João 10
AKUS RO NA PALATUNG TANGINANG ANI IESU KARISTO (LCM) vs VC
1 Napo mengen atutuman luai animi, igenen vo po tav palak ang mete takaman i sipsip, sikei kapo lak alak si mang oring petekai, nia vanang kapo igenen tainau na kapo katakai i galang.
1 Em verdade, em verdade vos digo: quem não entra pela porta no aprisco das ovelhas, mas sobe por outra parte, é ladrão e salteador.
2 Sikei, igenen vopo palak ang mete takaman akorong, nia na katakai i aiveven sipsip.
2 Mas quem entra pela porta é o pastor das ovelhas.
3 Vopo aiveven takaman kapo tavas ania na ri sipsip kipo longong a kalingana. Kapo songo iria si kari keve asan na kapo ausingai aniria ane komo.
3 A este o porteiro abre, e as ovelhas ouvem a sua voz. Ele chama as ovelhas pelo nome e as conduz à pastagem.
4 Taun kila soung aongos na kala pasal ainoai aniria na kila using ia using kipo longo kinle na kalingana.
4 Depois de conduzir todas as suas ovelhas para fora, vai adiante delas; e as ovelhas seguem-no, pois lhe conhecem a voz.
5 Parik kipa angkoai si using ani mang anu. Ki sip ania using parik kipa kinle korong a kalingana.”
5 Mas não seguem o estranho; antes fogem dele, porque não conhecem a voz dos estranhos.
6 Iesu katapo mengen iria ta kankanuai i mengen ke, sikei parik kitapa malangas ta sa katapo mengen iria tatana.
6 Jesus disse-lhes essa parábola, mas não entendiam do que ele queria falar.
7 Asukang a kala anguan mengen an ta, “Napo mengen atutuman luai animi ta, nau napo takaman ani ri sipsip.
7 Jesus tornou a dizer-lhes: Em verdade, em verdade vos digo: eu sou a porta das ovelhas.
8 Riria kita aino iau kipo vap tainau na kipo vap galang, sikei ri sipsip parik kitapa longong iria.
8 Todos quantos vieram antes de mim foram ladrões e salteadores, mas as ovelhas não os ouviram.
9 Nau napo takaman. Ninia kapo palak singig ka sapang. Ka palak na ka soung na kan sabonai ani pok.
9 Eu sou a porta. Se alguém entrar por mim será salvo; tanto entrará como sairá e encontrará pastagem.
10 Igenen tainau kapo serei si me tainau, ka daung na ka galang. Sikei nau nata serei si me alis aniria ta to, na to ang kapo duk luai ta roron.
10 O ladrão não vem senão para furtar, matar e destruir. Eu vim para que as ovelhas tenham vida e para que a tenham em abundância.
11 Nau napo katakai i aiveven sipsip ro. Katakai i aiveven sipsip ro kapo usausa si mat ani mamain ta sipsip.
11 Eu sou o bom pastor. O bom pastor expõe a sua vida pelas ovelhas.
12 Igenen ipo samui palau parik kapa tauk i ri sipsip. Taun kala arai ani kauvek kalat, kala lomon suai ani ri sipsip na kala sip, na kauvek kalat kamela angan iria, na ka lulu angtaliungai pulakai aniria.
12 O mercenário, porém, que não é pastor, a quem não pertencem as ovelhas, quando vê que o lobo vem vindo, abandona as ovelhas e foge; o lobo rouba e dispersa as ovelhas.
13 Igenen ke kapo sip using kapo igenen ipo samui palau na kapo kovek i ngorem ani ri sipsip.
13 O mercenário, porém, foge, porque é mercenário e não se importa com as ovelhas.
14 Nau napo katakai i aiveven sipsip ro. Napo nas kag keve sipsip na kag keve sipsip kipo kun nas anig,
14 Eu sou o bom pastor. Conheço as minhas ovelhas e as minhas ovelhas conhecem a mim,
15 asukang val mamai kapo nas iau na nau napo kun nas ani mamai. Na naka mat ani kag keve sipsip.
15 como meu Pai me conhece e eu conheço o Pai. Dou a minha vida pelas minhas ovelhas.
16 Napo atogon kapa na mang keve sipsip voiang parik lak kipa ago si omo ke. Naka songo iria kapa. Ria kapa, ki kun longong ani kalingag na ka atogon palau a sikei a kuvkuvulan lava na sikei palau a igenen si aiveven aniria.
16 Tenho ainda outras ovelhas que não são deste aprisco. Preciso conduzi-las também, e ouvirão a minha voz e haverá um só rebanho e um só pastor.
17 Mamai kapo buk iau, tukulai ina using naka alis suai ani kag to na naka luk pok ia.
17 O Pai me ama, porque dou a minha vida para a retomar.
18 Kapo kovek ta sikei ka saupai ani kag to, naka alis suai ania si kag lomlomonai akorong. Napo atogon a roron si alis tatana na si luk pok kapa ania. Ke mamai ta asok ani naka vil ia asukang.”
18 Ninguém a tira de mim, mas eu a dou de mim mesmo e tenho o poder de a dar, como tenho o poder de a reassumir. Tal é a ordem que recebi de meu Pai.
19 Au na ri Iudaia kila anguan tapagal an using palau si mengen ke.
19 A propósito dessas palavras, originou-se nova divisão entre os judeus.
20 Amiang iria kipo antok asukang ke, “Kapo inguan nang, na nio kapa. Marai sa tarapo longong ia?”
20 Muitos deles diziam: Ele está possuído do demônio. Ele delira. Por que o escutais vós?
21 Sikei mang matan kipo antok asukang ke, “Igenen inguan parik kapa angkoai si mengen asukang ke. Saka ingua an kapo angkoai si vil atapalas ani ba?”
