Marcos 8

Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 E kindego oganda maduongʼ machielo nochokore. To nikech ne gionge gi gima digicham, Yesu noluongo jopuonjrene ire mowachonegi niya,
1 Veya nati wanawananamaim sabuw rou’ay gagamin tabo hiru’ay maiye. Nati ana maramaim sabuw isah men abistan ta ma’am boro hita’aan aurih bay en. Jesu ana bai’ufununayah eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo,
2 “Akecho jogi nikech koro gisebedo koda kae kuom ndalo adek to gionge gima digicham.
2 “Ayu sabuw iti ai’itih abiyababan anayabin hina bairi ama’am veya tounu sawar naatu boun boro abistan hina’aan.
3 Ka agonyogi gidhi thuchegi ka gidenyo kama to ginyalo podho e yo, nikech moko kuomgi oa mabor.”
3 Ayu a murumurubih aniyafarih au bar hinanan, asir boro efamaim bayumih matah nabib anayabin sabuw afa ef yok hina.”
4 Jopuonjrene nodwoke niya, “Ere kuma ngʼato diyudie makati manyalo pidho jogi mayiengʼ e dier thim machal kama?”
4 Naatu bai’ufununayah Jesu hiya’afut hi’u, “Iti i arar yan tama’am, bay boro menamaim tanab sabuw tanituwih?”
5 Yesu nopenjogi niya, “Un gi makati adi?”
5 Jesu ibatiyih eo, “Bo kwa aur rafiy bai’ab tema’am?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Rafiy fafar etei umat roun rou’ab.”
6 Nowachone ogandago mondo obed piny e lum. Bangʼ mano nokawo makati abiriyogo, kendo kane osegoyo erokamano, nongʼingogi bangʼe omiyogi jopuonjrene mondo opog ji, mine gitimo kamano.
6 Jesu sabuw iuwih me yan himarir naatu rafiy fafar etei umat roun rou’ab bow God ana merar yi naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
7 To ne gin gi rech moko manok bende. Rechgi bende Yesu nogwedho momiyo jopuonjrene mondo opog ni ji.
7 Na’atube siy gidigidih matan ta auman bow God ana merar yi naatu ana bai’ufununayah iuwih hibow sabuw hifaramih.
8 Ji nochiemo moyiengʼ. Bangʼ chiemo jopuonjre nochoko ngʼinjo mag chiemo mane ji ochamo oweyo moromo okepe abiriyo.
8 Sabuw etei’imak hi’aa hai fofonin bai, naatu bay hi’aa ufunamaim momosarih bai’ufununayah hibiwanen sakasak etei umat roun rou’ab awah hikartanen.
9 Kar romb joma chwo mane ni kanyo ne dirom alufu angʼwen. To ka nosegonyogi,
9 Sabuw etei i 4,000 na’atube hiru’ay, imaibo Jesu sabuw iyafarih hai ubar hin.
10 nodonjo e yie, kaachiel gi jopuonjrene, mi gidhi e gwengʼ mar Dalmanutha.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi wa tafan hiyen hin tafaram Daramanuta wanawananamaim hitit.
11 Jo-Farisai nobiro mochako mino wach gi Yesu. Ne gikone mondo omigi ranyisi moa e polo, ka giteme.
11 Pharisee afa hina Jesu biyan hitit hibusuruf hibabatiy baikubibiruwin isan, hai kok i ina’inan ta marane tasinaf hita’itin.
12 Yesu noomo chunye amingʼa bangʼe owacho niya, “Tiengʼni dwaro ranyisi mar hono nangʼo? Awachonu adier ni onge ranyisi moro amora mibiro migi.”
12 Jesu kwairin tom naatu iyafutih eo, “Aisim iti boun ana sabuw ina’inanen itin isan tefefeyan? Anababatun a tur ao’owen, ina’inan ta boro men iti boun ana sabuw isah ana sinaf hina’itinimih!”
