Mateus 26
Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI
1 Kane Yesu osetieko wacho wechegi duto, nowachone jopuonjrene niya,
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 “Kaka ungʼeyo, odongʼ ndalo ariyo kende mondo chiengʼ Pasaka ochopi, kendo Wuod Dhano ibiro chiwo mondo ogur.”
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Eka jodolo madongo gi jodong oganda nochokore e dala jadolo maduongʼ, mane nyinge Kaifas,
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 kendo negichano mondo gimak Yesu e yo moro malingʼ-lingʼ mondo ginege.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 To negiwacho niya, “Kik watim kamano kinde nyasi, nono to ji ogomo.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Kane oyudo Yesu ni Bethania e dala ngʼat moro miluongo ni Simon ja-dhoho,
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 dhako moro nobiro ire gi chupa mar alabasta, mopongʼ gi mo mangʼwe ngʼar kendo ma nengone tek, kendo noole duto e wiye sa ma nobet kochiemo e mesa.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Ka jopuonjre noneno mano, ne gisin, mi giwacho niya, “Morni iketho malit kayiem nangʼo?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Donge morni ne inyalo loke pesa e nengo mamalo mondo omi jodhier pesago.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 To kaka Yesu nongʼeyo pachgino, nowachonegi niya, “Uchando dhakoni nangʼo? Osetimona gima ber miwuoro.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Joma odhier ubiro bedogo kinde duto to an ok ubi siko ka un koda ndalo duto.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Kane oolo mo mangʼwe ngʼarno e ringra, notimo kamano mondo oikago ne ik.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Awachonu adier ni kamoro amora ma noyalie Injilini e kind ogendini duto mag piny, gima dhakoni otimo bende nohul, kiparego.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Eka achiel kuom ji apar gariyogo, mane iluongo ni Judas Iskariot, nodhi ir jodolo madongo,
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 mopenjogi niya, “Angʼo mubiro miya ka achiwe e lwetu?” Omiyo ne gikwanone pesa mamingli mag fedha piero adek.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Chakre chiengʼno kadhi nyime Judas nochako manyo kinde maber mar kete e lwetgi.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Odiechiengʼ mokwongo mar nyasi mar makati ma ok oketie Thowi, jopuonjre nobiro ir Yesu mopenje niya, “Idwaro mondo wadhi waikni kama ichame Pasaka kanye?”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Nodwoko niya, “Dhiuru ei dala maduongʼ ir ngʼat moro kendo uwachne ni, ‘Japuonj wacho niya, sana mane ochanna chiegni chopo, omiyo abiro timo nyasi mar Sap Pasaka kod jopuonjrena e odi.’ ”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Omiyo jopuonjre notimo kaka Yesu nochikogi kendo negiiko Sap Pasaka.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Kane ochopo godhiambo, Yesu nobet kachiemo kaachiel gi jopuonjre apar gariyogo.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 To kane oyudo gichiemo, nowacho niya, “Awachonu adier ni achiel kuomu biro ndhoga.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Chunygi nodoko malit ahinya, kendo negichako wachone moro ka moro niya, “Ruoth, dobed an koso?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Yesu nodwokogi niya, “Ngʼat machiemo koda e tawo achiel biro ndhoga.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Wuod Dhano biro dhi adier mana kaka nondiki kuome. To ngʼat mandhogo Wuod Dhano none malit! Dine obedo maber moloyo kane ok onywole.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Eka Judas, ngʼat mane biro ndhoge nowacho niya, “Rabi, dobed an koso?”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Kane oyudo gichiemo, Yesu nokawo makati kendo bangʼ goyo erokamano, nongʼinge momiyo jopuonjrene, kowacho niya, “Kawuru, chamuru; ma en ringra.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Bangʼe nokawo kikombe mi ogoyo erokamano bangʼe omiyogi kowacho niya, “Madhuru gima ni e iye, un duto.
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Ma e remba mar singruok, mochwer ne ji mangʼeny mondo okel warruok kuom richo.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Anyisou ni ok anamadh olemb mzabibuni kendo, chakre kawuono nyaka chop odiechiengʼno ma anamadhee manyien, kaachiel kodu, e pinyruoth mar Wuora.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Kane gisewero wend pak, ne giwuok gidhi nyaka e Got Zeituni.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Eka Yesu nonyisogi niya, “Otienoni un duto ubiro ringo uweya, nimar ondiki niya,
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 To bangʼ ka asechier to anatelnu adhi Galili.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Petro nodwoko niya, “Kata ka ji duto oringo oweyi to an ok abi weyi.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Yesu nodwoko niya, “Awachoni adier ni otienoni, kapok thuon gweno okok, wangʼ inikweda nyadidek.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 To Petro nowacho koramo niya, “Kata ka ochuno ni nyaka atho kodi, to ok abi kwedi ngangʼ.” Kendo jopuonjre mamoko duto bende nowuoyo machalre gi Petro.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Eka Yesu nodhi gi jopuonjrene nyaka kama iluongo ni Gethsemane, kendo nowachonegi niya, “Beduru ka kapod adhi nyime kucho mondo alam.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Nokawo Petro kod yawuot Zebedi ariyo modhigo, eka nochako bedo gi kuyo kod paro mangʼeny.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Eka nowachonegi niya, “Chunya opongʼ gi midhiero gi lit nyaka kar tho. Beduru ka kendo beduru ka urito kaachiel koda.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Ne ochwalore nyime matin bangʼe ogoyo chonge piny kokulore nyaka e lowo eka olemo niya, “Wuora, kanyalore to yie mondo kikombeni ogol kuoma. To ok kaka an ema adwaro to mana kaka in ema idwaro.