21 Outros diziam: Estas palavras não são de quem está endemoninhado. Acaso pode o demônio abrir os olhos a um cego?
22 Katapo taun i livus na matan angan i nanauai ang kita teng ia e Ierusalem,
22 Celebrava-se em Jerusalém a festa da Dedicação. Era inverno.
23 na Iesu katapo ago nei rina i atailai na kapo pasal aliu nei takpok ang kipo kin ia ta Solomon.
23 Jesus passeava no templo, no pórtico de Salomão.
24 Na ri Iudaia kimela duk aulitai ania, na kila sui ia ta, “Au, saka taun an lak ani ku mengen aro luai animem? Sa, numai vang kana na igenen i akanangai ke? Antok amalangas.”
24 Os judeus rodearam-no e perguntaram-lhe: Até quando nos deixarás na incerteza? Se tu és o Cristo, dize-nos claramente.
25 Na Iesu kala polpol iria ta, “Natala mengen imi, sikei parik mipa lomlomon tatag. Keve abis i vilvil ataping ang natapo abis ia si asan i mamai, nang ria kipo akus atutuman tatag,
25 Jesus respondeu-lhes : Eu vo-lo digo, mas não credes. As obras que faço em nome de meu Pai, estas dão testemunho de mim.
26 sikei parik mipa lomlomon using parik ta kakag ta keve sipsip tatami.
26 Entretanto, não credes, porque não sois das minhas ovelhas.
27 Kag keve sipsip kipo longong iau. Napo nas iria na kipo using iau.
27 As minhas ovelhas ouvem a minha voz, eu as conheço e elas me seguem.
28 Naka alis iria ta to asikei na parik luai kipa angkoai si an kui asikei. Ka kovek ta sikei kame tak suai aniria pelek a kungag.
28 Eu llhes dou a vida eterna; elas jamais hão de perecer, e ninguém as roubará de minha mão.
29 Mamai kata alis iria ane singig, nia kapo tavirimok luai. Kapo kovek ta sikei ka tak suai aniria pelek a kungana i mamai.
29 Meu Pai, que mas deu, é maior do que todos; e ninguém as pode arrebatar da mão de meu Pai.
30 Nau ve mamai, namemlongpo sikei.”
30 Eu e o Pai somos um.
31 Na ri Iudaia kilapo anguan lukluk iat an asi kari li punuk ania,
31 Os judeus pegaram pela segunda vez em pedras para o apedejar.
32 sikei Iesu kala antok iria, “Natala akalit imi ta keve avibisan i vilvil ataping ta kitmat i mamai. Si saka abis an akorong na mipo buk li punuk anig singina?”
32 Disse-lhes Jesus: Tenho-vos mostrado muitas obras boas da parte de meu Pai. Por qual dessas obras me apedrejais?
33 Na ri Iudaia kila antok ta, “Parik namempa buk li punuk anim si kam saka abis an, sikei using kupo mengen arikek ani God, using kupo igenen palau na kupo antok ta kupo God.”
33 Os judeus responderam-lhe: Não é por causa de alguma boa obra que te queremos apedrejar, mas por uma blasfêmia, porque, sendo homem, te fazes Deus.
34 Na Iesu kala polpol iria, “Sa, parik nang kitapa salik ia nei kami salsalik aino ta, natala antok ta mipo keve god?
34 Replicou-lhes Jesus: Não está escrito na vossa lei: Eu disse: Vós sois deuses {Sl 81,6}?
35 Au arai, tarapo malangas ta sa na salsalik kapo mengen tatana kapo tutuman asikei, na God kapo posong a vap ang ta kipo keve god, vap ang voiang kipo luk kana mengen.
35 Se a lei chama deuses àqueles a quem a palavra de Deus foi dirigida {ora, a Escritura não pode ser desprezada},
36 Sikei nau, mamai kata akanangai anig ta nau kakana akorong na ka asok iau ane kuli rina. Marai sa mipo tupang iau ta napo mengen arikek si antok ta nau napo nat i God?
36 como acusais de blasfemo aquele a quem o Pai santificou e enviou ao mundo, porque eu disse: Sou o Filho de Deus?
37 Man parik napa abis a sa na mamai kata abis ia, mi lomon suai ani lomlomon tatag.
37 Se eu não faço as obras de meu Pai, não me creiais.
38 Au na man napo abis ia na man parik mipa buk lomlomon tatag, sikei mi lomlomon ta abis i vilvil ataping ke asi kami nas na mi kinle ta mamai kapo ago singig, na nau napo ago singina.”
38 Mas se as faço, e se não quiserdes crer em mim, crede nas minhas obras, para que saibais e reconheçais que o Pai está em mim e eu no Pai.
39 Au na kila anguan buk teng akit an kapa ania, sikei kala pasal pelek iria.
39 Procuraram então prendê-lo, mas ele se esquivou das suas mãos.
40 Na kala paputuk pok a Iordanes si ring ang a Ioanes katapo uli asing tauia singina aino, na kanla ago e iang.
40 Ele se retirou novamente para além do Jordão, para o lugar onde João começara a batizar, e lá permaneceu.
41 Na vap miang kimela serei singina na kipo antok ta, “Tutuman, Ioanes parik katapa abis a mangsikei a abis i vilvil ataping, sikei sa katapo posong ia ani igenen ke kapo tutuman.”
41 Muitos foram a ele e diziam: João não fez milagre algum,
42 Na e iang si vuk rina ang vap miang kilapo lomlomon tatana.
42 mas tudo o que João falou deste homem era verdade. E muitos acreditaram nele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.