Mateus 9

Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu noidho yie mi ongʼado nam nyaka loka komachielo, mi nochopo e dala kama ne onywole.
1 Jesu wa afe’en yen naatu matabir maiye rabon na ana bar ana meraramaim tit.
2 Jomoko nokelone ja-athany, konindo e pien. Kane Yesu oneno yie ma jogo ne nigo, nowachone ja-athanyno niya,“Wuoda, bed gi kwe e chunyi, richoni oweni.”
2 Nati’imaim sabuw afa orot ta an uman murubin emo’emomaim hiwan hi’abar hina Jesu biyan hitit, naatu Jesu sabuw hai baitumatum itin, basit orot an uman murubin isan eo, “Natu men iniyababan, o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
3 Kuom mano jopuonj chik moko nowacho kendgi giwegi niya, “Ngʼatni yanyo Nyasaye!”
3 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib.”
4 Kaka Yesu nongʼeyo pachgi, nowachonegi niya, “Angʼo momiyo uyie mondo paro maricho obed e chunyu?
4 Jesu abisa hinotanot itin naatu eo, “Kwa aisim dogor wanawanan not kakafih kwanotanot?
5 Ere mayot wacho, wacho ni, ‘Richoni oweni,’ koso wacho ni, ‘Aa malo mondo iwuothi?’
5 Ef menatan i hamehamen, orot ana kakafih notawiyen isan anao i hamehamen ai anau namisir nabat nareremor i hamehamen?
6 To mondo ungʼe ni Wuod Dhano nigi teko e piny mar weyo richo.” Eka nowachone ja-athanyno niya, “Aa malo kaw pieni mondo idhi dala.”
6 Baise kwakakasiy, imih ani’obaiyi kwana’itin, orot Natun i tafaramamaim fair bai bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo, “Kumisir a ir kunuw kubai a ubar kwen.”
7 Mi ngʼatno noa malo kendo odhi dala.
7 Orot misir ana ir nuw bai ana ubar in.
8 Ka oganda noneno gima notimore, negipongʼ gi luoro; kendo negipako Nyasaye, ma nosechiwo teko machal kamano ne ji.
8 Sabuw iti na’atube matar hi’i’itin ana mar hai hibir ra’at naatu God wabin hibora’ara’ah fair iti na’atube orot bitih isan.
9 Kane oyudo Yesu dhi nyime koa kanyo ne oneno ngʼato ma nyinge Mathayo kobet piny e od jasol osuru. Nowachone niya, “Luwa,” mi Mathayo noa malo kendo noluwe.
9 Jesu efan nati ihamiy remor inan auman, kabay o’onayan wabin Matthew ana bowabow efanamaim ma’am itin naatu iu, “Kumisir kwi’ufnunu.” Matthew ma’am misir Jesu iufunun hairi hin.
10 Kane oyudo Yesu chiemo e od Mathayo, josol osuru mangʼeny kod joricho mangʼeny nobiro mochiemo kode kaachiel gi jopuonjrene bende.
10 Jesu Matthew ana baremaim ma bay hi’au, ana maramaim kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow hina Jesu ana bai’ufununayah bairi hikofanih bay aa ana efanamaim himare.
11 Kane jo-Farisai oneno mano, negipenjo jopuonjrene niya, “Angʼo momiyo japuonju chiemo gi josol osuru kod joricho?”
11 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hi’itih ana maramaim, Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim kwa a bai’obaiyenayan kabay o’onayah naatu sabuw kakafih bairi hima bay te’aa?”
12 Kane Yesu owinjo mano, nowachonegi niya, “Joma ngima ok ema dwar jathieth makmana joma tuo.
12 Jesu hio nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih boro adanafur orot hinakok.
13 To dhiuru upuonjru tiend wachni, ‘Gima adwaro en ni ukech joweteu, to ok ni uchiwna misango.’Nimar ok ne abiro mondo aluong joma kare, to nabiro mondo aluong joricho.”
