Marcos 9

Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Bangʼ mano Yesu nowachonegi niya, “Awachonu adier ni nitie jomoko mochungʼ buta ka ma ok nobil tho kapok gineno pinyruoth Nyasaye ka biro gi teko.”
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Bangʼ ndalo auchiel, Yesu nokawo Petro gi Jakobo kod Johana mi notelo mi gidhi ewi got malo, kama ne ginie kendgi maonge ngʼato. Kane gin kuno, kite nolokore ka gineno,
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 mi lepe nolokore rachar marieny macharo wangʼ, nodoko rachar dherr maonge ngʼato angʼata e piny mangima mane nyalo luoko law mi rieny maler kamano.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Kanyono, Elija gi Musa nothinyore e nyimgi kanyo, kendo ne giwuoyo gi Yesu.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Petro nowachone Yesu niya, “Rabi, bedowa kaeni en gima ber. We mondo wager hembe adek kae; achiel mari, achiel mar Musa, to machielo mar Elija.”
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Ne ok ongʼeyo gima dowachi nikech luoro nogoyogi.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Bangʼ mano boche polo nobiro apoya moumogi, kendo dwol moro moa e boche polo nowacho niya, “Ma en Wuoda mahero, winjeuru!”
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Apoya nono kane pod gingʼicho, ne ok gichako gineno ngʼato kani kodgi makmana Yesu kende.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Kane oyudo gilor gia ewi got, Yesu nosiemogi ni kik giwachne ngʼato angʼata gima ne giseneno nyaka chop kinde ma Wuod Dhano nochier koa kuom joma otho.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Jopuonjre nokano wachni e chunygi, ka gipenjore e chunygi tiend “chier aa kuom joma otho.”
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Bangʼe negipenje niya, “Angʼo momiyo jopuonj chik wacho ni Elija nyaka bi mokwongo?”
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Yesu nodwokogi niya, “Kuom adiera, Elija nyaka kuong bi mondo olos gik moko duto odok kare. Koro to ere gimomiyo ondiki ni Wuod Dhano nyaka yud sand mathoth mi ji kwede?
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 To awachonu ni Elija koro osebiro, kendo gisetimone gimoro amora mane gihero mana kaka ondiki kuome.”
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Kane gidwogo ir jopuonjre mamoko, negineno oganda maduongʼ kolworogi kendo ka jopuonj Chik mino kodgi wach.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 To sano sano ka ji duto noneno Yesu, negiyil mi giringo ire mondo gimose.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Yesu nopenjogi niya, “Angʼo ma uminoe wach kodgi?”
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Ngʼat moro e dier oganda nodwoke niya, “Japuonj, ne akeloni wuoda ma jachien marach opongʼo kendo oloko momo.
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 E sa ma jachiendno donjo kuome to goye piny, buoyo wuok e dhoge, kendo omuodo lake mi dende tal. Ne akwayo jopuonjreni mondo oriemb jachiendni oko to ne otamogi.”
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Yesu nodwokogi kawacho niya, “Yaye, tiengʼ maonge gi yie ni, anabed kodu nyaka karangʼo? Keluru ane wuowino.”
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Negikele to ka jachiendno noneno Yesu, nomiyo rawerano opodho kariere ka ja-ndulme mi nongʼielore e lowo amingʼa ka dhoge wuok buoyo.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Yesu nopenjo wuon rawerano niya, “Osebedo kochal kama kinde maromo nade?”
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Kendo kinde moko jachiendno osebedo ka chumbe ei mach kata e pi, mondo onege. Omiyo kinyalo timo gimoro to yie ikechwa kendo ikonywa.”
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Yesu nowachone niya, “Ere gima omiyo iwacho ni, ‘Kinyalo?’ Gik moko duto nyalo timore ni ngʼat moyie.”
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Gikanyono wuon wuowino noywagore kawacho niya, “An gi yie, to konya nikech yiena orem.”
