Mateus 19
lag (LAG) vs NTLH
1 Yéesu ˆakamarikirye kʉlʉʉsɨka masáare aya, akalooka fuma Galiláaya, akatamanya fʉʉrʉ ɨsɨ ya Yudéea nyambʉko ya lʉʉjɨ lwa Yorodáani.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu da Galileia e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão.
2 Mpuka nkʉʉlʉ ya vaantʉ ɨkamutuuba, ʉko akavahorya.
2 Uma grande multidão o seguiu, e ali ele curou os doentes.
3 Vamwɨ va Mafarisáayo vakʉʉja noo mʉyera. Vakamuurya voosea, “Eri, Miiro yaruma mʉʉntʉ kʉmʉreka muki waachwe sa kɨɨntʉ chochoosi wʉʉ?”
3 Alguns fariseus chegaram perto dele e, querendo conseguir alguma prova contra ele, perguntaram: — Será que pela nossa
4 Akuuyirya akavasea, “Sɨ mʉnasoma tʉkʉ wʉʉ? Masáare ˆYarɨ Mpeho yalʉʉsa, aho ncholo, Mʉʉ́mba ‘ajáa avʉʉmba mʉʉntʉ mʉlʉme na mʉʉntʉ muki,’
4 Jesus respondeu:
5 ne akasea, ‘Sa jeyyo, mʉʉntʉ mʉlʉme avarékaa vala íyo na taáta waavo, akava kɨɨntʉ kɨmwɨ na muki waachwe, novo vavɨrɨ kʉva varɨ mʉvɨrɨ ʉmwɨ.’
5 E Deus disse: “Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher, e os dois se tornam uma só pessoa.”
6 Sa jeyyo, sɨ varɨ kʉva vavɨrɨ tʉkʉ, nɨ mʉvɨrɨ ʉmwɨ. Jeyyo, ˆcheene akɨlʉmanʼya Mʉlʉʉngʉ, mʉʉntʉ sɨ arɨ nanʉkʉla tʉkʉ.”
6 Assim já não são duas pessoas, mas uma só. Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
7 Aho, vakamʉsea, “Sa che de Mʉ́sa atʉrʉmɨra kʉmwaandɨkɨra muki taláka no mʉreka?”
7 Os fariseus perguntaram: — Nesse caso, por que é que Moisés permitiu ao homem mandar a sua esposa embora se der a ela um documento de divórcio?
8 Yéesu akavasea, “Mʉ́sa avarekera mʉndooreka vadala vaanyu, sa ʉfafu wa mɨtɨma yaanyu. Maa kaa, keende aho ncholo sɨ vijáa jeyyo tʉkʉ.
8 Jesus respondeu:
9 Nɨ kʉvawyɨɨra niise, mʉʉntʉ yoyoosi ˆarɨ musiita muki waachwe koonɨ sɨ sa kʉyeenda na mʉlʉme wa mʉʉntʉ, maa aloole muki wɨɨngɨ, ʉwo kʉva arɨ yooyeenda na muki wa mʉʉntʉ.”
9 Portanto, eu afirmo a vocês o seguinte: o homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, se tornará adúltero se casar com outra mulher.
10 Aho, vapooji vaachwe vakamʉsea, “Koonɨ noo ˆviri jeyyo kwa muki na mʉlʉme, nɨ vyaangʉ kʉdɨɨra kʉloola!”
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se é esta a situação entre o homem e a sua esposa, então é melhor não casar.
11 Yeeye akavasea, “Sɨ voosi varɨ daha ruma ukiindya ʉhʉ tʉkʉ, maa kaa, vara ˆvaámbiririwaa nɨ Mʉlʉʉngʉ.
11 Jesus respondeu:
12 Vaantʉ vɨɨngɨ vavyaalwa matowáashi, vɨɨngɨ vabweeyyiwa matowáashi nɨ vaantʉ, na vɨɨngɨ valamʉla kʉva matowáashi sa Ʉtemi wa Kurumwii. Ʉra ˆarɨ daha hokera ukiindya ʉhʉ nɨ ʉʉhokere.”
12 Pois há razões diferentes que tornam alguns homens incapazes para o casamento: uns, porque nasceram assim; outros, porque foram castrados; e outros ainda não casam por causa do
13 Aho, vasinga vaduudi vakareetwa na kʉrɨ Yéesu sa avavɨkɨre mɨkono yaachwe na avaloombere. Maa kaa, vapooji vaachwe vakavaamirirya vara vaantʉ ˆvavareetáa.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças para Jesus pôr as mãos sobre elas e orar, mas os discípulos repreenderam as pessoas que fizeram isso.
14 Yéesu akavasea, “Vareki vasinga vaduudi vʉʉje na kʉrɨ nɨɨnɨ, karɨ mʉvakɨtɨre tʉkʉ! Sa Ʉtemi wa Kurumwii nɨ sa vaantʉ ˆvarɨ ja ava vasinga.”
