Marcos 14

Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kane odongʼ ndalo ariyo mondo Sap Pasaka kod Sawo mar makati ma ok oketie thowi ochopi, jodolo madongo gi jopuonj chik ne manyo yo moro malingʼ-lingʼ mane ginyalo makogo Yesu mondo ginege.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 To ne giwinjore kendgi niya, “Kik watim kamano ka Sawo pod dhi nyime, nono to ji ongʼanyonwa.”
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 Kane oyudo Yesu ni Bethania, kochiemo e mesa e dala ngʼat moro miluongo ni Simon ja-dhoho, dhako moro nobiro gi chupa mar alabasta mopongʼ gi mo mangʼwe ngʼar kendo ma nengone tek. Notoyo ngʼut chupano mi oolo morno duto ewi Yesu.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Moko kuom joma ne ni kanyo nyiego nomako mi gikuotho e kindgi giwegi niya, “Morni iketho malit kayiem nangʼo?
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Ne inyalo loke pesa mangʼeny moloyo chudo mar ngʼato kuom higa achiel mi pesago pogi ne joma odhier.” Ne gikwero mamano gi dwol makwiny.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 To Yesu nodwokogi niya, “Weyeuru mos. Uchande nangʼo? Osetimona gima ber miwuoro.
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Joma odhier ubiro bedogo kinde duto, kendo unyalo konyogi sa asaya muhero. To an ok ubi siko ka un koda ndalo duto.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Ne otimo monyalo. Ne oolo mo mangʼwe ngʼarno e ringra chon mondo oikago ne ikna.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Awachonu adier ni kamoro amora ma noyalie Injili e kind ogendini duto mag piny, gima dhakoni otimo bende nohul, kiparego.”
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Eka Judas Iskariot, mane en achiel kuom jopuonjrene apar gariyo, nodhi ir jodolo madongo mondo ondhog Yesu oket e lwetgi.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Negimor gi wachno, mi gisingore ni gibiro miye pesa. Omiyo nochako manyo kinde maber mar kete e lwetgi.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Chiengʼ mokwongo mar Sap Makati ma ok oketie Thowi, chiengʼ mane ochuno jo-Yahudi mondo oyangʼ nyarombo mar Pasaka, jopuonjre Yesu nopenje niya, “Idwaro mondo wadhi waikni kama ichame Pasaka kanye?”
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Kuom mano Yesu nooro jopuonjrene ariyo kowachonegi niya, “Dhiuru ei dala maduongʼ mondo urom gi ngʼato motingʼo dapi. Luweuru nyaka ot modhiye.
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 Uwach ne wuon ot modonjeno ni, ‘Japuonj penjo niya, ere oda mar welo monego achamie Sap Pasaka kod jopuonjrena?’
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Obiro nyisou ot malach molos malo, kama osechanie kombe kendo oseiki; maber, kanyo ema uiknwa.”
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Jopuonjrego noa modhi Dala maduongʼ moyudo gik moko mana kaka Yesu nosewachonegi. Omiyo negiloso Sap Pasaka.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Kane ochopo godhiambo, Yesu nochopo, ka en kod jopuonjrene apar gariyo.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Kane oyudo gichiemo, nowachonegi niya, “Awachonu adier ni achiel kuomu biro ndhoga, en ngʼat machiemo koda.”
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Chunygi nodoko malit, mi moro ka moro nochako wachone niya, “Dobed an koso?”
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 To Yesu nodwokogi niya, “En achiel kuomu ji apar gariyo, ngʼat machiemo koda e tawo achiel.
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Wuod Dhano biro dhi adier mana kaka nondiki kuome. To ngʼat mandhogo Wuod Dhano none malit! Dine obedo maber moloyo kane ok onywole.”
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Kane oyudo gichiemo, Yesu nokawo makati, kendo bangʼ goyo erokamano, nongʼinge momiyo jopuonjrene kowacho niya, “Kawuru, ma e ringra.”
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Bangʼe nokawo kikombe, mi ogoyo erokamano bangʼe omiyogi eka negimetho koa e kikombeno giduto.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Nowachonegi niya, “Ma en remba mar singruok, ma ochwer ne ji mangʼeny.
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Awachonu adier ni ok anamadh olemb mzabibu kendo nyaka chop odiechiengʼno ma anamadhee kendo manyien e pinyruoth Nyasaye.”
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Kane gisewero wend pak, ne giwuok gidhi nyaka e Got Zeituni.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Yesu nonyisogi niya, “Un duto ubiro ringo uweya, nimar ondiki niya,
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 To bangʼ ka asechier to anatelnu adhi Galili.”
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 To Petro nonyiso Yesu niya, “An ok abi weyi kata ka ji duto oringo oweyi.”
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Yesu nodwoko Petro niya, “Awachoni adier ni otieno ma kawuononi, kapok thuon gweno okok diriyo in iwuon wangʼ inikweda nyadidek.”
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 To Petro nosingore koramo niya, “Kata ka ochuno ni nyaka atho kodi, to ok abi kwedi ngangʼ.” Jopuonjre mamoko duto bende nowuoyo machalre gi Petro.
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Negidhi kama iluongo ni Gethsemane. Yesu nowacho ne jopuonjrene niya, “Beduru ka e kinde ma alamo.”
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Nokawo Petro gi Jakobo kod Johana modhigo, eka chunye nochako chandore kopongʼ gi paro mangʼeny.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Nowachone jopuonjrene niya, “Chunya opongʼ gi lit nyaka kar tho. Beduru ka mondo uriti.”