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Bangʼe nodok ir jopuonjrene monwangʼo ka ginindo. Nopenjo Petro niya, “Joka ma, ne ok unyal rito koda kata kuom sa achiel kende?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Beduru motangʼ kendo lamuru mondo kik udonj e tem. Chuny oikore makmana ringruok to nyap.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Ne owuok odhi kendo, mar ariyo, kendo nolamo niya, “Wuora, ka ok nyalre mondo ogol okombeni makmana ka amadhe to dwaroni mondo otimre.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 To kane odwogo, nochako oyudogi ka ginindo, nikech nindo noingogi.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Omiyo ne oweyogi, kendo nochako owuok modok mi olemo mar adek, kowacho gima chalre.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Eka noduogo ir jopuonjrene mowachonegi niya, “Pod unindo aninda kendo uyweyo? Neuru, sa osechopo, kendo Wuod Dhano koro indhogo ka ikete e lwet joricho.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Chunguru wadhi! Jandhokna osechopo!”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Kane pod owuoyo, Judas, mane en achiel kuom jopuonjrene apar gariyo, nochopo. Ne en gi oganda maduongʼ mane omanore gi gik lwenje kaka ligangla gi arunge. Ne oorgi koa ir jodolo madongo gi jodong oganda.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Noyudo jandhok osechano kodgi ranyisi mobiro timo kowacho niya, “Ngʼat ma wangʼ ananyodhi e en; makeuru.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Judas nopusore piyo piyo nyaka ir Yesu, mowachone niya, “Misawa Rabi!” bangʼe to onyodhe.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 To Yesu nodwoko niya, “Osiepna, tim gima nokeli.”
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Gikanyono achiel kuom joma ne nigi Yesu nowuodho liganglane oko, kendo notongʼo jatij jadolo maduongʼ, mi ochodo ite oko.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Yesu nowachone niya, “Dwok liganglani e olalo, nimar ji duto ma wuodho ligangla notho gi ligangla.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Iparo ni ok anyal kwayo Wuora mi oketna tenge migepe apar gariyo mag malaike mondo okedna sani sani?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Ndiko dichop kare nade mawacho ni gigo nyaka timre kaka gitimore sani?”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 E sechego Yesu nowachone ogandano niya, “Uwuokna oko mondo umaka ka utingʼo ligengni kod arunge mana ka gima an jatend koko mar jo-jendeke nangʼo? Pile ka pile an kodu e laru mag hekalu ka apuonjo, to ne ok umaka.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 To gima timoreni osetimore kama mondo Ndiko mag jonabi ochopi.” Eka jopuonjre duto noweye moringo odhi.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Joma nomako Yesu nokawe motere nyaka ir Kaifas jadolo maduongʼ, kuma jopuonj chik kod jodongo noyudo osechokoree.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 To Petro noluwo bangʼe gichien, nyaka notundo e laru mar jadolo maduongʼ. Nodonjo kendo nobet piny kod jorito mondo one ane gima ne biro timore.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Jodolo madongo gi jobuch Sanhedrin duto ne manyo nend miriambo moro mane ginyalo donjonego Yesu mondo gingʼadne buch tho.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 To ne ok giyudo ketho moro amora kuome, kata obedo ni jonend miriambo mangʼeny nobiro nyime.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 kendo negiwacho ka giramo niya, “Ngʼatni nowacho ni, ‘Anyalo muko hekalu mar Nyasayeni mi achak agere kendo bangʼ ndalo adek.’ ”
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Eka jadolo maduongʼ nochungʼ malo mopenjo Yesu niya, “Dak idwok wachno? Ma wach manade ma jogi wacho kuomini?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 To Yesu nolingʼ alingʼa thi.
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Yesu nodwoke niya, “E en kaka iwachono. To awachonu un duto ni e ndalo mabiro unune Wuod Dhano kobet e bat korachwich mar Jal Maratego kendo kolor oa e boche polo.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Eka jadolo maduongʼ noyiecho lepe, kowacho niya, “Oseyenyo! Pod wadwaro joneno mamoko nangʼo? Neuru, koro wasewinjo gi itwa ayanjeno.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 Un to uparo nade?”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Eka ne gingʼulo olawo e lela wangʼe, kendo negigoye ngum. Jomoko to nopame,
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 kagiwacho niya, “Hul ane, yaye Kristo. En ngʼa mogoyi?”
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Sa ma noyudo Petro obet oko e laru, jatich ma nyako moro nobiro ire mowachone niya, “In bende ne in gi Yesu ja-Galili.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 To nokwere e nyimgi duto, kowacho niya, “Ok angʼeyo gima iwachono.”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Eka nongʼwel odhi e dhorangach, to kuno bende nyako machielo nonene mi owachone joma ne ni kanyo niya, “Ngʼatni ne nitiere gi Yesu ja-Nazareth.”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 To nodagi wachno kendo nokwongʼore kowacho niya, “Ok angʼeyo ngʼatno!”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Bangʼ kinde matin, joma nochungʼ kanyo nodhi nyaka but Petro mowachone niya, “Ka iwacho adier, to in achiel kuomgi, nikech yo miwuoyogo huli e iro.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Eka nochako kwongʼore mowachonegi koramo niya, “Ok angʼeyo ngʼatno adier!”
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Eka Petro noparo wach mane oyudo Yesu osewachone niya, “Kapok thuon gweno okok, to wangʼ inikweda nyadidek.” To nowuok odhiyo oko kendo noywak malit.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.