Atos 8
Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI
1 Saulo mane oyudo ni kanyo noyie gi nek mar Stefano.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Joma oluoro Nyasaye noyiko Stefano kendo ne giywage malit.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 E kindeno Saulo nochako sando kanisa kodonjo e ot ka ot kendo omako chwo gi mon moter e od twech.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Joma noke e pinje maokogo noyalo Injili kamoro amora mane gidhiye.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Filipo nodhi nyaka e dala mar Samaria mi olando Wach Kristo kuno.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Kane oganda owinjo yalo mar Filipo, kendo kane gineno honni mane otimo, negimedo chiko itgi mondo giwinj wechene.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Jochiende nowuok kuom ji mangʼeny ka giywak malit, kendo jo-athany kod pudhe nochangi.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Omiyo dalano nopongʼ gi mor maduongʼ.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Ne nitie ngʼat moro miluongo ni Simon. Ngʼatni nosebedo katimo timbe jwok e dala mar Samaria, kendo timbene nomako dho ji duto. Nosungore ni en ngʼama lich,
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 kendo jo-Samaria duto, jomatindo gi jomadongo, noyie kode. Negiluwo bangʼe ka gikok niya, “Ngʼatni nigi teko Nyasaye miluongo ni Teko Maduongʼ.”
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Ji ne luwe nikech kinde mathoth nosemako dho ji gi timbene mag jwok.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 To kane Filipo oyalo ne jogo Injili mar pinyruoth Nyasaye, kod nying Yesu Kristo, ne giyie, mi giyudo batiso giduto, chwo gi mon.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Simon owuon bende noyie, bangʼe noyudo batiso, kendo nosiko koluwo bangʼ Filipo kamoro amora mane odhiye, kowuoro ranyisi madongo kod honni ma noneno ka Filipo timo.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Kane joote man Jerusalem owinjo ni jo-Samaria noserwako wach Nyasaye, negioro Petro gi Johana irgi.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Kane gichopo, ne gilamonegi mondo giyud Roho Maler,
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 nikech Roho Maler ne pok obiro kuom ngʼato angʼata kuomgi, to nosebatisgi mana e nying Ruoth Yesu.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Bangʼe Petro gi Johana noyieyo lwetgi kuomgi mi giyudo Roho Maler.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Kane Simon oneno ni ji ne yudo Roho Maler ka joote oyieyo lwetgi kuomgi, nomiyogi pesa kowacho niya,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 “An bende miyaeuru teko ma un-goni mondo ngʼato angʼata ma ayieyo lweta kuome oyud Roho Maler.”
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 To Petro nodwoke niya, “Mad pesagigo lal kodi nono, nikech chunyi wuondi ni inyalo ngʼiewo mich Nyasaye gi pesa!
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Ionge gi migawo moro amora e tijwani, kendo kwan-ni onge e iye, nikech chunyi ok nikare e nyim Nyasaye.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Omiyo lokri iwe timni marachni, kendo ilam Ruoth Nyasaye, dipo ka oweyoni richoni kuom bedo gi paro marachno e chunyi.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Nikech aneno ka chunyi opongʼ gi nyiego mangʼeny, kendo richo oloki misumbane chuth.”
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Eka Simon nodwoko niya, “Lamna Ruoth Nyasaye mondo gima rach misewacho kuomano kik timrena.”
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Kane gisetimo neno kendo yalo wach Ruoth, Petro gi Johana nodok Jerusalem, ka giyalo Injili e miech Samaria mangʼeny.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Malaika mar Ruoth nowacho ni Filipo niya, “Koro aa malo idhi yo milambo, kiluwo yo mongʼado i thim moa Jerusalem kadhi Gaza.”
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Kuom mano, Filipo nochako wuoth, to kane oyudo odhi, noromo gi ja-Ethiopia mabwoch, mane en jatelo maduongʼ morito mwandu duto mag Kandake, “ruoth ma dhako mar jo-Ethiopia.” Ngʼatni noa lemo Jerusalem,
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 kendo koro nodok dala, koidho gache kendo kosomo kitap Janabi Isaya.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Roho Maler nowacho ni Filipo niya, “Dhiyo mondo ichungʼ machiegni gi gari cha.”
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Eka Filipo noringo odhi nyaka but garino mi owinjo ka ngʼatno somo kitap Janabi Isaya. Filipo nopenje niya, “Bende iwinjo tiend gima isomono?”
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Ja-Ethiopia nodwoko Filipo niya, “Ere kaka dawinj tiende kaonge ngʼama olerona tiende?” Omiyo norwako Filipo mondo oidh obed kode ei gari.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Kama noyudo ngʼatno somo ndiko kama wacho ni:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Ne oyale angʼaya kimiye wichkuot.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Jatelono nopenjo Filipo niya, “Yie inyisae ni Janabi wuoyo kuom ngʼa e Ndikoni? Owuoyo kuome owuon, koso owuoyo kuom ngʼat machielo?”
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Eka Filipo nochako gi Ndiko kama ne ja-Ethiopiano somo, mi odhi nyime gi yalone Injili mar Yesu.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Kane gimedo dhi nyime, negichopo kama pi moro ne nitie. Ja-Ethiopia nowachone Filipo niya, “Pi eri, angʼo ma dimona yudo batiso?”
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Filipo nodwoke niya, “Inyalo yudo batiso, kiyie gi chunyi duto.”
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Omiyo nochiwo chik mondo gari ochungʼ. Eka ne gilor gidhi e pi mi Filipo nobatise.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 To kane giwuok e pi, Roho Maler mar Ruoth Nyasaye nokawo Filipo apoya, mi ja-Ethiopiano ne ok ochako onene kendo to nodhi e wuodhe kopongʼ gi mor.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Filipo nopo kochopo e dala mar Azoto, kendo nowuotho koni gi koni, koyalo Injili e mier duto nyaka nochopo Kaisaria.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.