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Kane Yesu oneno ka ji moko ringo biro kama gintie, nochiko jachien marachno kowacho niya, “In jachien ma ite odino kendo ma momoni, achiki ni aa kuome kendo kik ichak idonj kuome kendo.”
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Jachiendno nokok gi dwol ma liyore mi nogoye piny kogwecho matek, bangʼe noa kuome. Noweyo wuowino mana ka gima otho, mi ji mangʼeny owacho niya, “Otho.”
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 To Yesu nomako bad wuowino mokonye aa malo mochungʼ.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Kane Yesu osedonjo e ot, jopuonjrene nopenje kar kende niya, “Angʼo momiyo wan ne ok wanyal golo jachiendno?”
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Nodwoko niya, “Jachien machal kama inyalo golo mana kuom lamo kod tweyo chiemo.”
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Negia kanyo mi gikadho e dier Galili, to Yesu ne ok dwar mondo ngʼato ongʼe kuma negintie,
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 nikech nopuonjo jopuonjrene. Nowachonegi niya, “Wuod Dhano ibiro ndhogi mi keti e lwet ji. Gibiro nege, to bangʼ ndalo adek obiro chier.”
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 To ne ok giwinjo tiend gimane onyisogi, to bende negiluor mar penje mondo gingʼe tiende.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Negichopo Kapernaum, kendo ka koro ne en e ot, nopenjogi niya, “Wach angʼo mane ugoyoe mbaka e yo?”
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 To jopuonjrene nolingʼ ma ok odwoke nikech e yo ne oyudo gigoyo mbaka ni en ngʼa kuomgi maduongʼ moloyo.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Ka koro Yesu nobedo piny, noluongo jopuonjrene apar gariyo ire mowachonegi niya, “Ka ngʼato dwaro ni mondo otel to nyaka odwokre chien mogik, mi obed jatij ji duto.”
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Kosewacho kamano to nokawo nyathi matin mokete ochungʼ e nyim ji duto. Nomako lwet nyathino, kowachonegi niya,
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 “Ngʼato angʼata morwako achiel kuom nyithindo matindogi e nyinga, orwaka An awuon, to bende ngʼato angʼata morwaka ok An ema orwaka, to orwako jal mane oora.”
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Johana nowachone niya, “Japuonj, ne waneno ngʼato ka golo jochiende e nyingi, to ne watame mondo owe timo kamano nikech ne ok en achiel kuomwa.”
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 To Yesu nowacho niya, “Kik utame nikech onge ngʼat manyalo timo hono e nyinga manyalo loko pache bangʼ thuolo manok mi owach gimoro marach kuoma,
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 nimar ngʼato angʼata ma ok mon kodwa en jakorwa.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Awachonu adier ni ngʼato angʼata mamiyou pi e okombe e nyinga, nikech un jo-Kristo pokne ok nobaye ngangʼ.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 “To bende ka ngʼato omiyo jomatindo moyie kuomagi odonjo e richo, to dibed maber ka otwene pongʼ marangʼongo e ngʼute ma onyumego e nam.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Ka lweti miyo idonjo e richo to ngʼade oko. Ber moloyo kidonjo e ngima ka ionge lweti moloyo kidhi gi lwetegi ariyo e gehena, [
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 kama
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 To kapo ni tiendi ema teri e richo to ngʼade oko. Ber moloyo kidonjo e ngima kingʼol kar donjo e gehena gi tiende ariyo, [
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 kama
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 To ka en wangʼi ema miyo itimo richo to lodhe oko. Ber moloyo kidonjo e pinyruoth Nyasaye gi wangʼ achiel kar bedo gi wenge ariyo to owiti e gehena,
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 kama
48 nati’imaim
49 Ngʼato ka ngʼato ibiro pwodho gi mach.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 “Chumbi ber, to ka ndhathe orumo to ere kaka dichak imi obed gi ndhathe kendo? Beduru ka ndhath chumbi un uwegi, kendo beduru gi kwe ngʼato gi ngʼato.”
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.