13 Yesu noweyogi mi odok odonjo e yie mongʼado nam odok loka machielo.
13 Basit nati’imaim sabuw ihamiyih wa afe’en yen rabon harew kukuf rewan rounane.
14 Jopuonjrene wigi nowil ma ok gitingʼo makati, makmana makati achiel kende ema ne gin-go e yie.
14 Bai’ufununayah nuhih bur rafiy ta baina’e i rafiy fafar ta’imonamo hibai hitit wa hisra’at hirabon.
15 Yesu nosiemogi kawachonegi niya, “Beduru motangʼ kendo ritreuru maber kuom thowi mar jo-Farisai gi mar Herode.”
15 Jesu iten ya’ih eo, “Mata toniwa’an kwanakaifi gewas, Pharisee naatu Herod bairi hai faraw ra’ara’at wabin yeast isan.”
16 Ne giwuoyo kendgi kuom wachni kagiwacho niya, “Owuoyo kamano nikech waonge gi makati.”
16 Naatu bai’ufununayah taiyuwih hima hibabatiyih, “Iti eo anayabin it rafiy ta men tabai tanan isan.”
17 To kaka nongʼeyo gima negiwacho, Yesu nopenjogi niya, “Angʼo momiyo uwacho ni uonge gi makati? Kare pok uneno kata wach pok odonjonu? Dipo ni chunyu odinore?
17 Jesu so’ob i abistan isan hima hio, imih ibatiyih, “Aisim rafiy baina’e tanan isan kwama kwao’o? Kwa mata men toiwa’an naatu tur naniyan men kwabaib? Dogor boro’ika tefofokar?
18 Marangʼo un gi wengeu to ok unyal neno, kendo un gi it to ok unyal winjo? Donge uparo gik mane atimo?
18 Mata ema’am baise men kwa’i’itin, tain ema’am baise men kwanonowar? Naatu men kwanotanot,
19 Kane angʼingo makati abich mondo ji alufu abich ocham, ne uchoko ngʼinjo mopongʼo okepe adi?”
19 Ayu rafiy fafar etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw etei 5,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?” Bai’ufununayah hiya’fut hio, “Sakasak etei 12.
20 “To kane angʼingo makati abiriyo ne ji alufu angʼwen, nuchoko okepe adi mag ngʼinjo?”
20 Bo rafiy etei umat roun rou’ab abow aimseseb sabuw 4,000 abituwih bay rebarebah sakasak bai’ab kwaiwanfoten?”
21 Eka Yesu nowachonegi niya, “Pod ok uwinjo tiend wach?”
21 Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Sakasak etei umat roun rou’ab.” Jesu iuwih eo, “Kwa i boro’ika kwakakasiy.”
22 Negichopo Bethsaida, kendo jomoko nokelo ne Yesu muofu moro mi gikwayo mondo omule.
22 Hina tafaram Bethsaida hitit imaim sabuw afa orot matan fim hibai hina Jesu biyan hitit butubunin isan hifefeyan.
23 Yesu nomako lwet ngʼatno mi otere oko mar dalano. Ka nosengʼulo olawo e wangʼ muofuno noketo lwete kuome, eka nopenje niya, “Bende ineno gimoro?”
23 Jesu orot matan fim uman bai hairi bar merar hihamiy hitit hin sa’ab, Jesu orot matan kwaitutur uman matanamaim rumum naatu ibatiy, “Sawar afa ku’i’itah?”
24 Ngʼatno notingʼo wiye, mongʼicho bangʼe owacho ni Yesu niya, “Aneno ji, ka gichalo gi yiende mawuotho koni gi koni.”
24 Orot nuw ra’at naatu eo, “U, ayu sabuw ai’itih, baise ai’itih i boun ai’ibe hibat tereremor.”
25 Yesu nochako oketo lwetene e wenge ngʼatno kendo, mi wengene noyawore mi koro nonyalo neno gik moko duto maler.
25 Jesu iban maiye umanamaim orot matan rumum. Imaibo orot matan kubuna nuw naatu sawar itih gewagewas.
26 Bangʼ mano Yesu nochike mondo odhi pacho, kowachone niya, “Kik iraw e dala mar Bethsaida.”
26 Jesu orot ana ubar biyafar iu, “Men ina’intabir maiye inan nati bar merar inatitamih.”
27 Bangʼe Yesu gi jopuonjrene ne jowuok modhi e gwenge mag Kaisaria Filipi. To kane gin e yo gidhi, nopenjogi niya, “Uwinjo ji wacho ni An ngʼa?”
