Lucas 4

Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesu, kopongʼ gi Roho Maler, noa Jordan, kendo notere gi Roho nyaka e thim,
1 Jesu biyan tutufin etei God Anun Kakafiyin karatan Jordan harewane matabir yen naatu Anun Kakafiyin i’unawiy in Judea arar yan tit.
2 kama jachien notemee kuom ndalo piero angʼwen. Kuom ndalo piero angʼwen-go ne ok ochamo gimoro e ndalogo duto, to bangʼ ka ndalogo noserumo kech nokaye.
2 Nati’imaim veya etei 40 bay en ma’am ufunamaim bayumih morob. Naatu nati ana maramaim Demon Mowan na routobon itin,
3 Satan nowachone niya, “Ka in Wuod Nyasaye adier, nyis kidini olokre kuon.”
3 eo, “O i God Natun na’at, kabay iti ku’uwih tebotabir rafiy tematar ku’aa.”
4 Yesu nodwoke niya, “Ondiki ni, ‘Dhano ok bed mangima nikech chiemo kende.’”
4 Baise Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘Orot men bayumaim akisin niyawasimih.’”
5 Eka Satan notere kama otingʼore malo kendo ka diemo wangʼ nono nonyise pinjeruodhi duto mag piny.
5 Naatu Demon Mowan Jesu i’unawiy maiye hiyen hin koun yan bat, imatanubamo tafaram tutufin etei itin.
6 To nowachone niya, “Abiro miyi loch mag pinjegi duto gi duongʼ-gi, nimar osemiyagi, kendo anyalo chiwogi ne ngʼato angʼata, madwaro.
6 Naatu Demon Mowan eo, “Ayu boro fair etei o anit naatu tafaram ana aiwob auman boro anit. Anayabin etei’imak ayu hitu, ayu orot yait arurubin boro i anitin nab.
7 Omiyo ka igoyo chongi piny ma ilama, to magi duto biro bedo magi.”
7 Imih O ayu inakwakwafiru na’at, iti sawar etei boro o nowamih anit.”
8 Yesu nodwoko niya, “Ondiki ni, ‘Lam Jehova Nyasaye ma Nyasachi kendo en kende ema itine.’”
8 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God akisinamo inakwafir isan inabow.’”
9 Eka Satan notere Jerusalem kendo nomiyo ochungo e osuch hekalu malo mogik. Eka nowachone niya, “Ka in Wuod Nyasaye to chikri piny.
9 Naatu iban maiye Demon Mowan Jesu bai nawiy hin Jerusalem hitit, hiyen hin Tafaror Bar tafantoro’ot bat naatu iu, “O God Natun na’at, kukununuw kura’iy.
10 Nimar ondiki niya,
10 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘God boro ana tounamatar na’uwih hinatafafari,
11 gibiro tingʼi malo e lwetgi,
11 umah yanamaim inare hinabuwi, boro men kabay a narab natakakirimih.’”
12 Yesu nodwoko niya, “Ondiki bende ni, ‘Kik item Jehova Nyasaye ma Nyasachi.’”
12 Baise Jesu iya’afut iu, “Buk Atamaninamaim hikirum hio, ‘A Regah a God men routobon initinimih.’”
13 Kane Satan osetieko temgi duto, noweye nyaka kinde moro machielo.
13 Demon Mowan routobon ta ta Jesu bitin ufunamaim itumar tabaratait tit mar kafai ufunamaim bat.
14 Yesu nodok Galili gi teko mar Roho, kendo wachne nolandore e gwenge duto moluoro Galili.
14 Imaibo Jesu God Anun Kakafiyin ana fair bai auman matabir na Galilee tit. Ana tur ra’at tasasar tit tafaram nati sisibinamaim hima’am etei’imak hinowar.
15 Nopuonjo e sinagokegi, kendo ji duto nopake.
15 Kou’ay Bar wanawanan run bi’obaibiyih sabuw etei’imak tur hinonowar, hifai hibora’ara’ah.
16 Nodhi Nazareth kuma nodonge, kendo chiengʼ Sabato nodhi e sinagogi, kaka nobedo kite kendo nochungo mondo osom.
16 Jesu remor na Nazareth tit, bar merar i ma rara’atamaim, Baiyarir ana veya matanfufur isisinaf na’atube, in Kou’ay Bar run, Buk ta baiyab isan misir.
17 Nomiye kitap Isaya janabi, ka oelogo, noyudo kama nondikie ni:
17 Naatu dinab orot Isaiah ana buk hibai Jesu hitin, bai rusasar tur iti na’atube hikirum inu’in ana efanamaim tit.
18 “Roho mar Jehova Nyasaye ni kuoma,
18 “Regah Anun Kakafiyin i ayu wanawana’umaim ema’am,
19 bende ni mondo aland ni ma e higa mar ngʼwono mar Jehova Nyasaye.”
