Mateus 18

Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 E kindeno jopuonjre nobiro ir Yesu mopenje niya, “En ngʼa maduongʼ moloyo e pinyruodh polo?”
1 Nati ana maramaim bai’ufununayah hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “Mar ana aiwobomaim yait i orot gagamin?”
2 To noluongo nyathi moro matin mi okete ochungʼ e diergi.
2 Jesu kek kikimin eaf na nahimaim bat.
3 Eka nowacho niya, “Awachonu adier ni ka ok ulokoru ma uchalo gi nyithindo matindo, to ok ubi donjo e pinyruodh polo ngangʼ.
3 Imaibo eo, “Anababatun a tur ao’owen, o yait ayawas men inabotabir inan iti kek gidigidih na’atube mar ana aiwobomaim boro men inarun.
4 Emomiyo ngʼato angʼata mobolore kaka nyathini e ngʼat maduongʼ moloyo e pinyruodh polo.
4 Isan imih orot yait taiyuwin yare iti kek kikiminabe emamatar mar ana aiwobomaim i orot gagamin.
5 Kendo ngʼato angʼata morwako nyathi machal kama e nyinga to an ema orwaka.
5 “Naatu orot yait kek kikimin iti na’atube ayu wabu’umaim ana merar eyiy, i ayu au merar eyiy.
6 “To ka ngʼato omiyo achiel kuom jomatindo moyie kuomagi odonjo e richo to dibed maber ka otwene pongʼ marangʼongo e ngʼute bangʼe onyumego e chuny nam.
6 Baise orot yait iti kek kikimin ayu bitutumu eoraraf in bowabow kakafin esisinaf, gewasin nati orot i boro sikan aumor hina’utan taiy yan hinitaiy nare na’atomatom namorob.
7 “Piny none malit nikech gik mamiyo ji donjo e richo! Ochuno ni gik makamagi nyaka bedie, to okwongʼ ngʼatno makelo gigo!
7 “Tafaram i kakafin wanawanan run, imih nati sawaramaim sabuw bonawiyih bowabow kakafin tisisinaf. Sawar kakafih nati na’atube i boro hinamatar, baise orot yait biyanamaim iti sawar temamatar i boro kakafin anababatun nab.
8 Ka lweti kata tiendi miyo idonjo e richo to ngʼade oko kendo iwite mabor. Ber moloyo kidonjo e ngima ka ionge lweti kata kingʼol moloyo bedo gi lwetegi ariyo kata tiendeni ariyo to owiti e mach manyaka chiengʼ.
8 O yait uma o a nabonawiy kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun, saise a uma duboduboh inan ma’ama wanatowan inarun. Men basit a uma hai ubaramaim o biya etei itan wairaf wan itayen ta’arahi.
9 Kamano bende ka wangʼi miyo itimo richo to lodhe oko kendo iwite mabor. Ber moloyo kidonjo e ngima gi wangʼ achiel kar bedo gi wenge ariyo to owiti e mach mar Gehena.
9 Naatu mata nuw kwanekwan kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun. Mata rounawat saise inan ma’ama wanatowan inarun, men basit mata ta’imon ana ubaramaim mata rou’abaka inan wairaf wan inayen na’arahi.
10 “Neuru ni ok uchayo achiel kuom jomatindogi. Nimar anyisou ni malaikegi manie polo osiko ka ngʼiyo wangʼ Wuora manie polo. [
10 “Abisa kusisinaf i inaso’ob men kek gidigidih inanuw furuwih, a tur ao’owen anayabin kek gidigidih hai tounamatar mar etei maramaim Tamai nan tebatabat.
11 Nikech Wuod Dhano osebiro mondo owar joma olal.]
11 Orot Natun nan ana’an i sabuw kasikasiyih bow baiyawasih isan na.
12 “Uparo nade? Ka ngʼato nigi rombe mia achiel, to achiel kuomgi olal, donge ngʼatno diwe piero ochiko gochikogo mi odhi omany achiel molalno?
12 “Orot ana bobaituw 100 hitama’am ta’imon takakasiy isan a not i mi’itube kwanotanot? Ana bobaituw 99 tihamiyen oyaw wan hitama, i tare tan ta’imon kakasiy tanuwih ai en?
