Lucas 7
Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI
1 Kane Yesu osetieko wacho wechegi duto ka ji winjo, nodhi modonjo Kapernaum.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Kanyo ne nitie jatich jaduongʼ lweny, mane ruodhe ogeno ahinya, notuo kendo nochiegni gi tho.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Jaduongʼ lweny nowinjo humb Yesu, omiyo nooro jodongo mag jo-Yahudi ire, mondo gikwaye odhi ochang jatichne.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Kane gibiro ir Yesu negisaye chutho niya, “Ngʼatni owinjore mondo itimne maber,
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 nikech ohero pinywa kendo osegeronwa sinagogi.”
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Kuom mano, Yesu nodhi kodgi.
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 Ma emomiyo asekwanora ni ok awinjora biro iri. To wach mana wach to jatichna biro chango.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Nimar an bende an ngʼama ni e bwo loch kod jolweny manie bwoya. Ka awacho ne moro ni, ‘Dhiyo’ to odhi, kendo machielo ni ‘Bi’ to obiro. Bende ka anyiso misumbana ni, ‘Tim ma,’ to otimo kamano.”
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Kane Yesu owinjo wach ngʼatno, nowuore, kendo kane olokore mongʼiyo oganda maluwe, nowacho niya, “Awachonu, pok ayudo kata ngʼat achiel ma nigi yie maduongʼ machal kama kata e Israel.”
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Eka jogo mane ooro nodok e ot to negiyudo jatich kangima.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Mapiyo bangʼ mano, Yesu nodhi e dala miluongo ni Nain, to jopuonjrene gi oganda maduongʼ bende nodhi kode.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Kane osudo machiegni gi dhoranga dalano, to noromo gi joma otingʼo ngʼat motho ka igolo oko idhi yiko. Ngʼatno ne en wuowi achiel kende ma wuod dhako ma chwore otho. To oganda maduongʼ moa e dalano ne ni kode.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Kane Ruoth onene, chunye nokeche kendo nowacho niya, “Kik iywagi.”
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Eka nodhi machiegni kendo nomulo sanduku mane otingʼe wuowi manotho, to jogo mane otingʼe nochungʼ. Nowachone, “Wuowi matin, awachoni, chungi aa malo!”
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Ngʼat mane othono noa malo mobedo piny kendo nochako wuoyo, to Yesu nokawe momiye min-gi.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Ji duto ne luoro omako kendo negipako Nyasaye. Negiwacho niya, “Janabi maduongʼ osewuok e dierwa. Nyasaye osebiro konyo joge.”
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Wach maberni mar Yesu nolandore e Judea mangima kod gwenge mokiewo kode.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Jopuonjre Johana nonyise gigi duto. Noluongo ji ariyo kuomgi,
18 — ausente —
19 mine oorogi ir Ruoth mondo gipenje niya, “In e jalno mane onego obi koso warit ngʼat machielo?”
19 — ausente —
20 Kane jogo obiro ir Yesu, negiwachone niya, “Johana ja-Batiso noorowa iri mondo wapenj ni, ‘In e jalno mane onego obi, koso warit ngʼat machielo?’ ”
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 E sa nogono Yesu nochango ji mangʼeny mane nigi tuoche, midekre kod chunje maricho, kendo nomiyo muofni mangʼeny oneno.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Kamano nowacho ni jogo mane oor niya, “Doguru kendo unyis Johana gik ma useneno kendo winjo: Muofni neno, rongʼonde wuotho, jogo man-gi dhoho ichango, joma itgi odinore winjo wach, joma otho ichiero, kendo Injili iyalo ne joma odhier.
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 En ngʼat mogwedhi jal ma ok chwanyre mabar nikech an.”
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Bangʼe ka jopuonjre Johana nosea odhi, Yesu nochako wuoyo gi oganda kuom Johana kowacho niya, “Angʼo mane udhi mondo une e thim? Ne udhi neno odundu ma yamo tero koso?
