Atos 21
Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI
1 Bangʼ kane wasegoyonegi oriti, ne wasiayo yie mi wakwangʼ e dier nam tir nyaka chula mar Kos. Kinyne ne watundo e chula mar Rodos, kendo kane waa kanyo, to ne wadhi mi wachopo Patara.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Kuno newanwangʼe yie madhi Foinike, mine waidho kendo wachako kwangʼ.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Kane wasechopo kama koro ne wanyalo nenogo Saipras, ka waluwo yo modok milambo mare, ne wakwangʼ kwachomo Siria, mine wagowo Turo kama ne idhi lorie gik mane yiewa otingʼo.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Ne wayudo jopuonjre kuno, kendo ne wabet kodgi kuom ndalo abiriyo. Kaka Roho Maler notelonigi, neginyiso Paulo ni kik odhi Jerusalem.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Kata kamano, ka ndalo mane onego wabedgo kodgi norumo, ne wawuok kendo wadhi nyime gi wuodhwa. Jopuonjre duto, kaachiel gi mondegi kod nyithindgi, ne okowowa nyaka oko mar dalano, kendo kane wachopo e dho nam, to ne wagoyo chongwa piny mi walemo.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Eka ne wagoyonegi oriti, bangʼe wadonjo e yie, ka gin to gidok miechgi.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Ne wadhi nyime gi wuodhwa ka waa Turo, nyaka ne wagowo Potolomai, kuma ne wamosoe jowete, kendo ne wabet kodgi kuom odiechiengʼ achiel.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Kinyne ne wawuok kanyo mi wachopo Kaisaria, kendo ne wabet e od Filipo jayalo, mane en achiel kuom jokony abiriyo.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Filipo ne nigi nyiri angʼwen mapok okendi mane gin johul wach.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Kane wasebet kodgi kuom ndalo moko, janabi ma nyinge Agaba nobiro irwa koa Judea.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Kane ngʼatni ochopo irwa, nokawo okanda mar Paulo motweyogo bedene gi tiendene owuon, kendo owacho niya, “Roho Maler wacho kama: ‘Mana kaka atweyorani e kaka jo-Yahudi man Jerusalem biro tweyo wuon okandani mi gichiwe e lwet joma ok jo-Yahudi.’ ”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Kane wawinjo wachno, wan kaachiel gi ji duto, ne wasayo Paulo mondo kik odhi Jerusalem.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 To nodwokowa kowacho niya, “Angʼo momiyo uywak kendo unego chunya? An aikora ok mana ni twech kende, to kata ni tho e Jerusalem kuno, nikech nying Ruoth Yesu.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Kane wayudo ni ok onyal loko pache, to ne waweyo wachno, mi wawacho niya, “Ruoth Nyasaye mondo otim dwarone.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Bangʼ mano ne waikore mi wadhi nyaka Jerusalem.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Jopuonjre moko moa Kaisaria bende nodhi kodwa nyaka dala Manason, kama nonego wadagie. Manason ne en ja-Saipras, kendo ne en achiel kuom jopuonjre mane okwongo yie kuom Ruoth.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Kane wachopo Jerusalem, jowete norwakowa gi mor.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Kinyne Paulo kaachiel kodwa nodhi mondo one Jakobo kendo jodongo duto nochokore kodwa.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Paulo nomosogi, eka nonyisogi weche duto kuom gik mane Nyasaye osetimo e kind joma ok jo-Yahudi e tichne mar lando Injili.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Kane giwinjo mano, negipako Nyasaye, eka giwacho ni Paulo niya, “Owadwa Paulo, inyalo neno kaka jo-Yahudi gana gi gana oseyie kuom Ruoth Yesu, kendo kargi giduto giketo chunygi kuom luwo Chik.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Osenyisgi ni ipuonjo jo-Yahudi modak e kind joma ok jo-Yahudi duto mondo kik gilu Chike Musa, kisemogi mondo kik giter nyithindgi nyangu kata kik gilu timbewa.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Koro wanyalo timo angʼo? Wangʼeyo ni gibiro ngʼeyo maonge kiawa ni isechopo ka,
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 omiyo yie kodwa mondo itim kaka wanyisi. Nitie chwo angʼwen e dierwa ka mosetimo singruok.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Kaw jogi mondo idhi ipwodhri kaachiel kodgi, bangʼe ichulnegi nengo mar misengini monego gichul bangʼ pwodhruok, eka oliel yie wigi. Kitimo kamano, to ji duto biro kawo weche duto ma ji wacho kuomi kaka miriambo, kendo gibiro kawi kaka ngʼat moluwo Chik Musa.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 To kuom joma ok jo-Yahudi moyie, wasendikonegi kuom gimane buchwa ongʼado ni kik gicham chiemo motimgo misango ni nyiseche manono, kik ucham remo, gi ring jamni mode, kendo ni kik giterre.”
