Mateus 22

A quet u tʼʌnoʼ a ricʼbenoʼ (LACNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesús caj u yʌnxchun u wʌc'ʌs ca' camsic ti' a pimo'. Caj ya'araj ti'ob:
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 ―Quin wa'aric techex bic cu bin u reyinticob C'uj ich ca'anan, irej rey a cu pʌyic u rac'ob quir u qui'qui' janʌnob. Quire' u parar rey cu bin u ch'ic u rac'.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 A reyo', caj u tuchi'taj u c'urew quir u pʌyicob a mac a caj u ya'araj ca' tacob, quire' c'uchij tu q'uinin. Robob mʌ' ju quibajob u tarob.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Caj u wʌc'ʌs ca' tuchi'taj u jerob u c'urew: “Arex ti'ob a mac caj in yʌn araj u tarob. Arex ti'ob tin toc rʌc quinsaj a wo'och bʌq'uex quir a qui' janʌnex. Jach paroc ca bin a jantex. Toc rʌc chʌca'an soc a jantiquex. Cojenex ta qui' janʌnex soc u ch'ic u rac' in parar.”
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Mʌ' ju quibob caj bin pʌybir caj u p'astob yo'och. Caj bin turiri' tu cor. U jer caj bin tu cu conan ba'.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 U jerob caj u chucajob u c'urewob rey, caj u raxob caj u quinsajob u c'urew.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Caj yuba ba' u ber u c'urew rey caj jach ts'iquij. Caj u tuchi'taj u soldadojob quir u quinsa'r yʌjquinsirob u c'urewob, ca' u rʌc to'cacob u cajarob.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Caj ya'araj ti' u c'urewob, rey: “Toc rʌc ts'aca'an yo'ochob quir u qui'qui' janʌnob quir u ch'ic u rac' in parar. Chen a mac caj in yʌn ch'ic pʌyaj mʌ' ju quibob u tarob jot, quij. Mʌ' tsoyob u tarobi'.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Joq'uenex xenex pʌyex a tu cu naj much'quinticob u bʌj ich bej. Arex ti'ob. Cojenex ta qui'qui' janʌnex quire' ca' u ch'aj u rac' in parar. Arex ti' ca' rʌc tacob a much'a'an a ca wiriquexe'.”
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 U c'urewob caj binob ich u berir tu cu naj much'quinticob u bʌj winic. Caj u rʌc pʌyajob, cax tsoy caj u pʌyob, cax mʌ' tsoy caj u pʌyob xan. Tu pʌyob caj rʌc tarob, caj rʌc chup tu najir tu cu yocar.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 ’Caj oc yiraj rey a mac caj u pʌyob u c'urewob. Caj yiraj xib ti' yʌn. Mʌ' tu qui' buquintaj u noc' quir yiric u ch'ic u rac' mac.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Caj ya'araj rey: “Biquinin caj oquech tera' quire' mʌ' ja buquintaj a noc' quir a wiric u ch'ic u rac' in parar?” Caj rʌc ts'oc u t'ʌnob, quire' yubaj ya'ara' ten u rey.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 A reyo', caj ya'araj ti' u c'urewob a cu jansicob a pimo': “Maquex yoc yejer u c'ʌb. Joc'sex, a purex tancab soc u yac'tic u bʌj. Quire' mʌ' ju buquintaj u noc'. Ti' cu bin u chi'ic u yac' quire' cu muc'yaj.”
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Mʌ' ja wirej ―quij Jesús―, jach ya'ab mac caj payij ten C'uj soc u yocar u reyinticob C'uj. Chen mʌ' ya'ab cu bin tetbir ten C'uj quire' mʌ' ju quibob u t'ʌn.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 U winiquirob judío a fariseojo' caj bin much'quinticob u bʌj quir yubicob bic tabar cu bin u chuquicob Jesús, quir u wayticob u t'ʌn Jesús, quir u ta'quicob u jo'r Jesús.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Caj u tuchi'tajob u camsʌwinicob a fariseojo' ich Jesús, yet binac u camsʌwinicob Herodes. Caj c'uchob ich Jesús caj ya'arajob ti':
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Arej tenob wa tsoy ca' ic bo'otej u bo'orir ic ru'um ti' César u rey u winiquirob romano? Wa mʌ' tsoy ic bo'otic? Arej tenob ba' ca tucric a teche'?
