Mateus 12
Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI
1 E kindeno Yesu noyudo kadho e kind puothe mag cham chiengʼ Sabato. To jopuonjrene nodenyo, omiyo negichako jako wi ngano moko mochiek mondo gicham.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Ka jo-Farisai noneno mano, negiwachone niya, “Neye! Jopuonjreni timo gima chik ok oyie mondo gitim chiengʼ Sabato.”
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Yesu nodwokogi niya, “Pok ne usomo gima Daudi notimo chiengʼ ma en kaachiel gi jogo mane ni kode ka kech ne kayogi?
3 — ausente —
4 Donge nodonjo e od Nyasaye, kendo en kaachiel gi joma ne ni kode, negichamo makati ma nosepwodhi moket tenge, ma chik ne ok oyienegi mondo gitim, makmana jodolo kende
4 — ausente —
5 Koso pok usomo e Chik ni chiengʼ Sabato, jodolo manie hekalu doko mogak odiechiengʼno, to ok kwan-gi kaka joketho?
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 To awachonu ni nitie ngʼato ka maduongʼ moloyo hekalu.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Ka dine bed ni usengʼeyo tiend wach mawacho ni, ‘Gima adwaro en ni ukech joweteu to ok ni uchiwna misango,’to dine ok ungʼado bura ne joma onge ketho.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Nikech Wuod Dhano en Ruodh Sabato.”
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Kane omedo dhi nyime koa kanyo, nodhi nyaka ei sinagogi,
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 to ne nitie ngʼato kanyo ma lwete notal. Negipenjo Yesu, ka gidwaro yo ma digiyudgo ketho kuome, niya, “Bende chik oyie mondo ochang ngʼato chiengʼ Sabato?”
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Nowachonegi niya, “Ka ngʼato kuomu nigi rombo kendo rombono olwar ei bur chiengʼ Sabato, donge diywaye igole oko?
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 To dhano donge lich moloyo rombo nyadi mangʼeny! Kuom mano, chik oyie mondo otim maber chiengʼ Sabato.”
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Eka nowachone ngʼatno niya, “Rie lweti,” mi norieye, kendo lwete nochango chuth, mana kaka komachielo.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 To jo-Farisai nowuok modhi kendo negichako chano kaka digineg Yesu.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Kaka Yesu nongʼeyo chenrogino, nowuok kanyo. Ji mangʼeny noluwe, kendo nochango ji duto mane tuo,
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 kosiemogi ni kik gihul ni en ngʼa.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Mano notimore mondo gima nowachi gi dho Janabi Isaya, niya,
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “Ma e jatichna ma aseyiero,
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Ok obi dhawo kata goyo nduru;
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Kata obedo ni onenore kaka odundu mayom yom to ok notur,
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Ogendini biro keto genogi e nyinge.”
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Eka negikelone ngʼat man-gi jachien kendo ma muofu bende mamomo; eka Yesu nochange, momiyo koro nonyalo wuoyo kendo neno.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Ji duto nohum kendo nowacho niya, “Dibed ni ma e Wuod Daudi?”
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 To ka jo-Farisai nowinjo wachno, negiwacho niya, “Ngʼatni golo jochiende gi teko mar Belzebub, ruodh jochiende.”
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Yesu nongʼeyo parogi mi nowachonegi niya, “Pinyruoth moro amora mopogore owuon nyaka kethre, kendo dala moro amora kata ot mantiere pogruok ok nyal chungʼ.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Ka Satan riembo Satan to mano nyiso ni en gi pogruok kende owuon. Koro ere kaka pinyruodhe nyalo chungo?