27 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar Caesarea Philip i wanawananamaim hitit, efamaim hinan ana bai’ufununayah ibatiyih, “Kwao anowar, sabuw ayu isou i mi’itube te’o kwanonowar?”
28 Negidwoke niya, “Jomoko wacho ni in Johana Ja-batiso, to jomoko wacho ni in Elija, to jomoko bende wacho ni in achiel kuom jonabi machon.”
28 Hiya’afut hio, “Sabuw afa te’eo o i John Baptist, afa Elijah, naatu afa i dinab orot ta.”
29 Yesu nomedo penjogi niya, “To un to? Uwacho ni An ngʼa?”
29 Naatu Jesu ibatiyih, “Bo kwa mi’itube ayu isou kwa’o?” Peter iya’afut eo, “O i Roubininenayan.”
30 Bangʼ mano Yesu nosiemogi ni kik ginyis ngʼato angʼata ngʼama en.
30 Naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen ayu isou.”
31 Koa kanyo Yesu nochako puonjogi ni Wuod Dhano nyaka yud sand mangʼeny kendo ibiro kwede gi jodong oganda gi jodolo madongo kod jopuonj chik, bende nyaka nonege kendo chiengʼ mar adek nochier kendo.
31 Naatu Jesu busuruf ma i’obaibiyih eo, “Orot Natun i boro sawar moumurih wanawanan narun ni’akir. Jew sabuw hai ukwarih, firis ukwarih, ofafar kirumayah boro hinakwahir naatu hinarab namorob, baise veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Wechegi nowacho ayanga, mi Petro nokawe otere tenge mi okwere ni owe wuoyo kamano.
32 Tur bebeyan iti na’atube eo hinowar, Peter bai hairi hin sa’ab naatu busuruf Jesu kwarar eofafar.
33 To Yesu nolokore mongʼiyo jopuonjrene, bangʼe to okwero Petro kowacho niya, “Wuog oko e nyima Satan! Iketo pachi kuom dwaro dhano, to ok kuom dwach Nyasaye.”
33 Baise Jesu tatabir ana bai’ufununayah isah nuw naatu Peter kwarar iu, “Au’uf kwen Satan mowan, o a not i men Godane enan, baise orotone enan.”
34 Eka Yesu noluongo oganda ire, kaachiel gi jopuonjrene mi owachonegi niya, “Ka ngʼato dwaro luwo bangʼa to nyaka okwedre kende owuon kendo otingʼ msalape eka oluwa.
34 Jesu ana bai’ufununayah sabuw bairi eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait nakok ayu bai’ufununu’umih taiyuwin nakwahir ana onaf na’abar ayu ni’ufnunu.
35 Nimar ngʼama dwaro reso ngimane, ngimane biro lalne, to ngʼatno mowito ngimane nikech an kendo nikech Injili nores ngimane.
35 Anayabin orot yait taiyuwin ana yawas ebobotan boro nikasiy, baise orot yait ayu wabu isan naatu tur gewasin isan ana yawas nakwakwahir boro natita’ur.
36 Ere ber ma ngʼato yudo ka piny duto obedo mare to ngimane to olalne?
36 Orot tafaram tutufin etei nab nabiyasisir wanawanan i namomorob ana gewasin boro abisa nab?
37 Koso en angʼo ma ngʼato dichiw mondo owil gi ngimane?
37 Men abisa ta ema’am boro orot nab ana yawas natubun nab maiye.
38 Ka ngʼato wiye kuot koda kod wechena e kind tiengʼ mobam kendo matimo richoni, to Wuod Dhano bende wiye nokuod kode chiengʼ manoduogi gi duongʼ mar Wuoro, kaachiel gi Malaike maler.”
38 Anayabin iti boun i veya kakafin, God bat ufutin naatu tenagogor i erara’at, imih yait ayu isou naatu au tur isan biya na’ohow, Orot Natun boro obo isa biyan na’ohow Tamah ana marakaw wanawanan ana tounamatar kakafiyih bairi hinanan ana veya’amaim.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.