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Ka ok mano, to en angʼo mane udhi mondo une? Ne udhi neno ngʼat morwakore gi lewni mabeyo koso? Ooyo, jogo marwakore gi lewni ma nengogi tek kendo madhialore gi gik mabeyo ni e ute ruodhi.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 To un nudhi mondo une angʼo? Janabi? Ee, awachonu, ni ne udhi neno ngʼat moloyo janabi gi duongʼ.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Ma e jal mane ondik kuome niya,
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Awachonu, kuom jogo duto mamon onywolo onge ngʼato maduongʼ moloyo Johana; kata kamano ngʼatno matinie moloyo e pinyruoth Nyasaye duongʼ moloye.”
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 (Ji duto, kata mana jasol osuru, kane giwinjo weche Yesu, ne giyie ni yor Nyasaye ni kare, nikech nosebatisgi gi Johana.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 To jo-Farisai kod jogo molony e chik nodagi dwaro mar Nyasaye kuomgi giwegi, nikech ne pok obatisgi gi Johana.)
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Yesu nopenjogi niya, “Koro en angʼo ma dapimgo tiengʼ ma kawuononi? Gichalo gi angʼo?
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Gichalo nyithindo mobedo e chiro kendo luongore kendgi moro ka moro kagiwacho niya,
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Nimar Johana Ja-batiso nobiro ka ok ocham makati kata madho divai, to uwacho ni, ‘En gi jachien.’
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Wuod Dhano nobiro ka chiemo kendo metho, to uwacho ni, ‘Neyeuru jawuoro kendo jamer mosiep josol osuru gi joricho.’
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 To rieko ifwenyo adimba gi nyithinde duto.”
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Chiengʼ moro ja-Farisai achiel moro noluongo Yesu mondo ochiem kode nodhi e od ja-Farisai mobedo but mesa.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Kane dhako mane osedak e ngima mar richo e dalano nowinjo ni Yesu ne chiemo e od ja-Farisai, nokelo chupa mar alabasta mopongʼ gi mo mangʼwe ngʼar,
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 kendo nochungʼ e toke, but tiende, pi wangʼe nolwar e tiendene ma gitimo pi eka noyweyogi gi yie wiye, monyodhogi kendo noolo mo mangʼwe ngʼar kuomgi.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Kane ja-Farisai mane oluonge oneno ma, nowacho owuon niya, “Ka dine bed ni ngʼatni en janabi, to nine ongʼeyo ni ngʼat ma muleni en ngʼat machalo nade kendo ni en dhako machalo nade nikech en jaricho.”
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Yesu nodwoke niya, “Simon, an-gi gima adwaro wachoni.”
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 “Ji ariyo ne nigi gowi mar jahol pesa, moro. Achiel nenigigope mar silingʼ mia abich, to machielo piero abich.
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Giduto ji ariyogi ne gionge gi pesa ma gichulego, omiyo noweyonegi gopegi. Koro en mane kuomgi mabiro here moloyo?”
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simon nodwoko niya, “Aparo ni ngʼat mane nigi gowi maduongʼ mowene.”
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Eka nolokore mongʼiyo dhakono mowachone Simon, niya, “Ineno dhakoni? Nabiro odi. Ne ok imiya pi moro amora mondo alwokgo tiendena, to nolwoko tiendena gi pi wangʼe kendo noyweyogi gi yie wiye.
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 To in ne ok inyodha, to dhakoni chakre sa mane adonjo, ne ok oweyo nyodho tiendena.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Ne ok iolo mo e wiya, to oseolo mo mangʼwe ngʼar e tiendena.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Emomiyo, awachoni ni richone mathoth osewene, nikech nonyiso hera mathoth. To ngʼat mowene richo manok, herane bende tin.”
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Eka Yesu nowachone niya, “Richoni oweni.”
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Welo mamoko nochako penjore kendgi giwegi kawacho niya, “Mani en ngʼa maweyo ne ji richogi?”
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Yesu nowachone dhakono niya, “Yieni oseresi; dhi gi kwe.”
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.