Lucas 13

INTATA ȽE'ȽIJEI (MCA) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Hik pakha'aj pa' neƚuji' na'l pa'aj pe' uja'x jukhew pakha' i'ni' pa' Jesús, qa nifelimik'i pa' ƚunyejeikii pa'aj pe' jukhew'ik'i Galilea ƚeiƚetsik'i, pa' Pilato in nilanju' pa'aj qa pe' ƚ'athits pekhewe'en qa yetsjiƚkinij pe' ƚ'athits pe' inqa'metetsik'i ƚeqististax pa'aj pekhewe'en.
1 Naquela ocasião, alguns dos que estavam presentes contaram a Jesus que Pilatos misturara o sangue de alguns galileus com os sacrifícios deles.
2 Pa' Jesús qa yit'ijiju'ƚ pa'aj: —¿Me ƚumti'iƚ ekheweli'ƚ aka' ƚunyejeikii pe' jukhew'ik'i Galilea ƚeiƚetsik'i qu' nata'ƚets qu' lees uƚ'etse' wiikfik'i qa' nite' ƚunyejeye' pekhewep Galilea ƚeiƚets iye?
2 Jesus respondeu: "Vocês pensam que esses galileus eram mais pecadores que todos os outros, por terem sofrido dessa maneira?
3 Qa yakha'ƚe qa hit'iƚij ewets in nite'. Hik qu' ejunyejeyi'iƚ iye qu' nite' menink'aihiti'iƚ pa'qu' ejunyejeyi'iƚ qa' anaxi'ƚju' iye hatse'.
3 Eu lhes digo que não! Mas se não se arrependerem, todos vocês também perecerão.
4 ¿Ye' me ƚumti'iƚ iye kekhewe' dieciocho (18) jukhew'ik'i in jaƚaq'ipji' ke' qaaxapha'm wititsi'ik'i (torre) na' Siloé ei qu' nata'ƚets iye qu' les uƚ'etse' qa' nite' ƚunyejeye' nekhewe' week i'ni' na' Jerusalén?
4 Ou vocês pensam que aqueles dezoito que morreram, quando caiu sobre eles a torre de Siloé, eram mais culpados do que todos os outros habitantes de Jerusalém?
5 Qa yakha'ƚe qa hit'iƚij ewets iye in nite'. Hik qu' ejunyejeyi'iƚ iye qu' nite' menink'aihiti'iƚ pa'qu' ejunyejeyi'iƚ qa' anaxi'ƚju' iye hatse'.—
5 Eu lhes digo que não! Mas se não se arrependerem, todos vocês também perecerão".
6 Ma' qa nifeli'm iye aka' yejeyumtshenijupi': —Ewi'ƚ pa' jukhew na'li'm pe' ewi'ƚ ƚ'enkiju' higokuk yeni'ju' pa' ƚeq'ejinqa'wet. Qa yejeƚtaxii qu' hats netei qa hamƚe pe'qu' ewii'ƚe' ƚe'ye' qu' ni'wen.
6 Então contou esta parábola: "Um homem tinha uma figueira plantada em sua vinha. Foi procurar fruto nela, e não achou nenhum.
7 Qa yit'ijets pa' ƚeqjeƚinenek'ij pa' ƚeq'ejinqa'wet: “Jeƚ, hats wetshetk'ewi'ƚ ke' ininqapits in henjeƚji'ijtaxii ene' higokuk qa ham ji'ij hi'wene' ƚeye'. Enfekinju' hatse'. ¿Inhats'ek in natkinƚetax qa yothetƚetaxi'kii ha'ne ƚe'wisji' sehe'?”
7 Por isso disse ao que cuidava da vinha: ‘Já faz três anos que venho procurar fruto nesta figueira e não acho. Corte-a! Por que deixá-la inutilizar a terra? ’
8 Pakha'an qa yit'ijiju'ƚ pa'aj: “Yaqa patun, taaqu' ewi'ƚi'ij qu' iwejinƚe eku'n ha'ne ininqa'pji'. Qa' hef'uƚ'utifikii qa' hiwu'mifi iye ne' wakka ƚi'mhui,
8 "Respondeu o homem: ‘Senhor, deixe-a por mais um ano, e eu cavarei ao redor dela e a adubarei.