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Jesús caj yubaj tarob quir u wayta'r u t'ʌn Jesús. Caj ara'b ti'ob ten Jesús:
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Joq'uenex ch'a tenex a taq'uinex tu ta bo'otajex a ru'umex soc in wiric ―quij Jesús.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Caj ya'araj Jesús ti'ob:
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Caj u nuncajob:
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Caj yubob ya'aric Jesús a jera', caj jach jaq'uij yorob. Caj u p'ʌtob Jesús, caj binob ich u winiquirob judío a fariseojo'.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Ra'iri' u q'uinin caj c'uchij u winiquirob judío a saduceojo'. Ra' cu camsicob mac mʌ' u riq'uir ti' quimen. Caj c'uchob ich Jesús caj tarob c'atbir ti' Jesús ten u winiquirob judío a saduceojo'.
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 Caj ya'arob ti' Jesús:
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Yʌn seis yits'in a yʌn quimen xib, caj quimij mʌna' u parar. U yits'in aro' caj u ca' ch'aj u mu'.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Baxuc caj u ca' ch'aj u jer u mu', caj quimij mʌna' u parar xan. U yits'in aro' tu ca' ch'aj u mu'. Mʌna' u parar yejer caj quimin. Hasta tu rʌc ch'aj u mu' caj rʌc quimin mʌna' u parar yejer.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Caj rʌc ts'oc u quiminob u mamob caj quimin xquic xan.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Caj ya'araj u winiquirob judío a saduceojo':
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Jesús caj u nuncaj:
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Ca' bin c'uchuc tu q'uinin u wʌc'ʌs riq'uir ti' quimen. A xibo' mʌ' ju raq'uintej xquic. Bayiri' a xquic mʌ' ju mʌmintej xib quire' u jer cu bin waysa'r ten C'uj irej yʌjt'ʌnirob C'uj ca'anan.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 ’Soc a cʌniquex ba' u c'at ya'aric je' u riq'uir mac ti' quimen. C'aj wa techex tu ts'iba'an u t'ʌn C'uj. Caj ya'araj C'uj ti' u winiquirob israel:
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 “Tu c'ujinten Abraham uch. Bayiri' Isaac yejer Jacob.” A C'ujo' mʌ' quimen yiric a nunquirex. Cuxa'an yiric a C'ujo'. Mʌ' ja wirej, cuxa'an yiric C'uj tu cotor mac.
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Caj yubob a pimo', caj jaq'uij yorob. Caj yubob ya'araj ten Jesús bic C'uj cu yiric mʌ' quimen mac.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 U winiquirob judío a fariseojo' caj yubob ya'aric Jesús mʌ' c'ucha'an yorob u nunquicob u t'ʌn Jesús a saduceojo'. Caj u much'quintajob u bʌj yejer u winiquirob judío a saduceojo' soc u tarob ich Jesús.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Caj tuchi'ta'b ten u winiquirob judío a fariseojo' yejer u winiquirob judío a saduceojo' turiri' u rac'ob. Caj bin u tus c'atejob ba' ti' Jesús soc tumta'r yor Jesús. Raji'ob caj u tuchi'tajob yʌjcamsʌyʌjir u t'ʌn Moisés.
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 Caj c'ata'b ti' Jesús ten yʌjcamsʌyʌjir u t'ʌn Moisés:
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Jesús caj u nuncaj ti':
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Mʌna' u jer jach manan tsoyir, quire' raji' pʌyber ich u t'ʌn C'uj. Rajen ca' a qui'quibex a jera'.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Quet bayiri', ti' yʌn u jer cu ya'aric: “Yajquintej a rac'ob an ten bic ca wʌc'ʌs yajquintic a bʌj.”
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Wa ca quibic a je' ca'tur t'ʌn ts'iba'an uch. Caj a rʌc quibaj tu cotor u t'ʌn C'uj a ts'iba'an ten Moisés yejer yʌjtseq'uirob u t'ʌn C'uj uch.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Mʌ' toy xicob u winiquirob judío a fariseojo' tu much'a'an ich Jesús. Caj c'ata'b ti'ob ten Jesús:
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 ―Ba' ca najtiquex ti' Cristo, a tuchi'bir ten C'uj. Mac u nunquir?
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Jesús caj ya'araj:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 A C'ujo' caj in wu'yaj ya'aric ti' in Jaj Ts'urir, quij David: “Curen tin noj, quij C'uj, hasta quin rʌc ch'esic a mac a cu p'actiquecho'.” Baxuc tu ts'ibtaj David uch.
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Bic tabar Cristo u parar a nunquirex David wa David u bʌj t'ʌnej: “In Jaj Ts'urir.” Rajen ij quer raji' mʌ' chen u parar a nunquirex David.
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Mʌna' mac caj u nuncaj u t'ʌn Jesús, mʌ' ju ca' tarob u c'aticob u jer t'ʌn ti' Jesús.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.