13 To awachonu adier ni ka oyude to obedo mamor kuom rombo achielno, moloyo kuom piero ochiko gochiko mane ok olal.
13 Naatu ana bobaituw tatita’ur tabaib ana maramaim, a tur ao’owen ana for ta’imon isan boro tiyasisir men kafaita, men 99 isah ebiyasisir na’atube anayabin i men hikasiy.
14 Machalre gi mano, wuonu manie polo ok dwar ni kata achiel kuom jomatindogi olal.
14 Imih ef ta’imon nati na’atube Tamat maramaim men ekokok boro ana kek kikimin ta nakasiy.
15 “Ka owadu ochwanyi to dhi kendo inyise kethone, mana e kindu kode ji ariyo. Ka ochikoni ite mowinjo to mano iseloso kindi gi owaduno.
15 “O taituwa ta wanawanamaim isa bowabow kakafin nasisinaf na’at wa’iwa’iramaim inan biyan ana kakafin matanamaim ini’obaiy. Inao fana nanonowar na’at i boro airi kwanitafen tutur.
16 To ka otamore winji to kaw ngʼato achiel kata ji ariyo idhi iwuogo kode, mondo, wach moro mantie e kind ji nyaka ngʼere malongʼo ka nitiere joneno ariyo kata adek.
16 Baise inao men nanonowar, orot ta’imon o rou’ab inabuwih bairi kwanan, saise o abisa’awat inao orot rou’ab boro sif hinaruboun. Buk Atamaninamaim hio na’atube.
17 Kodagi winjogi, to nyis kanisa wachno; to kodagi winjo nyaka kanisa, to kawe kaka dikaw ngʼat ma japiny kata jasol osuru.
17 Baise hinao men nanonowar na’at, basit ekaleisia matahimaim kwanakurereb kwanao, naatu ekaleisia hinao men nanowar na’at, basit kwanihamiy eteni orot na’atube nama o tax o’onayan na’atube nama.
18 “Awachonu adier ni gimoro amora mutweyo e piny-ka notwe e polo bende, kendo gimoro amora mugonyo e piny-ka nogony e polo bende.
18 “Anababatun a tur ao’owen, abisa iti tafaramamaim ku’a’uh maramaim boro ana’uh. Naatu abisa iti tafaramamaim kururufam maramaim boro anarufam.
19 “Awachonu bende ni ka ji ariyo kuomu e piny-ka owinjore kuom gimoro amora mukwayo to Wuora manie polo notimnugo.
19 “Iban ao maiye, orot rou’ab iti tafaramamaim abisa isan hairi hibasit tefefeyan, Tamai maramaim boro isah nasinaf.
20 Nimar kama ji ariyo kata adek ochokoree e nyinga to an kodgi kanyo.”
20 Orot rou’ab o tounu ayu wabu’umaim tekuku’ay, ayu i nati wanawanahimaim bairi.”
21 Eka Petro nobiro ir Yesu mopenje niya, “Ruoth, owinjore awe ne owadwa ndalo adi kokethona? Nyaka ndalo abiriyo koso?”
21 Imaibo Peter na Jesu biyan tit ibatiy, “Regah, ayu taiu isau mar etei bowabow kakafih nasisinaf mar boro bai’ab ana kakafih ana notawiyen? Ana kakafih ana notawiyen nayen seven nanatabir?”
22 Yesu nodwoke niya, “Awachoni ni ok nyadibiriyo to nyadi piero abiriyo nyadibiriyo.
22 Jesu iya’afut eo, “Men seven, baise mar etei 70 tafanamaim seven auman.
23 “Mano emomiyo pinyruodh polo chal gi ruoth mane dwaro nono kaka jotichne osetiyo gi pesane.
23 “Anayabin aiwob maramaim ana itinin i aiwob orot ana akir wairafih hai bowabow nunutitiy na’atube.