9 ma' qa i'nƚi'i qu' hats nana'l hatse' ƚeiye'. Qa qu' ham ƚeiye' iye ma' qa' henfekinju' yijat'ij.”—
9 Se der fruto no ano que vem, muito bem! Se não, corte-a’ ".
10 Pa' Jesús i'nq'ijatshenifi pa'aj pe' ewi'ƚ pekhewe' ƚe'lijtsitjiyits pe' judío pa' ewi'ƚ neƚuji' witwapiihijii (sábado).
10 Certo sábado Jesus estava ensinando numa das sinagogas,
11 Qa hik pakha' i'ni' pa'aj pe' ewi'ƚ efu hats dieciocho (18) ƚeqe'ninqapitsij pa' ewi'ƚ ƚaatshek ta'ƚets pa' ewi'ƚ inwo'met in i'nji', qa hikpa' nite' yatsathenket qa yit'ij tuufufuf, qa nite' ƚeke' qu' natsathen pa' ƚ'anu.
11 e ali estava uma mulher que tinha um espírito que a mantinha doente havia dezoito anos. Ela andava encurvada e de forma alguma podia endireitar-se.
12 Pa' Jesús in yi'wen pa'aj qa taya'yii, qa yit'ijets pa'aj: —Efu, hats ik'ek'uifik'i pa' awtshektax.—
12 Ao vê-la, Jesus chamou-a à frente e lhe disse: "Mulher, você está livre da sua doença".
13 Pa' Jesús qa t'eku'mipji' pa'aj pekhe'en, qa hik pakha'aj pe' efu qa ƚeke' in yatsathen pa' ƚ'anu, ma' qa yiwqinhet pa' Dios.
13 Então lhe impôs as mãos; e imediatamente ela se endireitou, e louvava a Deus.
14 Qa pa' tenek'enhe'yij pe' judío ƚe'lijtsitjii qa qi in nayu'kii, qe pa' Jesús inqiƚinji' pa'aj pa' neƚu witwapiihijiitax. Qa pa' tenek'enhe'yij pe' judío ƚe'lijtsitjii, qa yit'ijji'ju' pe' jukhew qa efuts: —Olots kekhewe' ewi'ƚ tatsai (6) neƚuts qu' ji'nt'ithayiiji', qa hik kekhewe'tax ke' neƚutsji' qu' eneki'ƚijii qa' menqiƚini'ƚji', qa' hasu'uje' pe' neƚutsji' witwapiihijiyits (sábados).—
14 Indignado porque Jesus havia curado no sábado, o dirigente da sinagoga disse ao povo: "Há seis dias em que se deve trabalhar. Venham para ser curados nesses dias, e não no sábado".
15 Ma' qa pa' Yatsat'ax'inij qa yeku'ƚ pa'aj: —Ejtitsits hik ƚunyejei qu' wetsjuk'e ƚejusitse', ¿me nite' ƚenit'iƚijii week ewiƚei ekheweli'ƚ pa'qu' wakkaye' oqokoyoyiwo'oƚ i'nƚi'i qu' matikataxe' in yamets na'aj neƚuji' witwapiihijii qu' eka'xi'ƚiiju' pa'qu' iweli'ye' qu' niya'?
15 O Senhor lhe respondeu: "Hipócritas! Cada um de vocês não desamarra no sábado o seu boi ou jumento do estábulo e o leva dali para dar-lhe água?
16 Qa ene' efu, ene'en ta'ƚets ka' Abraham'ik'i qa na' Satanás qa yophe'ƚtaxji' aka' ƚeqfe'met hats dieciocho (18) ƚeqe'ninqapitsij, ¿me nite' ƚe'wisij qu' netenit'ijii na' ƚaatshek ha'ne neƚuji' in witwapiihijiitax?—
16 Então, esta mulher, uma filha de Abraão a quem Satanás mantinha presa por dezoito longos anos, não deveria no dia de sábado ser libertada daquilo que a prendia? "
17 In yit'ij pa'aj aka'an pa' Jesús, qa pe' ƚ'ejuihifets qa qi in wepin wetju'ƚ pa'aj. Qa pekhewe'ƚe week jukhew qa efuts iye qa qi in ƚe'sitsi'mkii pa'aj in yi'wen eke' qits wekwek yaqsiijkii pa'aj pa' Jesús.