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Kinyne Paulo nokawo jogo mi nopwodhore kaachiel kodgi, eka nodonjo e hekalu mondo onyisgi chiengʼ ma pwodhruokno norume, kod odiechiengʼ ma notimnie misango ni ngʼato ka ngʼato.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Kane ndalo abiriyo mag pwodhruok chiegni rumo, jo-Yahudi moko moa e piny Asia noneno Paulo ei hekalu. Ne githuwo ji duto kode mi gimake,
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 ka gikok niya, “Jo-Israel, konywauru. Ma e ngʼat mapuonjo ji duto kamoro amora modhiye mondo gibed mamon kod jowa, gi chikewa kod hekaluwani. Kata sani osekelo nyaka jo-Yunani ei hekalu ka, mi odwanyo kama lerni.”
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 (Noyudo giseneno Trofimo ja-Efeso ka nigi Paulo e Jerusalem mi giparo ni dipo ka Paulo nosedonjo nyaka ei hekalu.)
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Wachno nomiyo koko ochakore ei Jerusalem duto, kendo ji moa koni gi koni nobiro karingo. Negimako Paulo mi giywaye gigole ei hekalu, bangʼe giloro dhorangeye duto.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Kane gichako goye mondo ginege, wach nochopo ni jatend lweny mar jo-Rumi, ni dala Jerusalem duto otimo koko.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Kuom mano, nokawo jotelo moko gi jolweny mi oringo odhi kodgi nyaka kuma ne oganda ochokore. Kane jokokogo oneno jatend lweny gi jolweny mane ni kode, ne giweyo goyo Paulo.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Jatelono nobiro momako Paulo, kendo nogolo chik mondo otweye gi nyoroche ariyo. Bangʼe nopenjogi niya, “Ngʼatni en ngʼa? To osetimo angʼo?”
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Jomoko e chokruokno nokok kawacho gimoro achiel to jomoko ne wacho gimachielo makoro jatend lweny ne ok nyal ngʼeyo malongʼo gima notimore nikech koko, omiyo nogolo chik mondo oter Paulo kama askeche odakie.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Kane Paulo ochopo e ndiri midonjogo ka jolweny, jogo koro ne ger marach mi nochuno askeche mondo otingʼe.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Ogandano mane oluwogi nosiko kakok niya, “Negeuru.”
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Kane jolweny koro chiegni donjo gi Paulo kama gidakie, nokwayo jatendgi kowacho niya, “Yiena mondo awachni wach moro.”
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Donge aparo ni in e ja-Misri manyocha ochako koko e dalani kotelo ni jo-mahundu alufu angʼwen momanore gi gige lweny, nyaka e thim?”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Paulo nodwoke niya, “An ja-Yahudi monywol Tarso, e piny Kilikia. Kuom mano, ok aa e dala moro matin minyalo chayo. Kiyie, to miya thuolo awuo gi jogi.”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Kane jatend lweny osemiye thuolo mondo owuo, Paulo nochungʼ e raidhi, motingʼo ni ji bade mondo gilingʼ. Kane giselingʼ nowuoyo kodgi gi dho jo-Hibrania kowacho niya:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.