19 Naatu anakurereb sabuw hinanowar
20 Eka noumo kitabuno, mi nochiwe ni jatich, kendo nobedo piny ka wenge ji duto e sinagogi ne ngʼiye matek,
20 Jesu buk itakum orot kaifenayan itin i mara’iy. Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima’am etei’imak matah hito’ab Jesu hi’itin kikin.
21 to nochako kowachonegi niya, “Kawuono ndikoni chopo kare ka uwinjo.”
21 Baise Jesu misir busuruf sabuw hai tur eowen eo, “Tur iti aiyab kwananowar i boun na iturobe.”
22 Ji duto nowuoyo maber kuome kendo negiwuoro ahinya weche mag ngʼwono manowuok e dhoge. Negipenjo niya, “Donge ngʼatni en wuod Josef?”
22 Sabuw etei’imak nati’imaim hima Jesu eo hinonowar hio, “Turobe iti orot ana tur i gewasin.” Naatu tur mumunin bitan eo hinonowar isan hifofofor, naatu taiyuwih hibatiyih hio, “Iti orot i Joseph natun?”
23 Yesu nowachonegi niya, “Adier chutho ubiro wachona ngeroni ni, ‘Jathieth, changri iwuon! Tim e dalau ka gigo ma wasewinjo ni ne itimo Kapernaum.’ ”
23 Naatu Jesu iuwih eo, “Binan tur gewasin matan fufur sabuw teo’omaim boro kwana’uwu kwanao, ‘Adanafur ana orot, taiyuw kwiyawasi.’ Naatu iban boro kwana’uwu maiye, ‘Capernaum ma bow bigan tanonowar na’atube, iti ana bar ana meraramaim nabow tana’itin.’”
24 Nodhi nyime kowacho niya, “Awachonu adiera, onge janabi mirwako e dalagi owuon.
24 Jesu iban maiye iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen, dinab orot ana bar ana meraramaim boro men ana merar hinay hinabaimih.
25 Adier awachonu ni ne nitie mon ma chwogi otho mangʼeny e Israel e kinde mar Elija, kane polo olor kuom higni adek gi nus kendo ne nitie kech mager e piny kuonde duto.
25 Naatu tur anababatun a tur ana’owen, Elijah ma’am ana veya’amaim kwafukwafur maumurih na’in Israel wanawanan hima’am afow matar. Nati ana veya’amaim kwamur etei tounu naatu sumar six na’atube toun men yar, baimar kakafin na, nati tafaram wanawananamaim bar merar etei’imak bay i’en.
26 To kata kamano ne ok oor Elija ir moro kata achiel kuomgi, to makmana dhako ma chwore otho e dala mar Zarefath e gwengʼ Sidon.
26 Nati ana veya’amaim God men Elijah iyafar Israel wanawanan kwafur babin ta ibaisimih, baise Sidon wanawanan Zarepat bar meraramaim kwafur babin ta’imon ma’am isan God iyafar in tit baibais itin.
27 Bende ne nitie ji mangʼeny e Israel mane nigi dhoho e kinde mar Elisha janabi to onge kata achiel mane opwodhi makmana Naaman ja-Siria kende.”
27 Naatu dinab orot Elisha ma’am ana veya Israel sabuw moumurih maiyow kokom ani’anih hima’ama men yait ta na Elisha iyawasimih, baise tafaram Syria orot wabin Naaman akisinamo na Elisha iyawas.”
28 Ji duto mane ni e sinagogi ne mirima mager omako kane giwinjo wechegi.
28 Sabuw Kou’ay Bar wanawanan hima iti tur hinonowar ana veya, yah wanawanan so’aso’ar yen higagamat,
29 Negia malo mine giriembe gigole oko mar dala kendo tere e geng got kama nogerie dalano mondo gidhire olwar piny.
29 himisir Jesu hibai hitain ufun hitit, bar merar hitumar, hiyen fan tafan hibat hitarouw fan tare’emih hiwa’an, anayabin bar merar i fan tafan hiwowab hima’am.
30 Kata kamano nowuotho awuotha kokadho e kind oganda modhi kuma nodhiyoe.
30 Baise Jesu sabuw rau’ay gagamin hibatabat umah aren sorabon hai foun remor tit in.
31 Eka nodhi Kapernaum, dala manie Galili, kendo chiengʼ Sabato nochako puonjo ji.
31 Jesu na Galilee wanawananamaim bar merar ta wabin Capernaum imaim tit, Baiyarir ana veya run sabuw i’obaibiyih hima hinonowar.
