Atos 13
Biblica® Ochiw Thuolo Motingʼo Loko Manyien™ (LUO) vs AAI
1 Kanisa mane ni Antiokia notingʼo jonabi gi jopuonj. Ne gin Barnaba gi Simeon miluongo ni Ratengʼ, gi Lukio ja-Kurene, gi Saulo kod Manaen mane odongo gi Herode ma ruoth.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Kane oyudo gilamo Ruoth Nyasaye kendo gitweyo chiemo, Roho Maler nowachonegi niya, “Walnauru Barnaba gi Saulo mondo gitina tich mane aluongogi mondo giti.”
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Omiyo kane gimedo lemo kendo gitweyo chiemo, ne gigwedhogi mi giweyogi gidhi.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Ji ariyogo nowuok modhi ka Roho Maler otelonegi. Ne gilor nyaka Seleukia, bangʼe gikwangʼ ka gia kanyo nyaka Saipras.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Kane gichopo Salamis, ne giyalo Wach Nyasaye e sinagoke mag jo-Yahudi. Johana ne ni kodgi kaka jakonygi.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Ne giwuotho e chulano duto mi gichopo Pafo, kendo kanyo ne giyude ja-Yahudi moro ma ajwoga kendo mane wuondore ni janabi, ma nyinge Bar-Yesu.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Ajuogani ne otwere but ruodh chulano miluongo ni Sergio Paulo, mane en ngʼat mariek, kendo kaka nodwaro winjo Wach Nyasaye, nooro wach mondo oluongne Barnaba gi Saulo.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 To ajuogano mane iluongo ni Elima (nikech mano e tiend nyinge) notamogi, kotemo gengʼo ruoth mondo kik olokre oyie kuom Yesu.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Eka Saulo, ma bende niluongo ni Paulo, nopongʼ gi Roho Maler, mi nongʼiyo wangʼ Elima tir, bangʼe owachone niya,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 “In nyathi Satan, kendo ikedo gi gik mabeyo duto! Ipongʼ gi kit wuondruok duto gi yore mag wito ji. Iniwe timni mar loko adiera Ruoth Nyasaye doko miriambo karangʼo?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 To winji, lwet Ruoth Nyasaye koro kedo kodi. Ibiro bedo muofu, kendo kuom kinde moromo ok ibi neno ler mar chiengʼ gi wangʼi.”
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Kane ruodhno oneno gima notimoreno, noyie kuom Yesu, kendo nohum nono kuom gik mane owinjo kuom Ruoth Yesu.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Paulo kod joma ne en-go ne oa Pafo mi okwangʼ nyaka Perga, e piny Pamfilia, kendo kanyo ema Johana noweyogie modok Jerusalem.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Kane gia Perga, to negimedo dhi nyaka negichopo Antiokia manie piny Pisidia. Chiengʼ Sabato negidonjo e sinagogi mi gibet piny.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 To bangʼ kane osesom Ndiko moko mowuok e Chike Musa gi Jonabi, jotend sinagogi nooro wach ni Paulo gi joma ne en-go kagiwacho niya, “Owetewa, ka un gi wach ma udwaro jiwogo ji, to un thuolo mar timo mano.”
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Kuom mano, Paulo nochungʼ motingʼo bade, kowacho niya, “Un jo-Israel kod joma ok jo-Yahudi moluoro Nyasaye, winjauru!
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Nyasach jo-Israel noyiero kwerewa kendo nomiyo ginyaa e thuolo mane gidak Misri. Nyasaye notelonigi kagologi Misri kuno gi tekone maduongʼ;
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 kendo nonano kodgi e thim kuom higni piero angʼwen, kata obedo ni timbegi ne richo kamano.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Nokedo gi pinje abiriyo mag jo-Kanaan moloyogi, mi opogo lopgi ni joge kaka girkeni.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Magi duto nokawo higni madirom mia angʼwen gi piero abich.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 To achien jo-Israel nokwayo mondo omigi ruoth, mi Nyasaye nomiyogi Saulo wuod Kish, ma ja-dhood Benjamin. Saulo nobedo ruodh pinyno kuom higni piero angʼwen.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Bangʼ kane osegolo Saulo e ruoth, noketo Daudi obedo ruodhgi, kendo kuom Daudi ema ne Nyasaye owuoyoe kowacho ni, ‘Aseyudo Daudi wuod Jesse, ngʼat ma chunye chal gi mara, obiro timo gik moko duto ma adwaro mondo otim.’