14 Aí ele disse:
15 Aho, Yéesu akavatalarya avo vasinga, maa akiinʉka aho haantʉ.
15 Então Jesus pôs as mãos sobre elas e foi embora.
16 Haaha, mʉʉntʉ ʉmwɨ akʉʉja na kʉrɨ Yéesu, maa akamuurya, “Mukiindya, nɨ kɨɨntʉ che kiija ndɨrɨ bweeyya sa mpokere nkaasʉ ya sikʉ ˆjisiina ʉhero?”
16 Certa vez um homem chegou perto de Jesus e perguntou: — Mestre, o que devo fazer de bom para conseguir a vida eterna?
17 Yéesu akamʉsea, “Sa che wookuunjurya kɨɨntʉ kiija? Kwatɨɨte ʉmwɨ vii noo mʉʉja. Koonɨ woosaaka ʉpate nkaasʉ ya sikʉ ˆjisiina ʉhero, kwaatya ndairiri jaachwe.”
17 Jesus respondeu:
18 Ʉwo mʉʉntʉ akamuurya, “Ʉlairiri ʉrɨkwɨ?” Yéesu akamʉsea, “Karɨ wʉʉ́laa tʉkʉ, karɨ ʉyéendaa na muki wa mʉʉntʉ tʉkʉ, karɨ wiívaa tʉkʉ, karɨ ʉlóngowereryaa mʉʉntʉ tʉkʉ,
18 — Que mandamentos? — perguntou ele. Jesus respondeu:
19 ʉvanyemye vala íyo na taáta waanyu, na mweende mwiiwaako ja ˆvyeene wiiyenda mweeneevyo.”
19 respeite o seu pai e a sua mãe e ame os outros como você ama a você mesmo.”
20 Ʉwo mʉtavana akamʉsea, “Ayo yoosi nayakwaatya, che kei chookeeheka kʉrɨ nɨɨnɨ?”
20 — Eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o moço. — O que mais me falta fazer?
21 Yéesu akamʉsea, “Koonɨ woosaaka ʉve usiina ˆchakeeheka kwaako, tamanya ʉkavae iyoombe máari ˆʉrɨ nojo na mpía ˆʉrɨ turya ʉvaheere vakɨva. Jeyyo, turya ʉrɨ máari ya kɨkomi ya mberii kurumwii. Aho, yeenda wuuntuube.”
21 Jesus respondeu:
22 Ʉwo mʉtavana ˆakateere jeyyo, akiirya mʉtɨma, maa akalooka, sa nɨ musúngaati maatʉkʉ vii ajáa.
22 Quando o moço ouviu isso, foi embora triste, pois era muito rico.
23 Aho, Yéesu akavasea vapooji vaachwe, “Kɨmaarɨ noovawyɨɨra, kʉva viri vyafafa maatʉkʉ vii kwa vasúngaati kwɨɨngɨra Ʉtemii wa Kurumwii.
23 Jesus então disse aos discípulos:
24 Kei nɨ kʉvawyɨɨra niise, nɨ vyaangʉ ngamɨ́a kʉtweera na ihengerii ra sinkeni kʉlookya musúngaati kwɨɨngɨra na Ʉtemii wa Mʉlʉʉngʉ.”
24 E digo ainda que é mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
25 Vapooji ˆvakateere ayo, vakatʉlʉvalatʉlʉvaala, maa vakamʉsea, “Nɨ ani de ˆarɨ daha lamuririwa?”
25 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram muito admirados e perguntavam: — Então, quem é que pode se salvar?
26 Yéesu akavatuurirya miiso, maa akavasea, “Kwa vaantʉ sɨ vidáhɨkaa tʉkʉ, maa kaa, kwa Mʉlʉʉngʉ viintʉ vyoosi vyadáhɨkaa.”
26 Jesus olhou para eles e respondeu:
27 Aho, Peéteri akamʉsea, “Laanga! Suusu tareka kɨra kɨɨntʉ tʉkakutuuba. Che tʉrɨ turya?”
27 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor. O que é que nós vamos ganhar?
28 Yéesu akavasea, “Kɨmaarɨ noovawyɨɨra, mpɨɨndɨ viintʉ vyoosi ˆviri bweeyyiwa ufya, Mwaana wa Mʉʉntʉ kiikala arɨ ichuumbii ra kɨtemi ra nkongojima. Na nyuunyu vara ˆmuuntúubaa, kiikala mʉrɨ machuumbii ikimi na yavɨrɨ moojilamʉrɨra nkolo ikimi na ivɨrɨ ja Isiraéeli.
28 Jesus respondeu:
29 Na kɨra mʉʉntʉ ˆareka nyuumba, au vaanaavo, au marʉʉmbʉ, au taáta, au íyo, au vaana, au mawʉnda sa nɨɨnɨ, hokera arɨ mara igana rɨmwɨ (100) kʉlookererya, na hokera arɨ nkaasʉ ya sikʉ ˆjisiina ʉhero.
29 E todos os que, por minha causa, deixarem casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou terras receberão cem vezes mais e também a vida eterna.
30 Maa kaa, vara va ncholo veera varɨ mukirii, na vara va mukirii kʉva varɨ va ncholo.
30 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.