13 Kwa Buk Atamaninamaim kwabiyab tur yabin kwa’itin? ‘Ayu i akokok kabeber, men sibor.’”
14 Eka jopuonjre Johana nobiro ire mopenje niya, “Ere kaka wan kod jo-Farisai watweyo chiemo to jopuonjreni to ok twe chiemo?”
14 Naatu John Baptist ana bai’ufununayah hina Jesu hibatiy hio, “Aisim aki naatu ofafar bai’ufununayah bairi mar etei ayoyohar naatu o a bai’ufununayah i en?”
15 To Yesu nodwokogi niya, “Ere kaka welo mag wuon kisera nyalo kuyo adier kapod en kodgi? Kata kamano ndalo nobi ma wuon kisera nogol e kindgi; eka ginitwe chiemo e kindeno.
15 Jesu iyafutih eo, “Men karam sabuw orot boubun tatatabin ana yasisir isan hitaruru’ay, hitama orot yawasin hitabotouw, baise mar boro nanan orot boro hinabosair naatu nati ana veya’amaim imaibo hinifoufur hinirowarow.
16 “Onge ngʼama twangʼo rabaw mar law manyien kuom law moti, nimar rabaw mar law manyien-no biro mich mi ywa law machon-no, mi omed yiech moloyo.
16 Na’atube faifuw atamanin boro men karam hinab faifuw boubun hinafitimih, anayabin faifuw boubun hinasasauw ana veya boro nakaro’om natakweb mahar nara’at.
17 Kamano bende, ji ok nyal olo divai manyien e piende moti mag tingʼo divai. Ka gitimo kamano to piendego biro barore, mi divai pukre oko, kendo piende mag tingʼo divai biro kethore. Ooyo, giolo divai manyien e piende mag tingʼo divai manyien, eka iritogi maber giduto kargi ariyo.”
17 Na’atube men yait ta wine boubun ebai wine ana kibub atamaninamaim eriririmih, anayabin wine boubun boro nara’at naatu kibub natafofor wine nasuwa na re, imih wine boubun i boro wine ana kibub boubunamaim hinarir, saise hairi boro gewasih hinabat.”
18 Kane oyudo owacho wechegi, jatelo moro nobiro mokulore e nyime kawacho niya, “Nyara otho machiegni. To yie ibi iket lweti kuome mondo obed mangima.”
18 Iti na’atube eo auman Tafaror Bar kaifenayan orot ta na Jesu biyan tit nanamaim sun yowen eo, “Ayu natu babitai i veya boun morob, baise akokok inan umawat inabutubun nayawas.”
19 Yesu nowuok kendo nodhi kode, kaachiel gi jopuonjrene bende.
19 Basit Jesu misir ana bai’ufununayah bairi orot hi’ufunun hin.
20 To apoya nono, dhako moro mane osebedo ka iye chwer kuom higni apar gariyo nopore gi yo katoke kendo nomulo riak lawe.
20 Naatu babin ta ana faifuwamaim rara bota’ar ma’am kwamur etei 12 sasawar, na Jesu ufunane tit,
21 Notimo kamano nimar nowacho gie chunye niya, “Ka anyalo mulo mana riak lawe kende to abiro chango.”
21 ana notamaim eo, “Jesu ana faifuw tainin ana butubun boro ana yawas.” Naatu ana faifuw tainin butubun.
22 Kane Yesu olokore monene, nowachone niya, “Bed motegno nyara, nikech yieni osechangi.” Kendo dhakono nochango chakre sano.
22 Jesu tatabir babin itin eo, “Natu men iniyababan, abai tumatumamaim kubigewasin.” Iti na’at eo ana veya’amaim, mar ta’imonamo babin igewasin.
23 Kane Yesu odonjo e od jatelono, moneno joma goyo asili kod oganda mane goyo koko,
23 Imaibo Jesu na Kou’ay Bar kaifenayan orot ana bar wanawanan run. Sabuw hiru’ay hima hirerey itih, naatu rerey ana fik hibababin nowar.
24 nowacho niya, “Aiuru kae; nimar nyakoni ok otho, onindo aninda.” To gin neginyiere anyiera.
24 Jesu eo, “Iti kek babitai i matan fot inu’in, men morobomih, kwamisir ufun kwatit.” Baise sabuw isan himarib, anayabin i hiso’ob kek i morob.