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 “Nyasaye osekelo ni jo-Israel Jawar ma en Yesu, koa e koth Daudi, mana kaka nosingore ni notim.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Kapok ne Yesu obiro, Johana noyalo Injili ne jo-Israel duto mondo gilokre giwe richogi kendo giduto giyud batiso.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Kane oyudo Johana koro tieko tije, nowacho ni, ‘Uparo ni an ngʼa? Ok an Jal mane ugeno ni biro biro; to winjuru Jal moro biro bangʼa, kendo ok awinjora gonyo tond wuochene.’
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 “Owetena, ma nyikwa Ibrahim, kod un joma ok jo-Yahudi moluoro Nyasaye, wan ema oseornwa wach warruokni.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Jo-Jerusalem gi jotendgi ne ok ongʼeyo ni Yesu e Jawar, to kata kamano, kane gingʼadone buch tho, to negichopo mana weche jonabi misomo pile chiengʼ Sabato.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Kata obedo ni ne ok giyudo ketho moro kuome ma dine mi nege, ne gikwayo Pilato mondo ochiwe mondo onege.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Kane gisechopo weche duto mondiki kuome, ne gigole ewi yath mi gikete e liel.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 To Nyasaye nochiere oa kuom joma otho,
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 kendo kuom ndalo mangʼeny, joma ne wuotho kode koa Galili nyaka Jerusalem nonene. Jogo ema koro odoko joneno mag wechegi ni jowa.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 “Injili ma wanyisou ema: Gima Nyasaye nosingo ne kwerewa
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 osechoponwa, wan nyithindgi, kuom chiero Yesu. Mana kaka ondiki e Zaburi mar ariyo niya,
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 To kuom chier mane Nyasaye ochierego oa kuom joma otho, mondo kik otow, to ondikie kama:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Kamoro machielo bende ondikie kama:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 “Nimar kane Daudi osetimo dwaro Nyasaye e ndalone, to notho moike kama noyike kwerene, mi ringre notowo,
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 to Jal ma Nyasaye nochiero oa kuom joma otho to ringre ne ok otowo.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 “Emomiyo, adwaro mondo ungʼe malongʼo, owetena, ni kuom Yesu ema iyalonue yor weyo richo.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Kuome ema ngʼato angʼata moyie iketo kare mi gony kuom gimoro amora ma Chik Musa ne ok nyal gonyoe ngʼato.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Omiyo tangʼuru, mondo gik mane jonabi okoro kik timrenu. Ne gikoro niya:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 “ ‘Neuru, un joma obwono ji-gi,
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Kane oyudo Paulo gi Barnaba wuok e sinagogi, ji nokwayogi mondo gimed loso kuom wechegi chiengʼ Sabato moluwo mano.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 To ka nosegony chokruok mondo odhiyo, jo-Yahudi mangʼeny gi ji ma nolokore oluwo din jo-Yahudi noluwo Paulo gi Barnaba, kendo negimedo wuoyo kodgi ka gijiwogi mondo gimed dhi nyime e ngʼwono mar Nyasaye.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Chiengʼ Sabato moluwo mano, chiegni ji duto modak Antiokia nochokore mondo owinj wach Ruoth.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 To ka jo-Yahudi noneno ogandano, nyiego nomakogi mi gichako wuoyo marach kuom gik mane Paulo wacho.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Eka Paulo gi Barnaba nomedo wuoyo gi chir kagiwacho niya, “Ne bernwa mondo un ema wayalnu Wach Nyasaye mokwongo. To nikech udage kendo nikech ok ukwanoru ka joma owinjore yudo ngima mochwere, koro waweyou mondo wayal wachni ni joma ok jo-Yahudi.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Ruoth Nyasaye osemiyowa chik niya,
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Kane joma ok jo-Yahudi owinjo wachno, negimor kendo negirwako wach Ruoth Nyasaye, kendo joma nochan-negi yudo ngima mochwere noyie kuom Yesu.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Wach Ruoth Nyasaye nolandore e gwengʼno duto.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 To jo-Yahudi nokelo mirima e chuny mon moluoro Nyasaye man-gi nying kod joma chwo midewo mane odak e dalano. Jogi nothuwo ji mondo osand Paulo gi Barnaba, kendo negiriembogi e gwengʼno.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Kuom mano ne gitengʼo buch tiendgi ka gikwedo timgi eka negidhi Ikonio.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Jopuonjre mane ni Antiokia nodongʼ kopongʼ gi mor kod Roho Maler.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.