Atos 5

Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Koro ngʼat moro miluongo ni Anania, kaachiel gi chiege Safira, bende noloko puothgi moro pesa.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 To Anania nodongʼ gi bath pesa moko lingʼ-lingʼ mondo okonyrego, ka chiege bende nongʼeyo wachno maber. Pesa modongʼ, to nokelo oketo e lwet joote.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Eka Petro nowachone Anania niya, “Ere kaka iseweyone Satan thuolo e chunyi momiyo isewuondo Roho Maler, ka idongʼ gi bath pesa mane iyudo kuom puodho?
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Donge puodhono ne en mari kane pok iloke pesa? Kata kane iseloke pesa, donge ne inyalo konyori gi pesago kaka ihero? En angʼo manomiyo iparo mondo itim gima kamano? Nyasaye ema isewuondo, to ok dhano!”
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Kane Anania owinjo wachno, nogore piny motho. Ji duto mane owinjo gima notimoreno ne luoro omako.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Eka yawuowi nobiro moboyo ringre gi law, mine gikawe kendo tere oko mi giike.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Bangʼ seche adek, chiege bende nobiro kanyo, kokia gima nosetimore ne chwore.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Petro nopenje niya, “Nyisa ane ka bende ma e nengo mane Anania oyudo kuom puodho manende oloko pesa?”
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 To Petro nowachone niya, “Ere kaka ne unyalo winjoru mondo utem Roho mar Ruoth? Ne! Tiend joma ne oyiko chwori pod ni e dhoot, in bende gibiro tingʼi giteri oko.”
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Gikanyono Safira nogore piny e tiend Petro mi otho. Eka yawuowi nobiro modonjo, to kane giyude ka osetho, ne gitingʼe gitere oko mi giike e bath chwore.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Luoro maduongʼ nomako kanisa, kod ji duto mane owinjo gik mane otimore.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Joote notimo honni gi ranyisi mathoth e dier ji, to joma oyie kuom Kristo duto ne chokore gi chuny achiel e Agoch Solomon.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Onge ngʼato angʼata mane nyalo hedhore mondo oriwre kodgi, kata obedo ni ji ne omiyogi luor malich kamano.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 To kata kamano, chwo gi mon mangʼeny nomedo yie kuom Ruoth, kendo mago manoyie nomedore e kwan joma noseyie kuom Kristo.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Kuom mano, ji nokelo joma tuo mi giketogi e bath yore ka gipielogi e kitendini kod pere, mondo kata mana tipo mar Petro oum moko kuomgi kokalo butgi.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Oganda mag ji mathoth moa e mier mokiewo gi Jerusalem bende nokelo jogi matuo gi joma jochiende sando, kendo jogo duto nochangi.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Eka jadolo maduongʼ gi joge, mane gin jokanyo mar buch jo-Sadukai, nyiego nomako.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Negimako joote mi giterogi e od twech.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 To kane ochopo otieno, malaika mar Ruoth noyawo dhoudi duto mag od twech mogologi oko.
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 Malaikano nowachonegi niya, “Dhiuru uchungʼ ei hekalu mondo unyis ji weche duto kuom ngima manyien-ni.”
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Kane piny oyawore, negidonjo e hekalu mana kaka nonyisgi, mi gichako puonjo ji.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 To kane askeche ochopo e od twech, ne ok giyudo jopuonjre kuno. Kuom mano negidwoko wach niya,
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 “Ne wayudo ka dhout od twech olor matek, kendo ka jorito ochungʼ e dhoudi; to kane wayawo dhoudigo, to ne ok wayudo ngʼato ei od twech.”
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Kane jatend jorit hekalu gi jodolo madongo owinjo wachni, ne gidhier nono, ka giparore kuom gima wachni ne nyalo kelo.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Eka ngʼat moro nobiro mowachonegi niya, “Winjieuru! Joma ne uketo e od twech ka aneno kochungʼ ei hekalu ka puonjo ji.”
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Kane jatend jorit hekalu owinjo wachno, nowuok mana gisano gi askechene mi gidhi giomo joote gikelo. Ne ok gitiyo githuon, nikech negiluor ni ji nyalo chielogi gi kite.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Kane gisekelo jootego, negiterogi e nyim jobuch Sanhedrin mondo jadolo maduongʼ onon-giane.
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Jadolo maduongʼ nowachonegi niya, “Donge ne wasiemou ni kik uchak upuonj ji e nying ngʼatni, to koro ere kaka usepongʼo Jerusalem duto gi puonju, kuramo ni nyaka bura lowa nikech remb ngʼatni?”
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Petro gi joote mamoko nodwokogi niya, “Nyaka wawinj mana Nyasaye kende, to ok dhano!
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Nyasach kwerewa nochiero Yesu oa kuom joma otho, en e Yesu mane unego ka uguro e msalaba.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Nyasaye notingʼe malo mokete e bade owuon ma korachwich, kaka Ruoth kendo Jawar, mondo omi jo-Israel olokre owe richogi.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Wan, kaachiel gi Roho Maler, ma Nyasaye miyo joma omiye luor wasebedo joneno kuom wechegi.”
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Kane giwinjo wachni, mirima mager nomakogi, kendo negidwaro nego joote.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 To ja-Farisai moro ma nyinge Gamaliel, mane en japuonj chik ma ji duto ogeno, nochungʼ e nyim buch Sanhedrin mi ogolo chik mondo ogol joote oko matin.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Bangʼe nowuoyonigi kama: “Jo-Israel, paruru matut kuom gima udwaro timo ni jogi.
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Pok odeko ka Theuda nyocha osieko ka, kowacho ni en ngʼat moro malich, kendo kar ji mia angʼwen noluwe. Ne onege, kendo jolupne ne oke, mi wachno orumo kamano.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Bangʼe achien Judas ja-Galili nothinyore e kinde mane ikwanoe ji, mi notelo ni oganda moro matin mane kwedo loch. En bende ne onege, mi jolupne olal nono.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Kuom mano, weuru jogi mos! Gonygiuru gidhi! Nikech kapo ni chenrogi kata timbegigi oa kuom dhano, to ok gibi dhi nyime.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 To ka oa kuom Nyasaye, to ok ubi nyalo gengʼogi, nono to dipo ka unwangʼo ni ukedo mana gi Nyasaye!”
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Negirwako weche Gamaliel, omiyo negiluongo joote irgi mi gigolo chik mondo ochwadgi. Eka negisiemogi matek ni kik giwuo kuom nying Yesu, bangʼe ne giweyogi gidhi.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Joote ne oa e nyim buch Sanhedrin kamor ahinya, nikech ne okwan-gi kaka joma oromo yudo sand nikech Nyingno.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Odiechiengʼ kodiechiengʼ ei agolni mag hekalu kendo ot ka ot ne ok gilingʼ ma ok gipuonjo kendo gihulo Injili ni Yesu e Kristo.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.