17 Tendo dito isso, todos os seus oponentes ficaram envergonhados, mas o povo se alegrava com todas as maravilhas que ele estava fazendo.
18 Ma' qa pa' Jesús qa yit'ij iye pa'aj: —¿Pa'n ƚii pa'qu' hik ƚunye'je' na' tenek'enheiji' na' Dios? ¿Qa pa'n ƚunye'j pa'qu' hejeyumtshenijupi'?
18 Então Jesus perguntou: "Com que se parece o Reino de Deus? Com que o compararei?
19 Hik ƚunye'j ne'ej ewi'ƚ mostaza ƚo' in yeni'ju' na'aj jukhew pa'qu' ƚewenq'enhe'wet'e, qa ƚeyijƚem in ta'ƚ ma' qa najkak'ij, qa ne' junatai qa tupiiji' pe' ƚakjil.—(Ez 17:23)
19 É como um grão de mostarda que um homem semeou em sua horta. Ele cresceu e se tornou uma árvore, e as aves do céu se fizaram ninhos em seus ramos".
20 Qa yit'ij iye pa'aj pa' Jesús: —¿Pa'n ƚii pa'qu' hejeyumtshenijupi' na' tenek'enheiji' na' Dios?
20 Mais uma vez ele perguntou: "A que compararei o Reino de Deus?
21 Hik ƚunye'j ne'ej levadura pe'qu' ewi'ƚ efuye' in yetsjiƚkinij pa'qu' fo'ji'ye' qa wetshetk'ewi'ƚ yamitets pa' ƚeqjeyumtshela'xij in yenpha'm, ma' qa notki'ets ipƚu'ui in hats week yiju'fjufinhetik'i.—
21 É como o fermento que uma mulher misturou com uma grande quantidade de farinha, e toda a massa ficou fermentada".
22 Pa' Jesús in ik pa'aj qu' namii ha' Jerusalén, qa teiƚi'ij iye pa'aj in yijatshenji'ij pe' witsetits qa pe' witsetits ƚelits iye.
22 Depois Jesus foi pelas cidades e povoados e ensinava, prosseguindo em direção a Jerusalém.
23 Qa ewi'ƚ pa' nifaakan pa'aj: —Yatsat'axyij, ¿me nite' olots pe'qu' iƚiye'?— Qa yeku'ƚ pa'aj pa' Jesús:
23 Alguém lhe perguntou: "Senhor, serão poucos os salvos? " Ele lhes disse:
24 —Ment'unhetiƚets qu' uyi'ƚii na' epk'iyit ƚeji', qe yakha' hit'iƚij ewets in olots pe'qu' nenuihiyu'taxii qa nite'ƚe ƚeke'.
24 "Esforcem-se para entrar pela porta estreita, porque eu lhes digo que muitos tentarão entrar e não conseguirão.
25 Qa' ink'aye'ƚe na' yatsat'axij ne' wititsi' qa' neniipha'm qa' nit'onji' na' ƚeji', qa ekheweli'ƚ qu' a'maneyi'iƚfik'i qa' ilantaxi'ƚetskii, qa' i'ttaxi'ƚij: “Yatsat'axyij, i'tqeku'ni'ƚij ye'mii qhof.” Qa' neku'ƚi'ƚ nakha'an, qa' nit'ij: “Nite' tsikfe'li'ƚ ej pa'n ƚataƚi'ƚji'.”
25 Quando o dono da casa se levantar e fechar a porta, vocês ficarão do lado de fora, batendo e pedindo: ‘Senhor, abre-nos a porta’. "Ele, porém, responderá: ‘Não os conheço, nem sei de onde são vocês’.
26 Ma' qa' yapeye'ƚek qu' ittaxi'ƚijju': “K'eyekufe'ini'ƚkiyek qa k'eyiyafe'eƚkii iye qa akha' iye ƚinq'ijatshenikii ne' yikheijeyi'ƚik'i.”
26 "Então vocês dirão: ‘Comemos e bebemos contigo, e ensinaste em nossas ruas’.