25 Kane oseriemb ogandano oko, nodonjo mi okawo nyakono gi bade, kendo noa malo.
25 Basit sabuw etei himisir ufun hitit sawar, imaibo Jesu run in kek inu’in ana efanamaim tit, naatu babitai uman bai imisiruw yawas misir.
26 Wach gima notimoreno nolandore e gwengʼno duto.
26 Iti sisinaf ana tur ra’at tasasar in nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
27 Kane oyudo Yesu medo dhi nyime koa kanyo, muofni ariyo ne luwo bangʼe, ka goyo koko kawacho niya, “Yie ikechwa wuod Daudi!”
27 Jesu efan nati itumar tit remor inan, orot rou’ab matah fim hitit hi’ufunun hin hi’af hio, “David uwan, kwiwanbabani.”
28 Kane osedonjo ei ot, muofni ariyogo nobiro nyaka ire, kendo nopenjogi niya, “Bende uyie ni anyalo timo ma?”
28 Jesu na bar wanawanan run naatu orot rou’ab hina biyan hitit, Jesu ibatiyih eo, “Kwabitumatum ayu boro aniyawasi?” Hairi hiya’afut hio, “Regah abitumitum.”
29 Eka nomulo wengegi kowacho niya, “Biro timorenu kuom yie ma un-go,”
29 Basit Jesu hairi matah botobonen eo, “Kwabitumatum na’atube isa namatar.”
30 kendo negichako neno. Yesu nosiemogi matek niya, “Neuru ni ngʼato ok ongʼeyo wachni.”
30 Hairi matah higewasin hinuw naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.”
31 To gin negidhi mi gikeyo wach kuome e gwengʼno duto.
31 Baise hairi hitit hin Jesu ana tur hibosemor ra’at, nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
32 Ka noyudo giwuok gia, nokelne Yesu ngʼat moro mane nigi jochiende kendo mane ok nyal wuoyo.
32 Orot rou’ab hinan ufut sabuw afa orot ta yoyom hirab awan igug ma’am hibai hina Jesu biyan hitit.
33 To kane oseriembo jachiendno kuome, ngʼat ma ne momo nowuoyo. Oganda nohum mowacho niya, “Gima chalo kama pok ne one e Israel nyaka nene.”
33 Naatu Jesu yoyom mowan nun tit orot busuruf tur eo sabuw etei hifofor hio, “Sawar iti na’atube Israel wanawananamaim men ta i’itin bounabo ta’i’itin.”
34 To jo-Farisai to nowacho niya, “Ogolo jochiende gi teko mar ruodh jochiende.”
34 Baise Ofafar Bai’obaiyenayah hio, “Iti i Demon Hai Ukwarin fair itin imih demon nunih titit.”
35 Yesu nodhi kuonde duto, e mier matindo kod gwenge duto, kopuonjo e sinagokegi, koyalo Injili mar pinyruoth, kendo kochango kit midekre gi tuoche duto.
35 Jesu bar awan awan run tit sabuw inanawanih bar merar hai Kou’ay Baremaim sabuw i’obaibiyih, mar ana aiwob isan Tur Gewasin eo hinowar naatu sabuw hai sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyayawasih.
36 Kane oneno oganda maduongʼ mane olwore, nokechogi, nikech ne ichandogi kendo gionge gi kony, mana ka rombe maonge gi jakwath.
36 Jesu iti rou’ay gagamin maiyow hinan itih yan baban, anayabin hai not kwaris naatu aurih baibais en, ana itinin i sheep na’atube aurih nabatanenayan orot en.
37 Eka nowachone jopuonjrene niya, “Cham ochiek mathoth to jotich nok.
37 Basit ana bai’ufununayah isah eo, “Masaw i gagamin na’in baise ana fourayah i men moumurih.
38 Kuom mano, kwauru Ruodh keyo mondo oor jotich odhi e puothe mar keyo.”
38 Imih masaw matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah afa niyafarih hinan bay hinafour, anayabin bay i hiyamur.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.