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Ka dipo ni ariembo jochiende gi teko mar Belzebub, to jou to kara gologi gi teko mar ngʼa? Emomiyo ginibed jongʼadnu bura.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 To ka ariembo jochiende gi teko mar Roho Maler to kare pinyruoth Nyasaye osebironu.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 “Koso, ere kaka ngʼato nyalo monjo od ngʼat maratego mi omaye gige odhigo, ka ok otweyo ngʼatno mokwongo? Kosetimo kamano eka dohedhre mar yako gik moko e odno.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 “Ngʼat ma ok ni koda kedo koda, kendo ngʼat ma ok konya choko ji, keyo ji.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Emomiyo awachonu ni richo gi ayany moyanygo Nyasaye duto nowe ne ji, to ngʼato angʼata mowuoyo marach kuom Roho Maler ok nowene richone.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Ngʼato angʼata mowacho wach moro marach kuom Wuod Dhano nowene, to ngʼato angʼata mowuoyo marach kuom Roho Maler ok nowene richone, e tiengʼni kata e tiengʼ mabiro.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 “Los yien obed maber eka olembe biro bedo maber, kata ket yath obed marach kendo olembene biro bedo marach, nimar yath ingʼeyo gi kit olemo monyago.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 Un koth thuonde fu-gi, ere kaka un ma un jomaricho kamano unyalo wacho gima ber? Nimar gik mopongʼo chuny ngʼato ema wuok e dho ngʼato.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Ngʼat maber golo gik mabeyo mawuok kuom ber mokano e iye, to ngʼat marach golo gik maricho mawuok kuom rach mokano e iye.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 To awachonu ni chiengʼ ngʼado bura ji duto biro dwoko wach kuom weche manono ma gisewacho ka ok giparo matut.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Nimar kuom wecheni iwuon miwacho ema ibiro ketigo thuolo kendo kuom wecheni iwuon miwacho ema ibiro ngʼadonigo bura.”
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Eka jo-Farisai moko gi jopuonj chik nowachone niya, “Japuonj wadwaro neno hono mitimo kaka ranyisi.”
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 To nodwokogi niya, “Tiengʼ ma timbene richo kendo mamono manyo ranyisi mar hono! To ok bi miye moro amora makmana ranyisi mar janabi Jona.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Nimar mana kaka Jona ne ni ei rech marangʼongo kuom ndalo adek odiechiengʼ gotieno, e kaka Wuod Dhano bende biro bedo ei chuny lowo kuom ndalo adek odiechiengʼ gotieno.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Jo-Nineve biro chungʼ e bura kaachiel gi tiengʼni kendo nongʼadnegi bura kaka joketho; nimar gin ne giweyo richo kane giwinjo yalo mar Jona, to sani koro nitie ngʼato maduongʼ moloyo Jona.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Ruoth ma dhako mar piny ma milambo nochungʼ chiengʼ bura kaachiel gi tiengʼni kendo nongʼadne bura kaka jaketho, nimar nobiro koa e tungʼ piny kuma bor mondo owinj rieko Solomon, to sani koro nitie ngʼato ka maduongʼ moloyo Solomon.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 “Ka jachien marach owuok kuom ngʼato, owuotho kuonde motwo koni gi koni, komanyo kama doyudie yweyo, to ok oyudi.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Eka owacho ni, ‘Abiro dok e ot mane aaye.’ Ka ochopo to oyudo ka odno iye ninono, koyweye maler kendo ochan maber.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Eka odok kendo oomo jochiende abiriyo mamoko maricho moloye, kendo gibiro gidonj mi gidag kanyo. Bangʼe achien ngima ngʼatno bedo marach moloyo kaka nochal mokwongo. Kamano e kaka biro timore ne tiengʼ marachni.”
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Kane Yesu pod wuoyo gi oganda mane ochokore, min-gi kaachiel gi owetene nochungʼ oko ka gidwaro wuoyo kode.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Ngʼat moro nowachone Yesu niya, “Minu gi oweteni ochungʼ oko gidwaro wuoyo kodi.”
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Nodwoko ngʼatno niya, “Minwa to en ngʼa, koso owetena to gin ngʼa gini?”
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Eka nosiemone jopuonjrene kowacho niya, “Jogi e minwa gi owetena.
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Nimar ngʼato angʼata matimo dwaro mar Wuora manie polo e owadwa gi nyaminwa kod minwa.”
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.