24 Kane ochako timo nonrono, ngʼat moro mane nigi gope moromo silingʼ tara gi tara ne okel e nyime.
24 Nuteteyan ana bowabow busuruf ana veya aiwob orot kabay million na’atube orot ta bai ma bowabow hibai hina hirun.
25 To kaka ne ok onyal chulo gopeno, ruodhe nogolo chik mondo en kaachiel gi chiege gi nyithinde, kod gik moko duto mane en-go ousi mondo ochul gowino.
25 Naatu nati akir wairafin aiwob orot ana kabay wan yin isan aurin men karam. Imih aiwob orot iuwih orot aawan, natunatun naatu ana sawar etei hitabow hitan sabuw afa hitatobon hai akir wairafihimih hitabow, saise nati kabayamaim aiwob orot ana kabay wan tab isan eo.
26 “To jatijno nogoyo chonge piny e nyime, moywagorene ni, ‘Yie ihorina mos, abiro chuli gopino duto.’
26 “Baise akir wairafin aiwob orot nanamaim sun yowen fefeyan eo, ‘Regah a kokok yate nanub naatu ayu boro ana sinaftobon a sawar etei wah anayow anit.’
27 Ruodh jatijno nokeche mi owene gopeno kendo ogonye odhi.
27 Aiwob orot ana akir wairafin itin yan baban naatu ana kabay wan yin isan auman ibagun naatu iu tit ana ubar in.
28 “To bangʼ ka jatijno nosedhi, noyudo achiel kuom jotich wetene mane nigi gope moromo dinari mia achiel. Nomake matek mochako deye, kowachone ni, ‘Chula gopa ma in-go sani!’
28 “Baise nati akir wairafin tit in naatu ana kabay bai’abamo bowayan turan biyanamaim bai ma’am biyan tit, eof sikan bai eo, ‘Au kabay o biya inu’in boun wan inay initu.’
29 “Jatich wadgino nogoyo chonge piny e nyime moywagorene ni, ‘Yie itimna ngʼwono, abiro chuli gopi.’
29 “Bow turan orot nanamaim sun yowen ifefeyan eo, ‘Yate nanub mar kafai ayu boro a kabay wan anay anit.’
30 “To nodagi. Kar timo kamano to noa kanyo mi oloso wach mondo orwak ngʼatno e od twech nyaka chop ochul gowino.
30 “Baise orot men kok boro turan fanan tanowar, imih bai furisiman itih hibai hin dibur bar hiya’ariy. Naatu orot turan iu, ‘Iti’imaim inama au kabay wan inay initu imaibo inatit.’
31 Kane jotich mamoko oneno gima notimoreno, chunygi nodoko malit ahinya kendo negidhi mi ginyiso ruodhgi gik moko duto mane osetimore.
31 Akir wairafih afa iti sawar matar hi’itin men hiyasisir, imih hin abisa’awat himamatar isan aiwob orot ana tur hiowen.
32 “Eka ruodhno noluongo jatichneno ire, mowachone ni, ‘An ne aweni gopa mane in-go duto nikech ne iywagorina mondo atim kamano.
32 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafin eaf na iu eo, ‘O i anababatun orot kakaf. Ayu au kabay gagamin maiyow o biyamaim ma’am i asafam, anayabin ayu ifefeyanu.
33 Angʼo momiyo in to ne itamori kecho jatich wadu kaka an bende ne akonyi?’
33 Gewasin bow tura itakabibir o akakabibiri na’atube.’
34 Ruodhe ne mirima omako kode mi nochiwe e lwet jo-jela mondo orodhe maonge kech, nyaka chop ochul gowi duto mane en-go.
34 Aiwob orot yan so’ar tatabir ana dibur kaifenayah iuwih hifatum dibur hiya’ariy naatu iu, ‘Iti’imaim inama’am au kabay wan inay initu imaibo inatit.’”
35 “Kamano e kaka Wuora manie polo biro timo ne ngʼato ka ngʼato ka ok oweyo ne nyawadgi gie chunye.”
35 “Ef ta’imon ayu Tamai maramaim kwa ta’ita’imon isa boro iti na’atube nasinaf, o yait taituwa ana kakafin men dogor tutufin etei inanotanotawiy na’at.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.