu' ƚunye'je' iye uƚ'ax, qe ta'ƚiiju' pa' ƚatawe'j in uƚ'ax, qe pa' topo'oj pa' ƚatawe'j qa hikpa' nekii ƚeji'.—
45 A pessoa boa tira coisas boas do tesouro de um coração bom, e a pessoa má tira coisas más do tesouro de um coração mau. Pois a boca fala do que o coração está cheio.”
46 —¿Qa inhats'ek in ƚit'iƚij yiwets, “Yatsat'axyij, Yatsat'axyij,” qa nite' ƚaqsiiƚijkii na'aj hi'ttaxi'ƚij ewets?
46 “Por que vocês me chamam ‘Senhor! Senhor!’, se não fazem o que eu digo?
47 Hane'ej qa' henfeli'ƚ e'm aka' ewi'ƚ hik ƚunye'j pakha' qu' nenek yiwets qa tsepi'ye' iye qa yaqsiijkii pa'qu' hit'ij.
47 Eu lhes mostrarei como é aquele que vem a mim, ouve as minhas palavras e as pratica.
48 Hik ƚunye'j pa'qu' ewi'ƚ jukhewe' in yaqsiijkii pe'qu' ƚetsi'ye'. Yojo in ti'jik'ui qa yakaptinik'ui. Qa yamiiju' pa' t'un sehe'. Qa hikpa' qa yaqsi'jipji' pe' ƚextuk'ij. Qa qitax pa'qu' haqqi'ye' qa ikifi qa qi in t'unik'i pa' iweli' qa pe' ƚeqe t'uyuyuyits qa yeqsilanje'mkii pe' wititsi', qa nite'ƚe nopƚetju' qe yijanit'ax in we'nithayiki.
48 Ele é como a pessoa que está construindo uma casa e que cava fundo e coloca os alicerces em rocha firme. Quando a água das enchentes sobe e bate contra essa casa, ela permanece firme, pois foi bem construída.
49 Qa pa'qu' nespi'ye'tax qa nite'ƚe yaqsiijkii pa'qu' hit'ij, qa hik ƚunye'j pa'qu' ewi'ƚe' jukhew in yaqsiijkii pe'qu' ƚetsi'ye'. Qa yenƚi'ipji' pa' sehe' nite' t'un qa ham ƚextuk'i'ij. Qa qi pa'qu' haqqi'ye' qa ikifi qa qi iye in t'unik'i pa' iweli', ma' qa pe' ƚeqe t'uyuyits qa yeqsilanje'mkii pe' wititsi', ma' qa aje'eƚ nopƚetju' qa week yiwuƚ'enhet.—
49 Mas quem ouve e não obedece é como a pessoa que constrói uma casa sobre o chão, sem alicerces. Quando a água bater nessa casa, ela cairá, deixando uma pilha de ruínas”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.