Atos 18

Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Bangʼ mano, Paulo noa Athene modhi Korintho.
1 Iti ufunamaim Paul Athens ihamiy naatu na Corinth tit.
2 Kuno nonwangʼo ja-Yahudi moro mane onywol Ponto miluongo ni Akula. Ngʼatno noyudo odar oa Italia gi chiege Priskila, nikech ruoth Klaudio nosegolo chik mondo jo-Yahudi duto odar oa Rumi. Paulo nodhi limogi,
2 Nati’imaim Jew orot wabin Aquila hairi hitar, Aquila i Pontus imaim tufuw baise aawan Priscilla hairi Italy hihamiy hitit, anayabin Caesar Claudius Jew sabuw etei Rome hima’am ia’arih iuwih hitit. Imih Paul na Corinth titit i na Aquila Priscilla hairi inanawanih.
3 mi odak kodgi kendo tiyo kodgi nikech en bende ne en jatwangʼ hema mana kaka gin.
3 Naatu anayabin i auman i kanawas sakirayan ta, imih ma bairi kanawas hisasakir.
4 To Sabato ka Sabato, ne opuonjo ji e sinagogi, kotemo loko jo-Yahudi gi jo-Yunani.
4 Baiyarir Ana Veya mar etei Kou’ay Baremaim tur binan gewasin Jew naatu Greek sabuw yah baikitabirih isan tur yayare.
5 Kane Sila gi Timotheo obiro koa Makedonia, Paulo nochiwore ni tich mar lando Injili kende ma ok oriwo gi gimachielo; kotimo neno ne jo-Yahudi ni Yesu e Kristo.
5 Silas Timothy hairi Masedonia’ane hina hititit ana veya’amaim, Paul ana veya tutufin etei binanumaim eorereb, Jew hai tur eowen, Jesu i God ana Roubinenayan orot.
6 To ka jo-Yahudi nodagi wachne mi ochako yanye, Paulo notengʼonigi lepe kosiemogi niya, “Rembu mondo odongʼ ewiu uwegi! An asetimo tichna kaka dwarore. Chakre kawuono abiro dhi lando Injili ne joma ok jo-Yahudi.”
6 Baise Jew sabuw Paul ana tur hikwahir tur kakafih isan hio ana veya, Paul ana faifuw tafan baibiyon bai fofob rutatab i’uwih eo, “Umamaim rara nama’ama na’at, ana ubar i kwa akis kwanab, ayu au bit i aikisisir. Veya boun ayu i boro Ufun Sabuw isah aninanawanih.”
7 Eka Paulo noa e sinagogi modhi e ot moro mane okiewo machiegni gi sinagogi. Wuon odno ne iluongo ni Titio Justo, kendo ne en ngʼat moluoro Nyasaye.
7 Naatu ihamiyih in Ufun orot ta wabin Titius Justus ana baremaim ma. Iti orot ibo kwafirenayan orot ta, i ana bar i Kou’ay Bar sisibin ma’am.
8 To Krispo, mane en jatend sinagogi, kod joode duto, noyie kuom Ruoth kendo jo-Korintho mamoko mangʼeny bende nowinjo Paulo moyie kendo obatisi.
8 Orot wabin Krisipas Kou’ay Bar ana orot ukwarin aawan natunatun ana nibur bairi Regah ana tur hinowar hitumatum, na’atube Corinth sabuw moumurih auman hitumatum naatu bapataito hibai.
9 Otieno moro Ruoth Nyasaye nowuoyo gi Paulo e yor fweny kawachone niya, “Kik iluor. Dhi adhiya nyime gi wuoyo ma ok ilingʼ.
9 Fai ta Paul ana mimumaim Regah eo, “Paul men inabir baise inabinan, men awa nafot binan inihamiy inama’amih.
10 An kodi, kendo onge ngʼato mabiro buki mi hinyi, nikech an gi ji mangʼeny e dalani.”
10 Anayabin ayu airit tama’am, naatu orot babin ta boro men karam o narab ni’afiy, yabin sabuw maumurih iti bar meraramaim tema’am i ayu au sabuw.”
11 Kuom mano, Paulo nodak kuno kuom higa achiel gi nus, kopuonjo ji wach Nyasaye.
11 Basit Paul kwamur ta’imon sumar six nati’imaim ma God ana tur sabuw i’obaibiyih.
12 Kane oyudo Galio en ruodh Akaya, jo-Yahudi noriwo ni Paulo mi negimake gitere e od bura,
12 Baise Galio tafaram Akaiya isan bigawan ana veya, Jew etei hita’imon Paul hifatum hibai hin baibatiyenamaim hiyai hio.
13 kendo gidonjone kagiwacho niya, “Ngʼatni loko ji mondo olam Nyasaye e yo ma chik ok oyie.”
13 “Iti orot i esisinaftobon sabuw yah nikitabir aki ai ef naatu ai ofafar hina’astu’ub i hai kokomaim God hinakwafirimih.”
14 To kane oyudo Paulo dwaro wuoyo, Galio nowacho ni jo-Yahudi niya, “Dine bedi ni ywaku ni kuom wach ketho chik kata tim achach ma ngʼatni osetimo, to dine awinjou.
14 Paul tur omih biwa’an ana veya Galio Jew sabuw isah eo, “Kwa iti orot sawar kakafin tasinaf kwata’itin isan kwatagamigam na’at, ayu boro ata ma a tur atanowar.