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Ne ochwalore nyime matin bangʼe to ogoyo chonge piny mi olamo ni kanyalore to sa mar masirano okadhe.
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Nolemo kowacho niya, \+wj “Abba,\+wj*Wuora, gik moko duto nyalore kuomi. Gol kikombeni kuoma. To ok kaka adwaro to mana kaka in ema idwaro.”
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Bangʼe nodok ir jopuonjrene monwangʼo ka ginindo. Nowachone Simon Petro niya, “Inindo? Rito otami kata kuom sa achiel kende?
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Beduru motangʼ kendo lamuru mondo kik udonj e tem. Chuny oikore makmana ringruok ema nyap.”
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Ne ochako owuok odhi kendo molemo kaka mokwongo.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 To kane odwogo, nochako oyudogi ka ginindo, nikech nindo noingogi. Ne ok gingʼeyo gima diginyise.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Kane odwogo irgi kendo mar adek, nowachonegi niya, “Pod unindo aninda kendo uyweyo? Oromo! Sa osechopo. Neyeuru kaka indhogo Wuod Dhano kendo kaka ikete e lwet joricho.
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Chunguru wadhi! Jandhokna osechopo!”
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Kane pod owuoyo, Judas, mane en achiel kuom jopuonjrene apar gariyo nothinyore gi oganda mane omanore gi gik lwenje kaka ligangla gi arunge. Ne oorgi koa ir Jodolo madongo, jopuonj chik kod jodong oganda.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Noyudo jandhok osechano kodgi ranyisi mobiro timo kowacho niya, “Ngʼat ma wangʼ ananyodhi e En, makeuru mondo udhi kode kurite ma ok onyal ringo otony.”
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Judas nopusore piyo piyo nyaka ir Yesu, mowachone niya, “Rabi!” bangʼe to onyodhe.
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Jogo ne ondhiyo Yesu kendo negimake.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 To achiel kuom joma nochungʼ machiegni nowuodho liganglane kendo notongʼo jatij jadolo maduongʼ mi ochodo ite oko.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Yesu nowachone joma nobiro makego niya, “Uwuokna oko mondo umaka ka utingʼo ligengni kod arunge mana ka gima an jatend koko mar jo-jendeke nangʼo?
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Pile ka pile an kodu ka apuonjo e laru mag hekalu, to ne ok umaka. To koro ndiko nyaka chop kare.”
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Eka ji duto noweye moringo odhi.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Wuowi moro matin mane ni duk, mane orwako law abola, noyudo luwo bangʼ Yesu. Kane gi liwe mi gimake, nopusore nigi,
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 moringo otony ka en duk, moweyo nyaka sukane kanyo.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Negikawo Yesu gitero ir jadolo maduongʼ mi jodolo madongo duto gi jodongo kaachiel gi jopuonj chik nochokore kaachiel.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Petro noluwo bangʼe gichien, modonjo kode nyaka e laru mar jadolo maduongʼ. Kanyo nobetie piny kaachiel gi jorito, kooyo mach e dwol.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Jodolo madongo gi jobuch Sanhedrin duto ne manyo ketho mane ginyalo donjonego Yesu mondo gingʼadne buch tho, to ne ok giyudo ketho moro amora kuome.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 Ji mangʼeny bende ne jimbone wach ka giketo ketho mag miriambo e wiye, to wechegi ne ok chalre.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Bangʼe jomoko nochungʼ modonjone gi miriambo kawacho niya,
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 “Ne wawinjo jali kawacho ni, ‘Abiro muko hekalu ma dhano ogeroni eka bangʼ ndalo adek to, abiro gero machielo ma ok olos gi lwet dhano.’ ”
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 To kata mana gin bende wechegi ne ok chalre.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Eka jadolo maduongʼ nochungʼ malo e nyimgi mopenjo Yesu niya, “Dak idwok wachno? Ma wach manade ma jogi wacho kuomini?”
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 To Yesu nolingʼ alingʼa thi ma ok odwoke.
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Yesu nodwoke niya, “Ee, An. To unune Wuod Dhano kobet e bat korachwich mar Jal Maratego kendo kolor oa e boche polo.”
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Jadolo maduongʼ noyiecho lepe kowacho niya, “Pod wadwaro joneno mamoko nangʼo?
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Un uwegi usewinjo koyanyo Nyasaye. Uparo nade?”
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Eka jomoko nochako ngʼulo olawo kuome. Negitweyo wangʼe mi gigoye ngum, kagiwacho niya, “Hul ane ngʼa mogoyi.” Askeche to nongʼwane ka girodhe.
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Kane oyudo Petro obet oko e laru, achiel kuom nyiri matiyone jadolo maduongʼ nobiro machiegni.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Ka noneno Petro kaoyo mach, nodhi machiegni kode morange matut, bangʼe owachone niya,
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 To Petro nokwere kawacho niya, “Ok angʼeyo kendo kata winjo ok awinj tiend gima iwachono.” Bangʼe noa kanyo odhi e dhorangach.
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Ka nyako ma jatichno nochako onene e dhorangach, nochako owacho ne joma ochungʼ kanyo niya, “Ngʼatni en achiel kuomgi.”
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 To Petro nochako okwer kendo.
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 To en nochako kwongʼore mowachonegi koramo niya, “Ok angʼeyo ngʼat muwuoyo kuomeno.”
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Gikanyono thuon gweno nokok kendo mar ariyo. Eka Petro noparo wach mane oyudo Yesu osewachone niya, “Kapok thuon gweno okok nyadiriyo to wangʼ inikweda nyadidek.” Wachno nobedone malit mi nochako ywak.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.