32 Negiwuoro puonjne, nikech wechene ne nigi teko.
32 Sabuw etei’imak hifofofor men kafaita. Anayabin ana tur eo i tur anababatun naatu fairin.
33 To e sinagogi ne nitie ngʼat moro mane nigi jachien marach. Ngʼatni noywak kogoyo koko matek kowacho niya,
33 Nati Kou’ay Baremaim orot ta wagabur iwan demon kakafin anababatun auman na run ma’am, fanan aumetawat na’in iwow eo,
34 “En angʼo midwaro timo kodwa, Yesu ja-Nazareth? Isebiro mondo itiekwa koso? Angʼeyo ngʼama in, in Ngʼat Maler Mar Nyasaye!”
34 “Hei! Aki isai abisa inasinafumih kunan? Aki gurusi’imih? Jesu Nazareth mowan. Ayu aso’ob. O i yait, O i God ana tur abarayan Orot Kakafiyin.”
35 Yesu nokwere matek niya, “Lingʼ thi! Wuogi ia kuome!” Eka jachien nogoyo ngʼatno piny e nyimgi duto kendo nowuok ma ok ohinye.
35 Jesu wagabur mowan kwarartatab eo, “Yate inbainub orot biyanamaim kutit!” Wagabur mowan sabuw nahimaim orot itaiy re tabaratait tit, men isan abisa ta sinafumih.
36 Jogo duto nowuoro kendo negipenjore niya, “Ma puonj manade? Kuom teko maduongʼ kod loch, ochiko koda ka jochiende kendo giwuok.”
36 Baise Sabuw etei’imak hai baifofofor ra’at, taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot ana tur i fair kwanekwan. Ana onowaten naatu ana fair auman iti tur eo demon kakafih biyunih i hitit!”
37 To humb Yesu ne olandore e alwora duto kuonde mokiewo gi gwengʼ mane entie.
37 Naatu Jesu abisa sisinaf isan ana tur tasasar tit tafaram nati hima’am wanawanan etei hinowar.
38 Yesu noa e sinagogi kendo nodhi e dala Simon. Koro min chi Simon ne nigi tuo midhusi matek, kendo ne gikwayo Yesu mondo okonye.
38 Jesu misir Kou’ay Bar itumar tit na Simon ana bar tit, Simon rawan babin sawow biyan fora’ab anababatun inu’in, sabuw Jesu hifefeyan baiyawasinamih hio.
39 Omiyo nodhi mokulore bute kendo nochiko midhusi mondo oa kendo midhusi noweye. Nochungo oa malo mapiyo kendo nochako miyogi chiemo.
39 Basit Jesu na babin inu’in sisibin tit bat sawow i’ari’ar naatu sawow babin biyanane tit, babin yawas misir bay bow eafusar itab hi’aa.
40 Kane chiengʼ podho, ji nokelo ne Yesu ji duto mane nigi tuoche mopogore opogore, kendo noketo lwetene kuom moro ka moro, mochangogi.
40 Veya re’er ufunamaim, sabuw sawow yumatah ta ta hibow hi’inu’in, turahinah hibuwih hina Jesu biyan hitit, sabuw ta’ita’imon butubutubunih etei’imak hiyawas.
41 Moloyo mano, jochiende nowuok oa kuom ji mangʼeny, ka goyo koko niya, “In e Wuod Nyasaye!” To nokwerogi kendo ne ok oyiene jochiendego mondo owuo nikech negingʼeyo ni en e Kristo.
41 Sabuw moumurih na’in auman biyahine demon kakafih hitit hiwow hio, “O i God Natun!” Baise Jesu demon awah bofafaren men karam boro hitao’rereb. Anayabin demon hiso’ob Jesu i Roubininenayan.
42 Kane piny oru, Yesu nodhi kar kende. Ji ne manye to kane gibiro kama ne entie, negitemo tame mondo kik owegi.
42 Martot auman Jesu nati bar merar itumar tit in efan ta nautanubinamaim akisinamo ma. Baise sabuw hinuwih hinan hititita’ur ana veya, bairi nati’imaim ma isan hi’otan.
43 To nowacho niya, “Nyaka ayal Injilini mar pinyruoth Nyasaye e mier moko bende, nikech ma emomiyo noora.”
43 Baise Jesu iuwih eo, “Ayu boro anan God ana aiwob isan tur gewasin bar merar afa’amaim auman anabinan hinanowar. Anayabin ayu nati bowabow isan God iyunu ana.”
44 To nodhi nyime koyalo e sinagoke mag Judea.
44 Naatu Jesu tafaram Judea wanawananamaim Kou’ay Bar etei run tit binan remor.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.