15 To kaka chandruoku otenore gi weche gi nyinge kod chikeu uwegi, koro unyalo loso wecheugo kendu. Adagi bedo jangʼad bura e weche ma kamago.”
15 Baise kwa a gamin ai’itin i tur, wab naatu kwa a ofafar isah kwagamigam, imih nati sawar i kwabai kwan kwa akis kwayabunai, ayu iti sawar i boro men ana butubun.”
16 Bangʼ mano noriembogi gia e od bura.
16 Naatu baibatiyen bar wanawanan nunih ufun hitit.
17 Eka jo-Yunani duto nochako toyo mirimbgi kuom Sosthene, jaduongʼ sinagogi, mi gichako goye e nyim jobura; kendo Galio ne ok odewogi kata matin.
17 Basit Sosthenes Kou’ay Bar ana ukwarin hirouh hibai hirab baibatiyen bar merar yan. Baise nati hisisinaf Galio men kafa’imo i yababanamih.
18 Paulo noweyo jowete e dala mar Korintho, kendo nokwangʼ kodhi Siria ka gin kaachiel gi Priskila kod Akula. Kane pok giwuok, ne oliel wi Paulo Kenkrea, nikech singruok moro mane osetimo.
18 Paul Corinthimaim veya moumurihika baitumatumayah bairi hima, imaibo eo tuturih Priscilla, Aquila hairi buwih bairi wa hibai hina Syria hitit. Namih ana veya Sensera imaim aribun mafur anayabin i omatanen ta biwa’an isan.
19 Kane gichopo Efeso, Paulo noweyo Priskila gi Akula. Nodonjo e sinagogi ka en kende en owuon ei sinagogi mi owuoyo kod jo-Yahudi mane ni kanyo.
19 Naatu hina Ephesus hitit imaim Priscilla Aquila hairi ihamiyih. Paul na Kou’ay Bar run Jew bairi baidudur isan.
20 Jo-Yahudigo nokwaye mondo omed bedo kodgi kanyo to notamore.
20 Naatu hifefeyan hikokok i nati’imaim veya maninaka bairi hitama, baise i aurin veya en imih kwahir.
21 To kane oweyogi mondo odhi, nowachonegi niya, “Ka en dwaro mar Nyasaye, to abiro duogo.” Bangʼe nokwangʼ oa Efeso.
21 Naatu bihamiyih auman iuwih eo, “God nakokok na’at boro ana matabir isa anan.” Naatu wa bai Ephesus ihamiy in.
22 Kane ogowo Kaisaria, nodhi mi omoso kanisa, eka bangʼe nodhi Antiokia.
22 Na Caesarea titit ana veya na Jerusalem tit, ekaleisia sabuw nati hima’am hai merar yi, imaibo in Antioch tit.
23 Kane osebedo Antiokia kuom ndalo mogwarore, Paulo nowuok oa kanyo, mi nowuotho e gwenge duto mag piny Galatia gi Frugia, kojiwo jopuonjre duto.
23 Nati’imaim veya bai’ab na’atube ma’am ufunamaim ihamiyih, i na Galasia, Firigia imaim run tit bai’ufununayah kaufair itih.
24 E kindeno ja-Yahudi moro monywol Aleksandria, ma nyinge Apolo, nobiro Efeso. Ne en gi ngʼeyo matut e puonj mag Muma.
24 Jew orot ta wabin Apollos, ana tafaram Alexandria imaim tufuw, basit nati ana veya’amaim i na Ephesus tit. Iti orot binan isan i ana siwar bai, naatu Buk wanawanan etei i so’ob kwanekwan.
25 Ne osepuonje kuom yor Ruoth, kendo nopuonjo wach Yesu koketo chunye, kata obedo ni nongʼeyo mana batiso mar Johana kende.
25 Regah ana ef isan i hio’baiy gewas naatu sabuw afa Jesu isan bi’obaiyih, ana itinin i orot so’obayan sawar etei so’ob eo na’atube. Naatu tur abisa eo i men ta sa’ir, baise i ana so’ob i John ana bapataito akisin so’ob.
26 Nochako wuoyo gi chir e sinagogi, to ka Priskila gi Akula nowinje, ne giluonge e dalagi mine gimedo lerone tiend weche moko kuom yor Nyasaye.
26 Kou’ay Bar wanawanan itafofor binan. Baise Priscilla Aquila hairi nati’imaim hima’am tur hinonowar ufunamaim hibai bairi hin hai bar God ana ef anababatun hikubunabuna gewas nowar.
27 Kane Apolo dwaro mondo odhi Akaya, jowete nojiwe mine gindiko baruwa ne jopuonjre man kuno mondo orwake maber. Kane ochopo kuno, nokelo konyruok mangʼeny ne joma noseyie kuom ngʼwono mar Ruoth Nyasaye.
27 Apollos ana not bogaigiwas Akaiya namih binotanot ana veya, tuwahinah koufair hitin naatu fef hikirum auman hitin bai na Akaiya tit, saise bai’ufununayah nati’imaim hima’am ana merar hitay. Na titit ana veya sabuw iyab God ana manaw ana kabeberamaim hina bai’ufununayah himamatar baibais gagamin maiyow itih.
28 Nimar nosiko koloyo jo-Yahudi gi wach moketi e lela konyisogi ratiro kaka Ndiko wacho ni Yesu e Kristo.
28 Anayabin Jew sabuw hibifufuwen isan bebeyanamaim tur fokarin gam iuwih naatu God ana turamaim kubunabuna hai tur eowen eo, “Turobe Jesu i Roubininenayan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.