27 Ma' qa' neku'ƚiƚ nakha'an: “Hats inek hit'iƚij ewets in nite' tsikfe'li'ƚ ewets pa'n ƚataƚi'ƚji'. Me'nitoni'ƚ ye'mii, week nekhewe' yaqsiijkii na' uƚ'ax.”(Sal 6:8)
27 "Mas ele responderá: ‘Não os conheço, nem sei de onde são vocês. Afastem-se de mim, todos vocês, que praticam o mal! ’
28 Qa' hik nakha'yi'i' qu' qi qu' mapiƚi'ju' qa' nat'aiji' iye ek'unhetiyi'ƚ qu' i'weni'ƚii ka' Abraham qa ka' Isaac qa ka' Jacob qa week iye ke' profetas'ik'i qu' na'ni' na' tenek'enhe'yi' na' Dios. Qa ekhewelƚi'iƚ qa' ewumhiti'yi'ƚfik'i.
28 "Ali haverá choro e ranger de dentes, quando vocês virem Abraão, Isaque e Jacó e todos os profetas no Reino de Deus, mas vocês excluídos.
29 Qa' nanam hatse' pekhewe' qu' nata'ƚii na' neƚu'uju'ƚ, na' tefeji', na' ima'xii, qa na' i'wk'uyi'lii, ma' qa' na'nijupju'kii na' mesa qu' netekiju' na' tenek'enhe'yi' na' Dios.
29 Pessoas virão do oriente e do ocidente, do norte e do sul, e ocuparão os seus lugares à mesa no Reino de Deus.
30 Ma' hayits, hane'ej na'l ne' teke'lenju' qa' nojo hatse', qa na'l ne' hane'ej yojo qa' netke'lenju' hatse'.—
30 De fato, há últimos que serão primeiros, e primeiros que serão últimos".
31 Ma' qa hik pakha'aj qa namets pe' uja'x fariseol qa yit'ijets pa'aj pa' Jesús: —Yape ma'ak'uifik'i iye hane'e'in qa' ma, qe ha' Herodes yisu'un qu' nalan.—
31 Naquela mesma hora alguns fariseus aproximaram-se de Jesus e lhe disseram: "Saia e vá embora daqui, pois Herodes quer matá-lo".
32 Qa yeku'ƚ pa'aj: —Ma'aƚii qa' it'iƚijets hakha' ejene'l: “Yakha' hukinfik'ikii ne' inwo'metets, qa henƚinju' iye ne' wanqaats'etaxju', hane'ej qa uje' iye, qa qu' namets wetshetk'ewi'ƚ neƚuts qa' nasqhat'axij aka' yithayijkit.”
32 Ele respondeu: "Vão dizer àquela raposa: ‘Expulsarei demônios e curarei o povo hoje e amanhã, e no terceiro dia estarei pronto’.
33 Qa yakha'ƚe qa mexe hakij na' yikheyij, hane'ej, uje' qa neƚukii iye, qe nite' ƚe'wisijupi' pa'qu' ewi'ƚ profetaye' qu' na'nik'uifik'i na' Jerusalén qu' nawa'm.
33 Mas, preciso prosseguir hoje, amanhã e depois de amanhã, pois certamente nenhum profeta deve morrer fora de Jerusalém!
34 Jerusalén, Jerusalén, ƚanlanju'kii ke' profetas'ik'i, ƚenjele'ejkii utel kekhewe' t'ukinhetiiji'ijtax ei, ¡Pa'n uja'xij in hisu'untax qu' ewi'ƚ heni' ne' elits, qu' hik ƚunye'je' ne'ej ta'a'a' qe ewi'ƚ yeni' ne'ej ƚelits qa uyifi ƚefets, qa nite'ƚe ƚisu'un!
34 "Jerusalém, Jerusalém, você, que mata os profetas e apedrejas os que lhe são enviados! Quantas vezes eu quis reunir os seus filhos, como a galinha reúne os seus pintinhos debaixo das suas asas, mas vocês não quiseram!
35 Jeƚ qeku'ni'ƚju' ek na' etset'iƚ qu' hats ham na'ni'i hatse'. Qa hit'iƚij ewets in hats nite' ƚetsweni'ƚ iye hatse', ipƚu'ui qu' hats namets pa' ƚahats'ij qu' ittaxi'ƚij: “¡Qi in ƚe'wis ha'ne namij aka' ƚii pa' Yatsat'ax'inij!”—(Sal 118:26)
35 Eis que a casa de vocês ficará deserta. Eu lhes digo que vocês não me verão mais até que digam: ‘Bendito o que vem em nome do Senhor’".

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.